Pakoreguoti planai

Rugsėjo 9–18 d. Lietuvoje vyksiantys renginiai – iš tų keliasdešimties tūkstančių, kurie kasmet rugsėjį pusšimtyje Europos valstybių suburia milijonus dalyvių.

Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Galiausiai iniciatyva taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė ją ir pakvietė jungtis visas organizacijos nares. Taip 1994 m. šis kultūros paveldo pažinimo virusas persimetė ir į Lietuvą.

Anot Kultūros paveldo departamento vadovo Vidmanto Bezaro, prieš metus formuojant Europos paveldo dienų temą tvaraus paveldo sąvoka buvo siejama su žmogaus, gamtos, paveldo derme, apsauga ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad beprotiškas Rusijos žingsnis sukeliant karą pakeis viską: prioritetus ir supratimą apie tvarumą, trapumą, vertybes.

„Paveldo tvarumas įgauna visai kitą prasmę, kai žinai, kad Ukrainoje daugiau kaip 300 kultūros paveldo objektų yra suniokota, pažeista, kai sunaikintos kelių kartų muziejuose sukauptos kolekcijos. Sunku suvokti, kas turėjo nutikti kai kurių žmonių sąmonėje, kad, praėjus 80 metų po Antrojo pasaulinio karo, žvelgdami į 1941 ir 2022 m. darytas nuotraukas su Odesos prieigomis, matome analogiškus vaizdus su prieštankiniais įrenginiais ir smėlio maišais... Paveldas net ir XXI a. yra ne tik tvarus, bet ir labai trapus, – sako V.Bezaras.

Todėl, vykdant paveldo apsaugos misiją, būtina prisidėti ne tik prie paveldo fizinės apsaugos, bet ir prie taikaus sambūrio, griežtesnių sankcijų agresijai propagavimo. „Dabar pagrindinė misija – suvaldyti agresiją, jos padarinius, apginti paveldą, padėti kitiems, nes, jei mes nepadėsime, su mūsų paveldu gali nutikti tas pats“, – pastebi KPD direktorius.

Atsivers daug durų

Kultūros paveldo pažinimo šventė prasidės šį ketvirtadienį Vilniaus Švč.Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje vyksiančiu renginiu. Tačiau tai progai skirtų iniciatyvų bus kiekviename Lietuvos regione: lankytojams atsivers paprastai uždaros durys, restauratoriai papasakos apie naujam gyvenimui prikeliamas vertybes, gidai pasakos įdomių istorijų, atkreips dėmesį į paveldo tvarumą, kuris ypač aktualus šiandieniame pasaulyje.

Susipažinus su kultūros paveldo objektais, jų statybos technologijomis, medžiagų apdirbimu bus galima pamatyti senųjų meistrų išmonę, pasimokyti pritaikyti ją ir šiuolaikinėms statyboms.

Kaune į Europos paveldo dienų programą paprastai įsitraukia pagrindiniai kultūros židiniai. Oficialus Europos paveldo dienų Kauno apskrityje atidarymas vyks rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų skyriuje.

Paveldo tvarumas įgauna visai kitą prasmę, kai žinai, kad Ukrainoje sunaikintos kelių kartų muziejuose sukauptos kolekcijos.

Ekskursijos „Petrauskų namų turtai“ metu bus gilinamasi į čia gyvenusių garsių muzikų Kipro ir Miko Petrauskų namų eksterjero ir interjero detales, jų pokyčius, vykusias restauracijas ir jų metu išsaugotas pastato vertingąsias savybes. Lankytojai sužinos, kaip keitėsi namo planas, kaip pritaikyta muziejaus reikmėms, žvilgtelėsite į fondų patalpas, kuriose saugoma daugybė eksponatų, o autentiškame K.Petrausko bute lauks restauruotas interjeras, kuriame gimsta lietuviškų dizaino tradicijų ir art deco sintezė.

Išsaugoti ir atkurti

Apie tvarumą interjere bus kalbama ir rugsėjo 14 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyksiančiame renginyje „XX a. I pusės gyvenamųjų interjerų paveldas: istorija ir atkūrimo iššūkiai“. Menotyrininkė dr. Aistė Dičkalnytė skaitys paskaitą „Tarpukario miestiečių interjerai: tarp modernumo ir tradicijų“, kurioje bus galima sužinoti, kaip atrodė prieškario gyventojų namai, kokios vyravo mados ir kaip interjerai pasikeitė vykstant modernizacijai.

Norint atnaujinti baldą, dažnai nebūtina įdėti daug darbo. Galbūt užtenka pašalinti mechaninius pažeidimus ar seną dangą pakeisti nauja ir taip atidengti jo vertę. Žinant reikalingus etapus, tinkamai pasirinkus medžiagas baldą galima atnaujinti patiems namuose, tačiau esama atvejų, kada verčiau kreiptis į specialistą. Apie visa tai edukacinėje paskaitoje „Medinių dirbinių restauravimas: ką galima pasidaryti patiems ir kada kreiptis į specialistą?“ papasakos meninių baldų restauratorius Aurelijus Blažinauskis.

Po paskaitų lauks ekskursija „Senieji Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir rūmų pirmininko butas juose“. Ekskursijos metu bus pristatyti buvę Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernizmo pastatų, kuriuose šiuo metu yra įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ekskursijoje bus aptariamos interjerų paveldo vertybės, pastato išplanavimo ypatumai su rūmų pirmininko tarnybiniu butu.

Rugsėjo 17-ąją prie Lietuvos švietimo istorijos muziejaus prasidės ekskursija „Vinco Ruzgo šviesos keliu“. Kartu su Kauno Vinco Kudirkos viešąja biblioteka muziejus pakvies pasivaikščioti po Kauno centrą ir senamiestį, kur tarpukariu buvo įsikūrę muziejaus ir bibliotekos namai, pasiklausyti istorijų ir susipažinti su Vinco Ruzgo, abiejų įstaigų įkūrėjo ir vadovo, tikro to meto šviesuolio, bibliotekininko, muziejininko ir pedagogo asmenybe.

Į programą įsitraukę projekto „Kaunas 2022“ architektūros ir paveldo programos „Modernizmas ateičiai“ dalyviai pakvies į seminarą, skirtą kultūros paveldo objektų prieinamumo iššūkiams, dirbtuves apie žmonių, architektūros, miesto planavimo, socialinio ir miestietiško gyvenimo kultūros ryšius, suburs į Kauno Žaliakalnio medinukų gelbėjimo dirbtuves.

Išsami Europos paveldo dienų Kauno regione programa, dalyvavimo sąlygos ir informacija apie registraciją – http://kpd.lt/epd2022/kauno-regionas.