Atrastoji Lietuva

K.Balmontas išleido 35 poezijos rinkinius, vertė iš kitų kalbų – pasirodė 20 jo verstų prozos knygų. Jis buvo autobiografinės prozos, atsiminimų, filologinių traktatų, istorijos ir literatūros studijų bei kritinių esė autorius, lietuvių mitologijos, tautosakos ir istorijos poetiškų interpretacijų kūrėjas, šiai temai skyręs keturias poezijos knygas: "Ugnies paukštė", "Paukščiai ore", "Jūros švytėjimas" ir "Šiaurės pašvaistė".

XX a. pradžia – K.Balmonto kūrybinio pakilimo ir populiarumo laikas poetiniame Rusijos lauke. "Kiti poetai, – tuo metu rašė Valerijus Briusovas, – arba pareigingai sekė paskui jį, arba didelėmis pastangomis gynė savo nepriklausomybę nuo didžiulės jo įtakos." K.Balmontas buvo toks populiarus, kad jo koncertai ir vakarai suburdavo minias entuziastingų klausytojų, jo melodingus posmus kartojo daugybė gerbėjų.

Tačiau vėliau pagrindinės auditorijos stoka namuose, sunkūs santykiai su rusų diaspora ir nepalanki materialinė padėtis emigracijoje privertė K.Balmontą ieškoti naujos auditorijos ir temų.

1914, 1927 ir 1930 m. literatas lankėsi Vilniuje. Čia jis skaitė paskaitas lietuvių mitologijos, literatūros ir tautosakos temomis, domėjosi kultūriniu gyvenimu, susitiko su rašytojais. Autoriaus viešnagės Lietuvoje tikslai buvo dvejopi: literatūros vakarai, bendravimas su kitais rašytojais ir gėrėjimasis nuostabia Lietuvos gamta, apie kurią jis pats dažnai rašė.

Sutiktas su orkestru

1923 m. rudenį K.Balmontas planavo literatūros vakarus Baltijos šalyse, tikėdamasis atvykti "į Rygą, Kovną ir Revelį" "už 200–300 dolerių" [3] (tikėjosi tokią sumą gauti kaip honorarą už savo pasirodymus). K.Balmontas susirašinėjo su Liudu Gira ir kitais lietuvių rašytojais. Dar kartą vizitą jis pradėjo planuoti 1928 m. pavasarį, kai Rygos laikraštyje "Segodnya" buvo paskelbtas rusų poeto straipsnis apie lietuvių liaudies dainas.

Jau gegužę K.Balmontas buvo pakviestas "rudeniui ir žiemai Kovne" skaityti pasaulinės literatūros kursą Vilniaus universitete. Rugpjūtį jis parašė savo žmonai Jekaterinai Andrejevai-Balmont: "Noriu išvykti į Lietuvą, bet kiekvieną akimirką joje gali kilti karas." [2]

Miestas: Kaunas XX a. 3-iąjį dešimtmetį ir dabar. / J. Trofimovo asmeninio archyvo nuotr.

1930 m. pradžioje susirašinėjimas su Gira keliems mėnesiams vėl buvo nutrūkęs, balandį K.Balmontas nustebo iš laikraščių sužinojęs apie savo atvykimą į Lietuvą. Literatas reikalavo skubiai paaiškinti naujienas, nes "jis negavo nė vieno pareigūno ir jokios konkrečios asmenų grupės kvietimo atvykti į Lietuvą". [3] L.Girai pavyko skubiai suorganizuoti poetui kvietimą į Dainų dieną, skirtą Vytauto Didžiojo jubiliejui. [6] L.Gira buvo Lietuvos muzikos ir dainų centro valdybos narys, atsakingas už "didžiojo muzikos ir dainų festivalio rengimą, kuriame, be visų Lietuvos poetų, dalyvaus keli tūkstančiai Lietuvos dainininkų", – rašė poetas 1930 m. birželio 8 d.

Lietuviai mane pavergė. Džiaugiuosi lietuvių kalba. Koks stebuklas! Kokia jėga! Koks švelnumas!

K.Balmontas vėlavo į Dainų šventę, kuri įvyko 1930 m. birželio 20 d., atvyko kitą dieną, birželio 21 d., šeštadienį. Kelionės organizatoriai nusprendė nelaukti Berlyno traukinio Kaune, o suorganizuoti susitikimą prie Vokietijos sienos, Kybartų stotyje netoli Virbalio (Verzhbolovo). Iš Kauno išvyko du limuzinai, jais atvyko intelektualai, kurie buvo pažįstami su poetu, su juo susirašinėjo: L.Gira su žmona Bronislava ir sūnumi, Kauno universiteto Humanitarinio fakulteto profesorius, poetas Balys Sruoga, jo brolis Kazys Sruoga, aktorius Andrius Oleka-Žilinskas ir Eugenijus Škliaras, laikraščio "Nashe Echo" redaktorius, poetas ir vertėjas. [7]

Pasak Vytauto Sirijos Giros, sveikintojai buvo maloniai nustebinti sužinoję, kad Kybartai mielą svečią ruošiasi sutikti su orkestru.

Atvykus traukiniui, orkestras pradėjo žygiuoti, paskui iš automobilio su žmona Elena Tsvetkovskaja-Balmont išlipo poetas, kuris nesitikėjo tokio susitikimo. Jai gėlių puokštę įteikė Stefanija Radzevičiūtė, o B.Girienė įkišo rožę į K.Balmonto sagos skylutę. Poetas lietuvių kalba paskelbė "Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Lietuva!", vėliau pasigirdo griausmingas "valio!" ir fotografas Khlampovskis įamžino šią akimirką. Apie šį įvykį buvo paskelbta birželio 25 d. laikraštyje "Lietuvos aidas". K.Balmontas su žmona birželio 22 d. 2 val. automobiliais buvo atvežti į Kauną, apsistojo A.Olekos‑Žilinsko bute. [4]

Įvykis literatų pasaulyje

Kitą rytą K.Balmontas su žmona, lydimi L.Giros, B.Girienės ir valstybės kontrolieriaus Vinco Matulaičio, apžiūrėjo žemės ūkio ir pramonės parodą. Aštuntoji žemės ūkio paroda buvo skirta Vytauto Didžiojo jubiliejui paminėti.

Vakare Kauno meras, Muzikos ir dainų centro valdybos pirmininkas Jonas Vileišis Lietuvos klubo bibliotekos salėje surengė vakarienę svečio ir jo žmonos garbei. [1]

Antradienį, liepos 1 d., Vasaros teatre įvyko vienintelis K.Balmonto poezijos vakaras. Poetas skaitė eilėraščius iš skirtingų rinkinių ("Aš atėjau į šį pasaulį pamatyti saulės", "Kaip ispanas"), ištraukų iš paskaitos "Lietuva ir daina", perskaitytos Paryžiuje, Belgrade, Zagrebe, Sofijoje, eilėraščių moteriai ("Mano sode", "Žvaigždžių laiškas", "Mantilla") ir neskelbtų eilėraščių apie Lietuvą bei Rusiją.

Remiantis tuometine spauda poetas tikrai perskaitė kelis senus mėgstamus eilėraščius, paskaitą apie slavų ir lietuvių liaudies dainas. [4] "Ryto" korespondentas akcentavo neįprastai gerai atliktus K.Balmonto vertimus iš lietuvių kalbos: čia, pasak jo, lietuvio siela spindi per rusų kalbą. [5] "Mūsų aido" vakaro pranešime šis renginys pavadintas "įvykiu mūsų literatūriniame gyvenime" ir "dideliu džiaugsmu, kurį su savimi teikia Tiesos šauklys žemėje ir Saulės šauklys". Laikraštyje teigiama, kad vakarėlyje dalyvauja "tie, kurie tarp mūsų realaus gyvenimo šurmulio brangiai keliauja į siurrealistą, į nesvarų, į tą orą, kuris žmogų skiria nuo galvijų..."

Liepos 5 d. K.Balmontas išvyko į ekskursiją žemyn palei Nemuną, norėdamas "pamatyti nuostabiai gražius upės krantus ir paskui juos pašlovinti". Kitą dieną kasdieniai reikalai privertė jį važiuoti traukiniu į Prancūziją, skubaus išvykimo priežastis galėjo būti dukters liga. Deja, tai buvo paskutinė rusų poeto kelionė į Kauną.

Abipusis ryšys

Iš tiesų K.Balmontas nebuvo abejingas Lietuvai, jos istorijai, kultūrai ir ne kartą tai pripažino. "Lietuviai mane pavergė. Džiaugiuosi lietuvių kalba. Koks stebuklas! Kokia jėga! Koks švelnumas! <...> Aš ištisas dienas skęstu lietuvių kalboje. Išskyrus rusų kalbą, jokia europietiška kalba manęs taip netraukia savo jėga ir melodingumu", – 1928 m. K.Balmontas rašė Faustui Kiršai, vadovavusiam menininkus, muzikantus, rašytojus ir teatro darbuotojus Lietuvoje vienijusios Meno kūrėjų draugijos valdybai.

"Juk nesuklydau sakydamas, kad mano dvasinis ryšys su Lietuva bus naujas puslapis mano dvasiniame gyvenime ir kūryboje", – rašė poetas, siųsdamas eilėraščius į leidinį "Po Lietuvos ženklu" (Под знаком Литвы), [2].

K.Balmontas mirė nuo plaučių uždegimo 1942 m. gruodžio 24 d. toli nuo savo tėvynės, vokiečių okupuotame Paryžiuje. 2011 m. gegužę vaizdingoje Vilniaus vietoje, Žvėryne, žalioje pievoje prie tvenkinio, apaugusio senais gluosniais ir liepomis, buvo pastatytas paminklas Rusijos simbolizmo pradininkui. Atidengiant paminklą dalyvavo Balmontų šeimos nariai, dabar gyvenantys Amerikoje.

Jaudulys neleido dukrai Svetlanai išreikšti dėkingumo Lietuvai, juos išreiškė Balmonto proanūkė Natalija Bruni: "Juk Lietuva išgelbėjo K.Balmonto gyvybę! Tai nutiko 1920-ųjų pradžioje, kai Lietuvos ambasadorius Sovietų Rusijoje Jurgis Baltrušaitis diplomatiniu automobiliu iš Maskvos išvežė į Lietuvą. Akivaizdu, kad po revoliucijos Sovietų Rusijoje poetas būtų sužlugdytas. Ir dabar Lietuvos Respublika tapo pirmąja valstybe pasaulyje, pastačiusia jam paminklą. Ačiū, Lietuva!" [8] Taip K.Balmontas dar kartą aplankė Lietuvą, kad čia liktų čia amžinai.

[1] Atvažiavo poetas Balmontas // Lietuvos žinios. – 1930, birž. 23, p. 3.

[2] Balmonto laiškai // Nauja literatūros apžvalga. – 1997. p. 156.

[3] Balmonto laiškai Ludui Girai – 1928, Daugava, Nr. 4, p. 216.

[4] Balmontas Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 25, p. 3.

[5] Balmonto poezijos vakaras Vasaros teatre // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 2, p. 3.

[6] Pirmoji poeto Balmonto kelionė po Lietuvą // Lietuvos zinios. – 1930, Nr. 143, birž. 27 d.

[7] Poetas Balmontas Kaune // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 23, p. 6.

[8] Su Lietuva esu brolis – [https://www.delfi.lt/ru/misc/culture/s-litvoyu-ya-brat.d?id=48665831]