Nagų lakas, kvepalai, rankinė, kortos, diržo sagtis, olimpinių žaidynių medaliai, gobelenai – tokie kasdien naudojami daiktai į Kauno rajono muziejų Raudondvaryje atkeliavo net iš Prancūzijos. Jų vertė aukcionuose siekia gerokai daugiau nei dviženkliai skaičiai, o tokia ekspozicija – pirmoji Baltijos šalyse.

Kūrybinė laisvė per daiktus

Nedidelėse muziejaus salėse eksponuojami daugiau nei 200 išmoningų, drąsių ir kartu meistriškai sukurtų daiktų bei taikomosios dailės kūrinių, kuriuos tokius brangius, sunkiai įkainojamus ir ypatingus padarė jų autoriai – siurrealizmo herojai Salvadoras Dali ir Rene Magritte'as.

"Tokius darbus kuria tik drąsūs žmonės, – sakė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. – S.Dali darė, ką tik norėjo. Jis galėjo sau tai leisti, nes buvo žvaigždė. Jis juk yra pasakęs: "Siurrealizmas – tai aš."

Norėdami parodyti, kaip siurrealizmas skleidėsi ne tik per tapybą ar visiems jau gerai žinomus kitus S.Dali kūrinius, parodos "Daiktiškieji siurrealizmo atspindžiai" organizatoriai nutarė visuomenę supažindinti su kita tų keistuolių menininkų kūrybine puse, kuri nors ir buvo atliekama pagal užsakymus, bet kūrybos laisvė joje nebuvo užgniaužta.

Kūrė moterims

Vedžiodamas po parodą Z.Kalesinskas pradeda nuo intymiausios vietos, kvepiančios moterišku buduaru: nagų lako buteliukai, papuošti S.Dali vienu iš simbolių tapusių lūpų, kvepalai, auskarai, apyrankės ir ypatinga rankinė. Ją atsidarius atsiveria naujas pasaulis – slapti veidrodėliai, skyreliai kvepalams, švieselės ir, žinoma, savimylos Salvadoro nuotrauka – rūkančio ir rankinės naudotojai vis primenančio, kas sukūrė šį aksesuarą.

Nors rankinės savininkė nežinoma, viena prielaidų yra, kad S.Dali ją kūrė Coco Chanel užsakymu. Tokią mintį pakišo užsienietis parodos lankytojas, atpažinęs, kad rankinėje įdėtas kvepalų buteliukas yra "Chanel" firmos.

Moterų aistros žymiam menininkui buvo gerai žinomos, nes savo ekscentriškumu jis buvo užkariavęs ne vienos širdį.

"Susiruošęs eiti į restoraną S.Dali sugalvojo, kad jam reikia kažkaip išsiskirti. Jis tapybiniu laku susitepė plaukus ir ūsus, pasižiūrėjęs į marškinius ir pagalvojęs, kad jie atrodo ne pernelyg iššaukiamai, juos kuo labiau suglamžė ir išėjęs į gatvę tą vakarą nusprendė: sutiks penkias moteris, iš kurių viena bus jo mūza, dvi bus su neskustomis pažastimis ir trys su skustomis, – pasakojo Z.Kalesinskas. – Tai buvo siurrealistinio gyvenimo dalykai, apie kuriuos kalbėjo S.Dali. Tai buvo gyvenimo būdas ir stilius, bet kartu ir kūryba, kuri skleidėsi visomis formomis."

Savęs neribojo

Būdamas neįtikėtinai produktyvus S.Dali sukūrė tiek darbų, kad jie gali būti demonstruojami įvairiose šalyse vienu metu. Nors Kauno rajono muziejus eksponuoja taikomąjį meną, kuris tiražuojamas, tačiau kiekis yra aiškiai apibrėžtas ir sertifikuotas. Visi į Raudondvarį atvežti daiktai yra originalai, kurių vertė nuolat kyla.

Pašto ženklai, vokai, lėkštės, medalionai, 1984-ųjų olimpinių žaidynių Los Andžele medaliai, gobelenai, litografijos, mažoji skulptūra, plokštelių viršeliai, diržų sagtys, pensnė – visa tai kūrė didysis dailininkas, kuris save išbandė ir režisūroje bei literatūroje. Anot Z.Kalesinsko, net pirmųjų ledinukų "Chupa Chups" pakuočių dizainas buvo sukurtas S.Dali.

"Viskas turi tam tikrą stilių, atspalvį, rodo jo, kaip menininko, neišmatuojamas erdves. Vien jo ūsai kokie buvo – įvairių ilgių ir formų! Jis elgėsi su savimi ir savo kūryba taip, kaip jam buvo paranku ir patogu, bet niekada neprarado meistriškumo ir profesionalumo", – teigė muziejaus direktorius.

Ramus olandas

Atskiroje salėje, atitrūkus nuo ekspresyvių, ryškių S.Dali darbų, eksponuojama rami olandų dailininko R.Magritte'o grafika. Nepaisant to, abu menininkai buvo vieni žymiausių siurrealizmo pradininkų.

Ekspozicija lankytojus pasitinka katiliukais danguje – simboliu, siejančiu visą R.Magritte'o kūrybą. Organizatorių sumanymas buvo išlaikyti tam tikrą stilių ir atmosferą. Katiliukų padėta ir ant palangės, kad kiekvienas lankytojas galėtų jį pasimatuoti ir taip atsidurti paties R.Magritte'o kailyje.

Nors priešingai nei S.Dali, olandai savo menininko ne ypač mėgo, jis yra neabejotinai vienas didžiausių Europos ir pasaulio siurrealistų.

"Jie dera tarpusavyje, nors ir yra skirtingi savo išraiškos formomis, – sakė Z.Kalesinskas, rodydamas nespalvotus miniatiūrinius R.Magritte'o grafikos darbus. – Į atidarymą susirinko visi pakviestieji ir neatėjo tik tie, kurie tikrai negalėjo ateiti. Neliko nė vieno abejingo šių menininkų kūrybai. R.Magritte'as yra mažiau žinomas Lietuvoje, bet S.Dali yra kaip prekės ženklas. Tai abejonių niekam nekelia."

Tikslas – keliaujančios parodos

Kaip tokie vardai atsidūrė Raudondvaryje? Ne Vilniuje, ne Nacionalinėje galerijoje, o mažutėse rajono muziejaus erdvėse?

"Pirmiausia tai yra ryšiai tarp žmonių, ir, be abejo, abipusis pasitikėjimas", – pabrėžė parodos organizatorius Z.Kalesinskas, įsitikinęs, kad Raudondvario ir Kauno vardai tikrai nuskambės pasaulyje, o parodą lankyti atvyks ne vienas žmogus ir iš kitų Lietuvos miestų.

Prancūzų bendrija "Amiencom", kuri sutiko Kauno rajono muziejuje eksponuoti dalį darbų iš savo gausių fondų, yra suinteresuota, kad didžiųjų pasaulio menininkų kūrinius pamatytų kuo daugiau žmonių. Po įvairias mažas galerijas keliaujančios parodos – tai atsakas nuolatinėms didelių muziejų ekspozicijoms.

"Šios bendrijos tikslas yra įvairiai transformuoti turimus rinkinius, pritaikyti kilnojamoms parodoms ir kuo daugiau jų parodyti pasauliui. Mes esame pripratę tik dideliuose nacionaliniuose muziejuose matyti vertybes, tačiau Vakaruose tai ne naujiena. Kai iš sovietinio lagerio nuvyksti į laisvas šalis, tarkime Prancūziją, kuriose gyva tokia galerijų kultūra, nesitiki, kad gali ten rasti didelės vertės kūrinių", – teigė Z.Kalesinskas.

Žada M.Chagallą ir H.Matisse

Regis, kad tokia paroda Kauno rajono muziejui yra ne tik garbė, bet ir nemaža atsakomybė? Nors muziejaus direktorius draudimo sumos nenorėjo atskleisti, tačiau bet kuriuo atveju, tai – didžiulės vertybės, nes darbai yra originalūs.

Savo fondus nuolat papildanti "Amiencom" domisi ne tik siurrealizmu, bet ir modernizmu. Tad Z.Kalesinskas užsiminė, kad jau kalbama apie šių dviejų institucijų tolesnį bendradarbiavimą, ir visai tikėtina, kad pavasarį čia atkeliaus M.Chagallo bei H.Matisse'o darbai.

"Muziejus yra gyvas organizmas, jis turi daryti tai, kas yra įdomu. Šiandien mums atsiveria didelių galimybių. Turime gražių naujų erdvių, profesionalių muziejininkų grupelę. Parodos atidaryme dalyvavo fondo atstovai Aleksandras ir Vladimiras Kesauri, iš kurių man buvo smagu girdėti, kad jie labai džiaugiasi šia erdve ir ekspozicija, visų kartu sukurta. Ir išsiskirdami mes paspaudėme rankas, kad tęstinumas tikrai bus. Jei galėtume per metus surengti po dvi tokias dideles parodas, manau, Raudondvaris ir Kaunas, ir, be abejo, Lietuva dėl to tiktai pagarsėtų", – džiaugėsi Kauno rajono muziejaus direktorius.

Galimybė mokytis iš originalų

Parodos organizatoriai taip pat tikisi ir dailės mokytojų dėmesio. Anot Z.Kalesinsko, iš reprodukcijų meno istorijos besimokantys moksleiviai dabar turi unikalią galimybę siurrealizmą pažinti iš originalių kūrinių.

"Mokytojai galėtų perkelti šios dailės srovės dėstymo laiką į spalį ar lapkritį ir atvesti vaikus čia, kad jie galėtų realiai pamatyti, kas yra S.Dali ir R.Magritte'as, kas yra siurrealizmas ir kokiomis formomis jis reiškėsi", – skatino direktorius.

Anot pašnekovo, aplankęs tokią parodą žmogus taip pat suvoks, kad daiktus, kuriuos naudoja kiekvieną dieną, kuria taip pat menininkai. Geriausias pavyzdys – S.Dali sukurta diržo sagtis bendrovei "Pirelli", gaminančiai automobilių padangas.

"Menas yra visur, tik mes nenorime to pripažinti. Kai žmogus pamato, kad ir lako buteliukas yra sukurtas menininko, susimąsto, kad kasdien naudoja meną. Kad tai, ką nešioja, dėvi, yra sukurta tų iš šalies keistai atrodančių, lyg nuo paprastų mirtingųjų atitolusių žmonių", – ir nors toks paradoksas mus su menininkais tarsi suartina, anot Z.Kalesinsko, nėra abejonių, kad menininkai vis dėlto yra Dievo pateptieji.