Nauji tiltai

Šiam projektui kuratorės Alicia Knock ir Inga Lāce’ė subūrė daugiau nei 50 kūrėjų ir kolektyvų iš trijų žemynų: Europos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Parodoje savo kūrinius pristatys vienas didžiausių iki šiol Lietuvoje menininkų, susijusių su Afrika, skaičius.

Dviejuose miestuose pristatoma paroda bus atidaroma rugpjūčio 25 d. Kaune ir rugsėjo 7 d. Rygoje. Ji kvies lankytojus susipažinti su tarptautinio solidarumo, pasipriešinimo ir atsparumo istorijomis iš posovietinio ir pokolonialistinio pasaulio, kur draugystės ir susitikimų mikroistorijos tampa šiuolaikinių sąjungų atspirties tašku.

„Artumo geografija“ įsikurs Kauno centriniame pašte, parako sandėlyje – meninių veiklų erdvėje P.A.R.A.K.E. ir Vidžemės turguje Rygoje, taip suteikiant progą istorines erdves įprasminti dabartyje.

Kuratorės pasakoja, kad šia paroda bandoma sujungti Afrikos ir Rytų Europos santykių istorijas, susijusias glaudžiau, nei daugelis įsivaizduotų.

„Vietas, kuriose vyks abu renginiai, pasirinkome neatsitiktinai. Buvęs Centrinis paštas Kaune ir turgus Rygoje yra apleistos mainų ir bendrumo erdvės. Kiekvienos jų istorijos atkartoja čia gyvenusių ir dirbusių žmonių istorijas. Remiantis šiais asmeniniais pasakojimais, praeities laikų pėdsakais kviečiame menininkus siūlyti alternatyvias ateities perspektyvas. Geopolitinio susiskaldymo laikais svarbu siekti tarptautinių aljansų, kurie būtų kuriami draugystės ir bendradarbiavimo, o ne galios dinamikos pagrindu“, – teigia A. Knock ir I. Lāce.

Aktualios prasmės

Du mėnesius iki pat spalio pabaigos truksianti Kauno bienalė yra didžiausias ir ilgiausiai trunkantis šiuolaikinio meno festivalis Lietuvoje. Festivalio programą papildys ir dvi susijusios parodos.

Pagrindinėje parodoje bus klausiama, kokios naujos sandorių rūšys galėtų būti remiamos, nesvarbu, ar jos būtų pagrįstos mainais ir dovanojimu, ar susiskaidymu ir neįmanomybe? Kaip galėtume puoselėti solidarumą Ukrainos atžvilgiu, prieš Rusijos imperializmą, ar reaguojant į kitus kolonijinius ir neokolonijinius karus ir antiimperines kovas?

„Karo akivaizdoje skirtingos priespaudos ir išnaudojimo istorijos įgauna dar vieną atspalvį. Manau, yra be galo svarbu jomis dalytis, nes tik taip mes atrandame tai, kas mus jungia. „Artumo geografija“ kvies pažvelgti ne į tai, koks atstumas mus skiria, bet kaip mus suartina bendra patirtis ir ateities tikslai, nepaisant tūkstančių mus skiriančių kilometrų“, – parodos idėją praplečia Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik.

Šia paroda bandoma sujungti Afrikos ir Rytų Europos santykių istorijas, susijusias glaudžiau, nei daugelis įsivaizduotų.

Erdvioje, kadaise šurmuliuojančioje Kauno centrinio pašto operacijų salėje atgims laiškai, atvirukai, pašto ženklai ir žinios, kuriomis dalysis menininkai ir draugai iš įvairių pasaulio vietovių. Kuratorių sutikti menininkai iš Benino, Ugandos, Dramblio Kaulo Kranto, Sudano ir Zimbabvės pasidalys istorinėmis patirtimis, susietomis su buvusiomis SSRS ir Jugoslavija.

Georges Adéagbo ir Ibrahimas Mahama, kurdami naujas tarpvalstybines pedagogikos kryptis, paštą pasitelks draugystės ir laisvės idėjoms apmąstyti. Hamedine’o Kane’o kūrinyje atsivers naujos bendravimo galimybės, pagrįstos koduota ir neiššifruojama kalba arba vertimu: jame bus grįžtama prie Sovietų Sąjungoje išsilavinimą įgijusio kino režisieriaus ir pedagogo Ousmane’o Sembene’o vaidmens.

Nino Krvivishvili ir Marie-Claire Messouma Manlanbien parodai kuria iš tekstilės raštų paimtus simbolius, kurie praplečia turtingą miesto tekstilės istoriją. Kituose menininkų darbuose komunikacija vyks per garsą ir kitas įkūnytas sąveikas, kaip antai „Afrikos pašte“, kurį atkurs Sumayya Vally, Moad Musbahi ir Thania Petersen.

François Xavier Gbre fotografijoje paštas atsiskleis kaip transistorinė vieta, susijusi su buvusiomis cenzūros sistemomis, iš kurių kyla pasipriešinimo istorija. Prisimindami XX a. septintajame dešimtmetyje vykusio antisovietinio studentų pasipriešinimo istoriją Kaune, menininkai Admire Kamudzengerere ir Ângela Ferreira įveiklins požemines pastato erdves, kuriose atgims įkalintų laisvės kovotojų ir aktyvistų, tokių kaip Angela Davis, laiškų rašymo praktikos.

Latviškasis projektas

Festivalis „Survival Kit“ vyks istoriniame Vidžemės turguje Rygos centre. 1876 m. įkurtas turgus anksčiau veikė kaip daugiafunkcė prekybos, socialinių veiklų ir pasakojimų erdvė.

Siekiant iš naujo apgyvendinti šią vietą, kuratorės pakvietė daugiau nei 20 menininkų ir kolektyvų, kad jie atgaivintų neveikiančias turgaus sales ir pasiūlytų naują tarptautinio renginio, kuriame būtų sprendžiami šiandienos sambūvio klausimai, sistemą. Menininkai buvo pakviesti dekonstruoti ateities draugystės kongresą. Jame išgalvoti susitikimai susilies su studentų mainų tarp socialistinių ir Afrikos šalių pėdsakais ir kitais mažiau žinomais ar decentralizuotas sovietų kultūrinės diplomatijos epizodais.

„Mūsų bendradarbiavimas rengiant šią parodą, apimančią Rygą ir Kauną, yra puikus pavyzdys to, kaip būtų galima atrasti bendras perspektyvas nagrinėjant individualias praeities patirtis ir iš naujo vertinant šiuos susitikimus iš šiandienos konteksto“, – dalijasi Latvijos šiuolaikinio meno centro vadovė Solvita Krese.

Menininkė Natalie Perkof parodoje pristatys ateities ekologijos sodus, kurie kalbės apie moterų veiklas žemės ūkyje. Ilonos Németh ir Endri Dani darbuose istoriniai epizodai persidengs su nuolat augančia ir nykstančia asmeninės draugystės ekologija.

Anawana Haloba ir Lala Raščić pasiūlys žvilgsnį iš praeities į dabartį padedančius perkelti rūpesčio gestus, įkvėptus maisto ir operos formų, o Adela Součkova savo transformuojančiame „klasių“ žaidime keliaus tarp praeities ir ateities, dangaus ir žemės.

Draugystės formų DAVRA Collective ieškos Taškento rašytojų ir kino festivaliuose, kurie suvaidino svarbų vaidmenį ugdant afroazijiečių solidarumą, o Anna Ehrenstein ir Anastasia Sosunova spręs aktualius šiuolaikinio jaunimo naujos kalbos ir reprezentacijos formų klausimus.

Ne tik festivaliai, bet ir kinas atliko svarbų vaidmenį kuriant valstybę po nepriklausomybės atgavimo. Apie tai bus kalbama iš studentų, kuriems septintajame dešimtmetyje buvo pasiūlytos stipendijos studijuoti Maskvoje, Prahoje ir Lodzėje, perspektyvos.

Nors iš pelenų išauga naujos sėklos, mes ir toliau klausiame: kokio išlikimo rinkinio (survival kit) mums reikia šiuo karo metu? Ryga ir Kaunas pasiūlys laikiną prieglobstį: Yonamine ir Ihosvanny Cisneros Angolos pilietinio karo pabėgėlių stovyklą pristatys kaip mokymosi erdvę, Martin Zetová kurs ženklų kalbą, skirtą taikos mokymams prieš branduolinę ginkluotę, o Šejla Kamerić abiejose parodų vietose siųs žinutes iš Sarajevo apgulties išgyvenimo vadovo.

Pagrindiniai dalyviai

Georges Adéagbo, Andrius Arutiunian, Judy Blum Reddy, Ihosvanny Cisneros, Andro Eradze, Ângela Ferreira*, François Xavier Gbre, Šejla Kamerić*, Jeanne Kamptchouang*, Admire Kamudzengerere, Hamedine Kane, Nikolay Karabinovych*, Mohammed Omar Khalil, Nino Kvrivishvili, Žilvinas Landzbergas, Ibrahim Mahama, Marie-Claire Messouma Manlanbien*, Ieva Martinaitytė-Mediodia, Jaanus Samma*, Yonamine*, Anastasia Sosunova*, Adéla Součková*, Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė, Sumayya Vally su Thania Petersen ir Moad Musbahi, Kemang Wa Lehulere ir Lefifi Tladi, Martin Zetová

„Survival Kit 14“: Younes Baba-Ali, Zbyněk Baladrán and Tereza Stejskalová, Nú Barreto, DAVRA Collective (Valeriya Kim, Dona Kulmatova, Zumrad Mirzalieva ir Saodat Ismailova), Endri Dani, Anna Ehrenstein su DNA, Vidisha-Fadescha, Shaunak Mahbubani & Rebecca Pokua Korang, Inga Erdmane, Ângela Ferreira*, Anawana Haloba, Šejla Kamerić*, Jeanne Kamptchouang*, Nikolay Karabinovych*, kuš!, Žulijens Nuhums Kulibali, Marie-Claire Messouma Manlanbien*, Ilona Németh, Thierry Oussou, Liene Pavlovska, Natalie Perkof, Lala Raščić, Jaanus Samma*, Janek Simon, Anastasia Sosunova*, Adéla Součkova*, Jihan El Tahri, Evita Vasiļjeva, Yonamine*, Ala Younis

* žymi darbus Rygoje ir Kaune