Kartu su POST galerijoje vykstančiu festivaliu "Kaunas Photo 2015" surengta paroda "N–18" atskleidžia jauno žmogaus kelius, siekius ir kryžkelius. Tai, anot vienos galerijos koordinatorių Urtės Čaplikaitės, puikiai rezonuoja su šios meno erdvės koncepcija: skatinti jaunųjų menininkų integraciją ir siekti kokybiškos meno bei kultūros sklaidos.

Smelkianti vienatvė

Parodos architektūra rūpinesis fotografas Donatas Stankevičius sujungė skirtingus aštuonių menininkų vaizdinius pasakojimus į bendrą visumą, kurioje kiekviena fotografijų serija skatina dialogą su parodos lankytojais.

Pagrindiniu parodos akcentu tapo menininko iš Ukrainos Sashos Kurmazo nuotraukų ciklas "Iššvaistyta jaunystė", kuri eksponuojama slaptame kambaryje, pažymėtame ženklu "N–18". Atviras fotografijų erotiškumas ir erdvė, kurioje jos eksponuojamos, sudaro nedalomą visumą. Uždarame kambaryje apžiūrint menininko darbus ima regėtis tarsi žvelgtum pro rakto skylutę į kažką labai intymaus.

Rausva šviesa, nuogo kūno fragmentai fotografijose, slogus ekspozicijų erdvės kvapas lyg ir stumia žvilgsnį šalin, bet kartu ir hipnotizuoja. Atvirame erotiškume slypi jautrus menininko žvilgsnis į vaizduojamą aplinką, žmones.

Dėliodamas nuotraukų kompozicijas S.Kurmazas sugeba užfiksuoti emociją, kuri pasiekia kūrinius stebintį žiūrovą. "Iššvaistyta jaunystė" pasakoja apie jauno žmogaus skubėjimą suaugti, siejamą su savo kūno suvokimu, jo troškimų tenkinimu ir savęs kaip siekių turinčios asmenybės nuvertinimu. Nuotraukose juntama vienatvė, kurią bandoma išsklaidyti ieškant kūno malonumų, tačiau į viską žvelgianti iš šalies ji tik dar labiau sustiprėja.

Visuomenės paribyje

Vokietis Normanas Behrendtas pristato projektą pavadinimu "Iki pamatų sudegęs namas", kuriame sujungiamos portretų ir peizažų serijos. Šis nuotraukų ciklas atspindi visuomenės sunkiai pripažįstamą grafitų kultūrą ir jos atstovus. Portretų cikle – grafitų meno kūrėjai.

Padaręs "Polaroid" tipo fotografijas N.Behrendtas įteikdavo jas kiekvienam nufotografuotam menininkui, prašydamas jas išpiešti. Vieni menininkai iškirpo savo veidą, kiti jį užtušavo, paslėpė visą figūrą, taip pabrėždami gatvės meno atstovų buvimą paribyje, atotrūkį nuo visuomenės, anonimiškumą.

Peizažų serijoje fiksuojami miesto aplinkoje pastebimi grafitai, formuojantys išskirtinį miesto įvaizdį, ne tik niūrioms, pilkoms sienoms suteikiantys spalvų, bet ir gerindami bendrą esetinį miesto vaizdą.

N.Behrendto projektas "Iki pamatų sudegęs namas" neliko nepastebėtas – Kaselio knygų festivalyje jo maketas pripažintas geriausiu, o menininkui suteikta galimybė išleisti šią fotografijų seriją.

Paribio temą plėtoja ir kitas vokietis Goranas Gnaudschunas serijoje "Berlin Alexanderplatz". Fotografijose vaizduojamas neformalus jaunimas, eksperimentuojantis su savo gyvenimais. Pabėgę iš namų, nepritapę prie bendraamžių ar nesuprasti, nepalaikomi šeimos narių, jaunuoliai savarankiškai ieško gyvenimo prasmės, palaikymo tarp tokių pačių kaip jie.

Kaliningradietė Marija Kožanova cikle "Viešas atsiskyrimas" pristato ketverius metus fotografuotų maskviečių, priskiriamų "cosplayers" kultūrai (popkultūros reiškinys, kai dėvima mėgstamų filmų, videožaidimų, komiksų herojų kostiumai), gyvenimus – tokius, kokius jie norėtų turėti. Paprasti, niekuo neišsiskiriantys jaunuoliai, dienomis dirbantys paprastus darbus, laisvu metu virsta mistiniais personažais, gyvenančiais susikurtame iliuziniame pasaulyje.

Akistata su savimi

Mindaugas Ažušilis cikle "Aš – vyras" kalba apie jaunuolių identiteto paieškas, belgės Marikos Dee nuotraukų serijoje "Mongolijos miesto jaunimas" atskleidžiamos vietos jaunuolių migracijos problemas.

Karlas Burke iš Airijos "Praleistojoje zonoje" stengiasi sulaikyti tylą. Fotografijose įamžinti jaunuoliai, išėję iš klubų, kavinių ar kitų pasilinksminimo vietų, nebejaučiantys ryšio su juos supančia aplinka. Atsidūrę akistatoje su pačiais savimi jie suvokia esantys paprasti jaunuoliai, norintys bendrauti, būti išklausyti, tačiau šalia nieko nėra. Tik spengianti tyla ir vienatvė.

Nuo narkotikų priklausomi žmonės, jų aplinka, daiktai net vizijos užfiksuoti švedo Matthieu Gafsou nuotraukų serijoje "Tik Dievas gali mane teisti".

Paroda "N–18" reflektuoja jaunojo visuomenės sluoksnio problemas, siekdama atkreipti dėmesį į tuos, kurie neretai nurašomi kaip standartų neatitinkantys keistuoliai, paribio žmonės. Nėra ribos tarp normalaus ir nenormalaus, kiekvienas žmogus nusipelno būti išgirstas ir išklausytas.

Kas? Nuotraukų paroda "N-18".

Kur? POST galerijoje.

Kada? Veikia iki rugsėjo 20 d.