Liuksemburge įsikūręs Ešas prie Alzeto šiais metais svarbiu titulu dalijasi kartu su Kaunu ir Novi Sadu Serbijoje. Pokalbis su N.Braun – apie trijų skirtingų 2022-ųjų Europos kultūros sostinių bendradarbiavimą, Ešo miesto ir jo regiono išskirtinumą ir titulo svarbą vietos gyventojams ir visam žemynui.

– Iki Europos kultūros sostinės titulo pabaigos liko vos keli mėnesiai. Ko Ešo prie Alzeto svečiams siūlytumėte jokiu būdu nepraleisti?

– Ne tik Europos kultūros sostinės kontekste verta aplankyti Belvalio rajoną. Būtent čia įsikūrusi ir mūsų projekto būstinė. Anksčiau šis rajonas buvo visiška industrinė zona, kurioje vyko plieno liejimo darbai. Šiandien aplink nebeveikiančias aukštakrosnes įkurta moderni koncertų salė, biblioteka, universitetas. Buvusiose industrinėse erdvėse šiais metais taip pat surengta nemažai šiuolaikinio meno parodų. Tad šiame rajone puikiai susilieja praeitis, dabartis ir ateitis. Siūlau aplankyti ir kultūros centrą „Kulturfabrik“ ir naują, moderniam menui skirtą erdvę „Konschthal“. Beje, būtent čia rugsėjį savo filmą rodys svečias iš Lietuvos – menininkas Deimantas Narkevičius.

Rekomenduoju atkreipti dėmesį ir į Ešo architektūrinį paveldą. Miesto centre rasite nuostabių istorizmo, art deco, art nouveau ir ankstyvojo modernizmo pavyzdžių. Įdomu ir tai, kad Ešas yra labai daugiakultūris, čia gyvena daugiau nei 120-ies skirtingų tautybių atstovai. Tad vaikštant po miestą, galima sutikti daugybę įvairių žmonių, išvysti gausybę skirtingų kultūrų kavinių ir parduotuvių. Be liuksemburgiečių, didžiausia Eše gyvenanti bendruomenė yra portugalai. Tad miesto centre rasite ne vieną portugališką parduotuvę, kavinę ar barą.

Šiais metais verta aplankyti ne tik Ešo miestą, bet visą aplinkinį regioną, nes prie mūsų programos prisijungė dešimt Liuksemburgo ir aštuonios Prancūzijos savivaldybės. Tad turime net devyniolika savivaldybių su unikaliais meniniais projektais, kurios visos yra programos „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Į pagrindinį projekto miestą – Ešą Europos dėmesys nukreiptas visus metus. Tačiau kartu kiekvienas mėnuo skiriamas vis kitai savivaldybei, kuri pristato savo programą specifine tema. Pavyzdžiui, iki pat rugsėjo pabaigos mėnesio savivaldybe paskelbtas Liuksemburgo miestas Monderkanžas. Pagrindinė jo programos tema, atsispindinti koncertuose, parodose ir teatro pasirodymuose, yra tvarus vystymasis.

Jei norite geriau pažinti mūsų regiono gamtą, jums patiks nuostabaus grožio Minett trail žygio trasa.

Jei norite geriau pažinti mūsų regiono gamtą, jums patiks nuostabaus grožio Minett trail žygio trasa. 90 km žygio metu galima pamatyti didelę dalį regiono ir pernakvoti net vienuolikoje įdomių vietų skirtingose savivaldybėse. Pavyzdžiui, senoje, nuostabios architektūros mokykloje, stovinčioje mažame Liuksemburgo miestelyje, pavadinimu Linger. Ši mokykla yra renovuota ir parengta turistams, tačiau išlaikiusi senąją architektūrą. Keliaudamas žygio trasa, geriau susipažįsti ne tik su regiono gamta, bet ir su vietos kultūra. Mat pakeliui laukia ne viena įdomi veikla, kurią paruošė „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“.

– Kaip minėjote, prie Ešo kultūrinės programos prisijungė dar dešimt Liuksemburgo ir aštuonios Prancūzijos savivaldybės, esančios aplink. Tad jūsų programa turėtų būti labai eklektiška ir daugiakultūrė. Kaip sekasi bendradarbiauti tokiam dideliam skaičiui skirtingų savivaldybių, kurios visos nori būti pastebėtos ir įvertintos?

– Mūsų programa išties yra eklektiška, ji sudaryta net iš 2 200 skirtingų veiklų ir renginių. Labai svarbu, kad pasimėgauti visos Europos dėmesiu gali ne tik Ešas prie Alzeto, bet ir aplinkinės savivaldybės ir jų gyventojai. Tam, kad projektui suteiktume ritmo ir išvengtume chaoso, kiekvienai savivaldybei, išskyrus administracinį miestą Ešą, skyrėme vieną mėnesį. Taip galime atskleisti viso regiono kultūros turtingumą ir atkreipti dėmesį į kiekvieną unikalią savivaldybę. Tai labai svarbu tiek vietos gyventojams, tiek svečiams iš kitų Europos šalių, kurie nė neįsivaizduoja, kiek daug galima atrasti mūsų regione. Bendradarbiavimas tarp skirtingų savivaldybių vyksta išties sklandžiai. Kiekviena savivaldybė turi savo vietą bendroje programoje, jai suteikiama galimybė atskleisti savo tapatumą visai Europai.

– Kaunas savo Europos kultūros sostinės programoje daug dėmesio skiria ne tik miesto savitumui, bet ir bendrai Europos istorijai. Pavyzdžiui, daug kalbama apie Holokausto ar Antrojo pasaulinio karo patirtis, kurios palietė visą žemyną. Kaip jūsų programoje atsispindi platesnis Europos kontekstas? Juk Europos kultūros sostinės titulas tarsi įpareigoja ne tik reklamuoti savo miestą, bet ir paieškoti bendrų, visą žemyną jungiančių jungčių.

– Man pasirodė išties įdomu tai, kad Kaunas savo programoje labiau koncentruojasi į praeitį ir gilią miesto istoriją. Ešas prie Alzeto didesnį dėmesį skiria ateičiai. Pavyzdžiui, visus metus Belvalio rajone esančioje „Möllerei“ galerijoje veikia paroda „Pure Europe“. Joje Europa ir jos tapatybė tyrinėjama skirtingais pjūviais, analizuojami populiariausi žemyną gaubiantys mitai. Svarbiausias parodos keliamas klausimas – kas šiandien yra Europa ir kokia ji galėtų būti rytoj? Manau, kad šiuo aspektu dvi šių metų Europos kultūros sostinės – Kaunas ir Ešas prie Alzeto – labai gražiai viena kitą papildo.

Jūsų miesto programa daugiau analizuoja Europos praeitį, o mes bandome atsakyti į klausimus apie žemyno ateitį. Kartu kalbame ir apie tai, kas po Europos kultūros sostinės metų laukia mūsų regiono. Projekto šūkis yra „Perkurti kultūrą“. Po juo slepiasi kelios smulkesnės jo kryptys: „Perkurti save“, „Perkurti gamtą“, „Perkurti Europą“, „Perkurti meną“. Vietos gyventojus skatiname imtis veiksmo ir visiems drauge kurti bendrą ateitį regione ir platesniame, žemyno, kontekste.

– Ešas prie Alzeto Europos kultūros sostinės titulu šiais metais dalijasi su dviem miestais: Kaunu ir Serbijoje įsikūrusiu Novi Sadu. Kaip šie trys miestai bendradarbiauja? Galbūt atradote nemažai bendrų sąlyčio taškų? Juk visi šie miestai savo šalyse yra antrieji pagal dydį ir neretai jaučiasi šiek tiek užgožti sostinių.

Titulas padeda aiškiau pamatyti, koks miestas galėtų būti ateityje, jei jam skirtume dėmesio.

– Nenorėčiau sakyti, kad esame sostinių šešėlyje. Tačiau tikra tiesa, kad dėl savo vietos po saule mums tenka pakovoti. Kita vertus, būtent dėl to neretai tampame atviresni naujoms idėjoms ir galimybėms nei sostinės. Šiuo aspektu Ešas, Kaunas ir Novi Sadas išties yra gana panašūs. Nors esame įsikūrę skirtinguose Europos taškuose, šiemet visi trys atsidūrėme viso žemyno dėmesio centre. Tad turėjome jau ne vieną bendrą kultūrinį projektą. Tiesą pasakius, daugiau nei 50 proc. programos „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“ yra bendradarbiavimas su kitais Europos miestais, ypač Kaunu ir Novi Sadu. Europos žemėlapyje šie trys miestai šiuo metu sudaro tam tikrą kultūrinį trikampį ir vaidina labai svarbų vaidmenį suburiant drauge skirtingas Europos šalis ir jų kultūras. Tikiu, kad, atsispyrus nuo šių metų programų, Kauno, Ešo ir Novi Sado kultūros scenos sparčiai vystysis ir toliau.

– Dažniausiai Europos kultūros sostinės titulas suteikiamas tiems miestams, kuriems reikia paskatinimo ir impulso veikti. Prieš paskelbiant Kauną būsima Europos kultūros sostine, mūsų miestas išgyveno tam tikrą stagnaciją, nemaža dalis jaunų žmonių gimtajame Kaune nematė savo ateities. Tačiau per pastaruosius penkerius metus situacija smarkiai pakito, Kaunas tapo madingu ir su sostine puikiai sugebančiu konkuruoti miestu. Ką jūs matote – galbūt titulas galėtų padėti išspręsti ar jau sprendžia tam tikras Ešo prie Alzeto problemas?

– Europos kultūros sostinės titulas tiek vietos gyventojams, tiek svečiams iš viso žemyno, tiek galimiems investuotojams parodo miesto potencialą. Titulas padeda aiškiau pamatyti, koks miestas galėtų būti ateityje, jei jam skirtume dėmesio. Mūsų vykdytos apklausos parodė, kad vietiniai neabejoja, kad po titulo metų Ešo prie Alzeto įvaizdis visos Europos akivaizdoje pasikeis. Tai nuteikia išties labai pozityviai. Turiu pripažinti, kad, prieš tampant Europos kultūros sostine, Ešo įvaizdis greičiausiai dėl industrinės jo praeities nebuvo labai teigiamas. Tačiau dabar viskas keičiasi ir miestas juda gera kryptimi.

Duetas: „Jūsų miesto programa daugiau analizuoja Europos praeitį, o mes bandome atsakyti į klausimus apie žemyno ateitį“, – akcentuoja N.Braun. / E. Devillet nuotr.

– Kad ir kaip būtų, titulo metai jau skaičiuoja paskutiniuosius mėnesius. Kaip manote, kas galėtų padėti užtikrinti, kad dėmesys Ešui prie Alzeto, kartu ir Kaunui, neišnyktų ateinančiais metais?

– 2022-ieji Ešo miesto ir aplinkinių savivaldybių gyventojams, verslininkams ir politikams parodė, kad mūsų regionas tikrai turi potencialo. Tad, kartu sujungę jėgas, galime toliau vystyti dėmesio sulaukusius, mums svarbius projektus. Šiuo metu kuriame specialią kultūrą ir verslą sujungiančią platformą „Business for Culture Club“. Per ją ateityje verslininkai galės paremti juos sudominusias kultūrines programas. Dalimi 2022-ųjų projekto tapo ir turizmo sektoriaus plėtra. Tad tikimės, kad turistų srautai, pasibaigus titulo metams, žymiai nesumažės. Atsakomybė tenka ir projektų partneriams iš įvairių šalių, kurie norėtų, kad jų projektai tęstųsi ateityje. Manau, kad per pastaruosius kelerius metus visi įgijome daug patirties, kuri pravers siekiant savo miestą išlaikyti Europos akiratyje. Svarbiausia dedamąja tampa vietos gyventojų, menininkų, verslininkų ir politikų bendradarbiavimas ir iniciatyvos.