Šansą suteikė Lietuva

"Vieną dieną sulaukiau netikėto skambučio iš Darbo biržos", – klausimas, ar stilistų mokykloje JITL Šančiuose atsirastų laisva vieta prieglobstį Lietuvoje radusiai sirei, vadovės Ingos tąkart nei kiek nesutrikdė. – Kodėl gi ne, pagalvojau. Juolab kad niekada nebuvau ir nesu nusistačiusi prieš kitos rasės, religijos ar įsitikinimų žmones."

Jau po kelių dienų nuvykusi į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, kur tuo metu buvo apsistojusi sirė Nureen Khalil su šeima, stilistų mokyklos vadovė artimiau susipažino su būsima auklėtine, papasakojo jai apie atstovaujamą įstaigą ir pasirinktų mokslų trukmę.

"Mokome grožio amatų, kurie šiuo metu yra labai populiarūs, todėl čia renkasi labai skirtingi žmonės. Kažkas galvoja apie emigraciją ir galimybę svečioje šalyje įsitvirtinti su čia įgyta kirpėjos ar manikiūrininkės profesija. Kažkas juk po ilgų metų, praleistų, tarkim, prie kompiuterio, suprato, kad jo vieta prie kėdės su žirklėmis", – anot Ingos, Nureen į mokymo įstaigą taip pat pateko su savo istorija.

Sirijoje, Turkijoje, Irake ir Graikijoje gyvenusi moteris ten esą neturėjo galimybės mokytis grožio amatų. Lietuva jai šią galimybę suteikė. Maža to, svetingai priėmė visą jos šeimą. Moters sutuoktinis jau ne pirmą mėnesį sėkmingai dirba vienoje baldų gamybos įmonėje, vyresnėlė lanko mokyklą, o jaunėlė dukra – vieną Jonavos darželių.

"Vaikų mokslas buvo viena iš priežasčių, kodėl atvykome į Lietuvą. Nors nemokame jūsų kalbos, visi mums labai draugiški. Vienintelis dalykas, prie kurio iki šiol sunku priprasti, – šaltis", – laužyta anglų kalba, prie lakų buteliukais ir nagų dildėmis nukloto stalo prabilo 29-erių sirė, Lietuvoje skaičiuojanti jau septynis mėnesius.

Akys išdavikės

Pusiau angliškai, pusiau lietuviškai, pusiau gestais su Nureen bendravo ne tik mes – "Kauno dienos" žurnalistai.

Su tokiu pat iššūkiu kone kasdien susiduria kartu besimokančios merginos ir manikiūro ir pedikiūro mokytoja Justina Stumbrevičienė, būsimoms grožio ambasadorėms perduodanti sukauptas profesines žinias.

"Žinoma, mūsų darbe žodžiai ne visuomet tokie stiprūs kaip prisilietimas rankomis, – arčiau Nureen tiesdama savąsias, šaukiančias ryškiai raudonais nagais, šyptelėjo J.Stumbrevičienė. – Pasižiūrėkite į mažus vaikus. Viename būryje gali sėdėti keli skirtingų tautybių, tačiau jie ras bendrą kalbą. Taip ir mes."

Didžiąją dalį teorinės medžiagos, kuri privaloma kurso metu, Nureen gauna gimtąja kalba, savo žodyną ji nuolat pildo ir naujais žodžiais. Kaskart įžengusi į mokyklą sirė susirinkusiuosius sveikina "labas rytas", o pasibaigus paskaitoms duris užveria lietuviškai tardama "viso gero". Nureen žino, kad, įkišus ranką po ultravioletinių spindulių stalo lempa, kartais "skauda", o norint nušlifuoti nagus reikia "dildės".

"Išmoksiu", – iš N.Khalil lūpų išsprūdęs dar vienas lietuviškas žodis leido suprasti, kad sirė mūsų šalyje žada užsibūti ilgiau.

Pavyzdinga mokinė

Paklausta, kaip Nureen sekasi mokslai, J.Stumbrevičienė šiai negailėjo pagyrų.

Per beveik tris mėnesius išvaizdi sirė pelnė smalsios, stropios ir disciplinuotos mokinės etiketę. Jei ko nesupranta – klausia, o suklydusi nebijo pripažinti, kad tai nebuvo geriausias jos bandymas.

"Tarkim, jai niekada nereikia priminti, kad stalas, prie kurio dirbo, dienos pabaigoje turi likti tvarkingas", – anot mokytojos, tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, nusakančių atsakingą jaunos moters požiūrį.

Jai pritarė ir įstaigos vadovė Inga, su šypsena prisiminusi pirmuosius sirės potėpius laku, kurie tąsyk prasidėjo ties nago plokštelės viduriu. Dabar mokyklos auklėtinė jau drąsiai karpo odeles aplink nagą, o jo plokštelę pasirinkta spalva tepa kone juvelyriškai.

"Jos pažanga akivaizdi. Žinau, kad Nureen svajoja dar ir apie kirpėjos amatą. Viliuosi, kad jos norams bus lemta išsipildyti", – sėkmės skleidžiant sparnus mokyklos auklėtinei linkėjo Inga.

Nemokame jūsų kalbos, tačiau visi mums labai draugiški. Vienintelis dalykas, prie kurio iki šiol sunku priprasti, – šaltis.

Drasko tėvynės ilgesys

Sirės bendramokslės neabejojo, kad jei Nureen laisvai kalbėtų angliškai ar bent perpus tiek lietuviškai, veikiausiai būtų labai plepi.

"Iš akių matyti, kad ji bendraujantis ir šiltas žmogus", – gerų žodžių bičiulei negailėjo to paties amato besimokanti, būsima manikiūrininkė Agnė Šumskaitė-Petkevičienė.

Akys, pasak lietuvės, dažnai išduoda ir Nureen širdgėlą, naujienų portaluose pasirodžius pranešimams apie įvykius Sirijoje. Tuomet jauna moteris susigūžia auditorijos kampe ir verkia. Pastaruoju metu ašarotas Nureen akis bičiulės mato itin dažnai – bombarduojamoje gimtinėje, kur nuolat žūsta žmonės, trūkinėja internetinis ir telefono ryšys, todėl jai nepavyksta susisiekti su ten likusiais brangiausiais žmonėmis.

"Kiek supratau iš Nureen pasakojimų, Sirijoje likę trys broliai, viena sesuo ir abu tėvai. Likusieji šeimos nariai apsistoję Vokietijoje. Visų ji labai ilgisi", – užuojautos kupinu žvilgsniu į sirę dirstelėjo A.Šumskaitė-Petkevičienė.

Sirės ir lietuvės

Lietuvos ir Sirijos tradicijos labai skiriasi, žmonės ten širdingi, jautrūs, puoselėjantys šeimos vertybes.

Moterys? Sirės, kaip ir lietuvės, mėgsta puoštis – juodu pieštuku ryškina antakius, šešėliais – akis, skaistalais – skruostus. Tiesa, tai daro dėl savo vyrų, o ne dėl svetimų akių gatvėse. Lietuvės – atvirkščiai: namuose – pilkos pelės, o gatvėse – deivės.

"Beje, sirės labai mėgsta auksą. Kaip ir aš", – per petį mestelėjusi tamsių plaukų sruogą, N.Khalil atidengė masyvius tauriojo metalo auskarus, o pastebėjusi į pirštus įsmeigtą žvilgsnį, akimirksniu sugniaužė kumštį. – Vakar bičiulės pradėjo tvarkyti nagus, bet taip ir nebaigė, todėl jie bespalviai."

Spėjusi perkasti lietuvių moterų grožio ritualus, su lietuviška virtuve išvaizdi sirė kol kas nesusibičiuliavo. Savo namuose Jonavoje, į kuriuos kartu su dukromis įžengia apie 17 val., ruošia siriškus patiekalus, negailėdama prieskonių.

"Kai išmoksiu lietuvių kalbą, tada gal ir lietuviškus patiekalus gaminsiu, o kol kas darau tai, ką moku geriausiai", – šyptelėjo rudakė gražuolė. Kartu su Nureen manikiūro ir pedikiūro besimokančios merginos džiaugėsi, kad viešnia iš Sirijos ne tik bando pasakoti apie savo šalį, bet kartą net pavaišino pačios gamintu sirišku skanėstu.

"Kažko tipiškai lietuviško nesiūlėme, bet kitą savaitę baigimo proga organizuojame vakarėlį", – Nureen už nugaros šelmiškai šypsojosi būrys lietuvaičių.