Kaip pranešė „Kaunas 2022“, pasaulinei kompozitorės Leros Auerbach kūrinio premjerai Kaunas pasirinktas todėl, kad šiame mieste vicekonsulas rezidavo.

Kūrinį atliks Kauno valstybinis choras, Kauno miesto simfoninis orkestras bei violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper (Kristina Reiko Kuper). Jam diriguos „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas Konstantinas Orbelianas.

Pasak K. R. Cooper, vizija apie muzikinį projektą, skirtą Ch. Sugiharai, kilo pirmą kartą išgirdus jo istoriją.

„Tai doro ir kuklaus žmogaus istorija. Supratau, kad jei ne jo herojiški veiksmai – tūkstančiai išduotų tranzitinių vizų, skirtų prieš tuometinės vyriausybės nurodymus – mano vyras ir trys vaikai šiandien neegzistuotų“, – pranešime cituojama ji.

Supratau, kad jei ne jo herojiški veiksmai – tūkstančiai išduotų tranzitinių vizų, skirtų prieš tuometinės vyriausybės nurodymus – mano vyras ir trys vaikai šiandien neegzistuotų.

„Norėjau šį drąsų žmogų pagerbti man artimu būdu – pasitelkiant muziką. Tai buvo mano svajonė, dabar tapusi realybe – įgyvendinti šį projektą per nuostabią L. Auerbach muzikos partitūrą ir švęsti gyvenimą nušviečiant Ch. Sugiharos poelgį“, – teigia K. R. Cooper.

Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas akcentuoja, kad Ch. Sugihara – Kauno legenda, kuris Lietuvą ir Japoniją susiejo pačiu aukščiausiu lygiu.

„Daug turistų atvažiuodavo į Kaune esančius Sugiharos namus, ir žinia apie juos vis sklido. Su žinoma amerikiečių kompozitore L. Auerbach ir violončelininke K. R. Cooper buvome susitikę prieš keletą metus ir kalbėjome apie idėją parašyti simfoniją, dedikuotą Ch. Sugiharai“, – cituojamas jis.

A. Treikauskas taip pat pridūrė, kad „Nešantys šviesą“ yra kūrinys, sulauksiantis didžiulio pasaulinio atgarsio.

Simfonija „Nešantys šviesą“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Organizatorių teigimu, projektas yra įgyvendinamas gavus Jad Vashem Pasaulio holokausto centro Jeruzalėje paramą.

Ch. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų, kurie Raudonajai Armijai okupavus šalį ėmė ieškoti būdų pabėgti nuo karo.

Konsulas Ch. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, diplomatas savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.

Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.