"Užsukite į kiemą. Apsižvalgykite. Pažinkite aplinką. Pabūkite",  – kviečia Kauno fotografijos galerija, atverdama duris į parodą "Mano kiemas". Joje – analoginių nespalvotų fotografijų pasakojamos istorijos, kurioms kiekvienas lankytojas suteiks savo spalvų.

Vidinės būsenos kalba

Fotografo Donato Stankevičiaus kuruotoje parodoje pristatomi šešių autorių – Andriaus Mamontovo, Dainiaus Stubros, Giedriaus Petrausko, Boriso Taskovo, Petro Saulėno bei Tado Kazakevičiaus – kūrinių ciklai. Nespalvotuose kadruose kūrėjai tiria juos supančią aplinką. Parodos anotacijoje teigiama: "Pavadinimas "Mano kiemas" šiuo atveju labiau nusako ne vietą, bet tam tikrą būseną, kai norisi analizuoti ir išreikšti save per supančią aplinką, atrandant tam tinkamiausių formų bei būdų."

Netradicinėje ekspozicijoje (žiūrovo nepasitinka tvarkingai, viena eile, per visą galerijos erdvę sukabintos fotografijos) kiekvieno autoriaus vidinio "kiemo" atspindžiai išryškėja pasirenkant skirtingas žvilgsnio perspektyvas, nukreipiančias dėmesį į detales, dirginančias kūrėjų emocijas.

Daliai pristatomų autorių fotografija nėra pagrindinė saviraiškos priemonė, veikiau, pomėgis, tačiau įdėmus aplinkos stebėjimas kiekviename nuotraukų cikle neleidžia abejoti menininkų profesionalumu ir įsigilinimu į kūrybos procesą.

Istorijos iš praeities

Šeši autoriai sukūrė nespalvotus vaizdus, pasakojančius asmenines istorijas, parodą aplankiusio žiūrovo nuspalvinamas kilusiomis inspiracijomis. Kaskart nuspaudus fotoaparato mygtuką pagautas kadras tampa praeitimi, menančia akimirkas, praėjusias laukiant fiksuoti tinkamo momento. Fotografija visada kalba apie praeitį, nepaisant to, ar įamžintas momentas įvyko prieš keletą minučių, ar prieš keliasdešimt metų.

Paroda "Mano kiemas" nukreipia žiūrovo žvilgsnį į praeities įvykius, tuokart buvusius svarbius kiekvienam menininkui. Viename fotografijų cikle užfiksuoti vaizdai mena 1980-uosius, kitame perteikiama kelerių metų, praleistų gyvenant svetur, patirtis ar pasakojama apie vieną iš gyvenamųjų Kauno rajonų ir jau įvykusius ar tebevykstančius jo pa(si)keitimus.

Skirtingi fotografijų pasakojimai susikerta praeityje ir tai yra juos visus vienijanti linija, kurią sekant plėtojasi istorija. Pasakotojai vaizdais perteikia skirtingus siužetus, jungiamus juos vienijančios erdvės, kuri kiekviename nuotraukų cikle vis kitokia, bet atskleidžianti bendrą norą – per aplinką pažinti save. Vidinis "kiemas" visada egzistuoja, jis niekuomet neišnyksta, o tik keičiasi su pačiu žmogumi, įsileidžiančiu į save vis naujų dalykų ir taip plečiančiu savo tariamą "kiemą".

Sidabro druskų mistika

Pasakojimams perteikti pasirinkę analoginės fotografijos techniką, parodos autoriai, kaip skelbia jos anotacija, nori paklausti: "Kuo šiuolaikiniam žmogui – žmogui, kuris jau turi galimybę rinktis, – svarbus analoginis procesas; koks skirtumas tarp analoginio ir skaitmeninio procesų rezultato prasme? Gal tai tik dar vienas šiuolaikinės visuomenės fetišas? O gal sidabro druskomis maskuojami idėjiniai trūkumai?"

Analoginis procesas suaktyvina praeitį, įsiskverbusią fotografijose, priartina ją prie žiūrovo. Tokias nuotraukas šios parodos lankytojas prisimena matęs vaikystėje storuose šeimos albumuose. Neretai kiekvienos iš jų nugarėlėje esantis užrašas pasufleruodavo, kaip skaityti atvaizdą, ar perteikia nevisiškai tikslią, bet įtikinamą istoriją, sklindančią iš artimųjų lūpų.

Gyvename tokiu metu, kai bėgimą įgarsina mobiliųjų telefonų skleidžiami garsai, o pati fotografija suvokiama kaip viena iš daugelio, kurią po akimirkos keičia kita, dar kita, dar kita ir t.t. Analoginė fotografija įgauna aukso vertę, nes įgalina žiūrovą pamatyti vieną vienintelį kadrą, kurio atsiradimas reikalauja technologinių žinių, įgūdžių, yra lydimas atsitiktinumo faktoriaus – jo nuspėti negali net nuotraukos autorius.

Vaikštant "kiemais" Kauno fotografijos galerijoje verta pabandyti pažvelgti ir į savąjį. Gal jau metas praplėsti jo ribas?

Kas? Fotografijų paroda "Mano kiemas".

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? Veikia iki gegužės 3 d.