- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
-
Istoriniame komikse – kitaip apie Klaipėdos atvadavimą
Tarsi užbaigiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejinius metus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) pristatytas dramaturgo Gintaro Grajausko ir dailininko Mindaugo Lukošaičio sukurtas istorinis komiksas „Jūros druska ant lūpų“, pasakojantis apie 1923 m. Klaipėdos atvadavimą, karinės operacijos iššūkius, sukilimo dalyvių lemtį.
Komikso žanras – tebenaujas
Istorinio komikso pristatymas antradienio vakarą vyko MLIM. Jame dalyvavo apie pusšimtis klaipėdiečių. Diskusiją su kūrėjais moderavo muziejininkė Sondra Simana, savo įžvalgomis apie knygą pasidalino ir šio muziejaus direktorius Jonas Genys.
„Dirbant muziejuje kuo toliau, tuo dažniau susiduriame su tuo, kaip reikia komunikuoti istoriją. Turbūt vyresnio amžiaus žmonės atsimena knygas, iš kurių mokėmės mokykloje, jos atrodė atsakingai, dokumentaliai, bet beveik visos buvo vienodos. Nustebau, kad apie istoriją galima rašyti ne tik vaikiškas knygas, bet ir suaugusiems skirtas, visai kitokias. Komikso žanras yra naujas mūsuose ir ypatingai šioje temoje. Tad galvočiau, kad padarėte labai įdomų ir gerą žingsnį“, – sakė J. Genys.
Idėja sukurti minėtą knygą pirmiausia kilo G. Grajauskui ir buvusiai Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjai Eglei Deltuvaitei. Po to nuspręsta kreiptis į M. Lukošaitį, kuris nedvejodamas sutiko ir ėmėsi piešti eskizus.
Konsultavosi su istorikais
G. Grajauskas neslėpė, kad jau maždaug 20 metų svajojo parašyti būtent tokią komiksų knygą.
Mes labai stengėmės, kad nebūtų akivaizdžių faktinių neatitikimų. Konsultavomės su istorikais, didelių neatitikimų jie nesurado.
„Mes labai stengėmės, kad nebūtų akivaizdžių faktinių neatitikimų. Konsultavomės su istorikais, didelių neatitikimų jie nesurado“, – pasakojo G. Grajauskas.
Vienas pagrindinių personažų knygoje – gimnazistas Kleopas Justys.
„Mano senelės brolis buvo Kleopas Jusčius, jis iš tikrųjų yra dalyvavęs žygyje. Tai jo pagerbimas, atminimas“, – sakė G. Grajauskas.
G. Grajauskas taip pat teigė, kad jam šis darbas buvo tarsi pjesės ar kino scenarijaus rašymas. Iš 33 parašytų puslapių knygoje atsidūrė mažiau negu dešimt.
„Susitvėrė vientisa istorija, sakyčiau, kažkas panašaus į kino scenarijų, kuriame buvo šiek tiek dialogų, daugiau bendros situacijos aprašymų, kas ką padarė, kur visa tai vyksta, kokie judesiai, kitos detalės“, – vardijo G. Grajauskas.
„Tarsi režisieriaus darbas“
M. Lukošaitis tikino, kad sąvoka „komiksas“ šiam kūriniui netinka, verčiau jį vadinti grafine novele ar pieštine istorija, nes komiksas, anot jo, yra vakarietiškos kultūros laukas. Jis taip pat pridūrė, kad piešti nebuvo sudėtinga.
„Vaizduotė veikė momentaliai. Pasiėmiau Gintaro tekstą ir iškart ėmė veikti vaizduotė, iškart kūrėsi scenos, situacijos. Tai buvo tarsi režisieriaus darbas“, – pasakojo M. Lukošaitis.
M. Lukošaičio tėtis Vitalijus Lukošaitis buvo klaipėdietis, skulptorius. Jo kurtą skulptūrą „Vakarienė keturiems“ klaipėdiečiai gali pamatyti Skulptūrų parke.
Istorinį komiksą „Jūros druska ant lūpų“ išleido Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė.
Renginio pradžioje MLIM edukacinio skyriaus muziejininkė Agnė Adomaitytė kartu su J. Geniu įteikė apdovanojimus viktorinos, kuri vyko sausio 15 d., keturiems nugalėtojams. Viktorina praėjo sėkmingai, joje sudalyvavo apie 80 žmonių iš visos Lietuvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis
Šeštadienį, gegužės 26 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...