Nors iš tiesų laimei nereikia nei šventiškai papuošto miesto, eglučių kovų ir net geriausių indų ant baltos staltiesės – pakanka stogo virš galvos ir žinojimo, kad visi gyvi ir sveiki. Nes kai atrodė, kad nieko nėra baisiau už pandemiją ir karantiną, prasidėjo karas. Kartu juo pasikeitė realybė, vertybės, prisiminėme, pasikartojome istoriją, netgi pradėjome geriau matyti ir girdėti.

Paaiškėjo, kad nebepakanka talento, dar reikia ir žmogiško požiūrio į tai, kas vyksta. Nepakanka populiaraus, publikos mėgstamo repertuaro – reikia dar ir politinio stuburo. Kaip ir suvokimo, kad menas kuo puikiausiai nuo seniausių laikų maišomas su politika ir dainavimas ant tanko visiems laikams liks įrašytas į CV.

Vis dėlto koncertinis gyvenimas tarsi ėjo savo, užtikrintu, keliu – vyko koncertai, festivaliai, skambėjo operos, metus įprasmino projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai.

„Sukilimas“–„Santaka“–„Sutartis“

Reikšmingiausia projekte „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ buvo šiuolaikinio mito trilogija „Sukilimas“, „Santaka“ ir „Sutartis“, prie kurių dirbo lietuvių ir tarptautinės pajėgos.

Vasario 22 d. erdvėje prie „Žalgirio“ arenos įvyko pirmasis trilogijos, kurios idėjos ir scenarijos autorius Rytis Zemkauskas, veiksmas „Sukilimas“. Renginį režisavo Chrisas Baldwinas, muziką sukūrė Antanas Jasenka, atliko Nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, solistai Joana Gedmintaitė ir Merūnas Vitulskis, dirigavo Modestas Pitrėnas. Projekte dalyvavo menininkas Olivier Grossetête, Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai, jaunieji poetai, kostiumus sukūrė Aleksandra Jacovskytė, Julija Skuratova, Sandra Straukaitė.

Gegužės 21 d. Santakoje vykusi „Santaka“ kūrė švenčiančio ir džiūgaujančio upių santakoje įsikūrusio miesto įvaizdį. Lapkričio 26 d. trilogiją baigė baletorija „Sutartis“, sujungusi klasiką, elektroniką, šokį ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įkvėptą unikalią scenografiją, scenoje stebuklą kūrė daugiau kaip 150 Lietuvos atlikėjų. Panaudota 40 t vandens, 15 m aukščio medžiai ir 2 022 smėlio maišai. Kūrinio meninės idėjos autorė ir kompozitorė – Zita Bružaitė, libreto autorė – Daiva Čepauskaitė, režisierius – Gediminas Šeduikis, scenografijos autorė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, choreografijos autorė – Agnija Šeiko, choro meno vadovė – Danguolė Beinarytė, šviesų dailininkas – Andrius Staliulis. Pagrindinius vaidmenis kūrė sopranas Monika Pleškytė (Mergina ir Neris) ir tenoras Jeronimas Milius, kuris kartu su šokėju Petru Lisausku atliko Žvėries ir Nemuno vaidmenis. Grojo koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ (vadovas Vaidas Andriuškevičius) kolektyvas, ansamblis „Giunter Percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris), Kauno styginių kvartetas (meno vadovas Saulius Bartulis), arfininkė Joana Daunytė, dainavo Danguolės Beinarytės vadovaujamas KTU akademinis choras „Jaunystė“ ir A. Kačanausko muzikos mokyklos vokalinė grupė „Dangi & Dangiukai“, šoko Šeiko šokio teatro (meno vadovė A. Šeiko), šokio trupių „Nuepiko“ (vadovas Marius Pinigis) ir „Ulna“ (meno vadovė Indrė Puišytė-Šidlauskienė) šokėjai, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos Šokio skyriaus mokiniai. Dirigavo Ričardas Šumila.

Žydiškasis paveldas

Nors prarasto žydiškojo Kauno istorijai buvo skirta didelė dalis projekto „Kaunas 2022“ renginių, muzikinėje plotmėje išsiskyrė „Kauno kantata“, Leros Auerbach Šeštoji simfonija ir koncertas, skirtas Nechamos Lifšicaitės 95-osioms metinėms.

Dvi dienas, rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d., „Žalgirio“ arenoje skambėjo Karolio Variakojo diriguota litvakų – kompozitoriaus Philipo Millerio (Pietų Afrikos Respublika) ir sprendimų menininkės Jenny Kagan (Didžioji Britanija) „Kauno kantata“, kurioje Kauno istoriją liudininkų pasakojimais, giesmėmis, teiginiais pasakojo solistai Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), skaitovės Bella Shirin ir Violeta Rakauskaitė-Shtromas, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“, folklorinis ansamblis „Kadujo“, Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO), Kauno valstybinis choras, Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų styginių kvartetas, VDU choras „Vivere Cantus“, Sakralinės muzikos mokyklos choras „Cantores David“, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių choras, chorai „Cantate Domino“ ir „Gintaras“, Seinų teatro klezmerių orkestras (Lenkija).

Jidiš kalba skambėjo žydų liaudies ir autorinės, daugelis sukurtų specialiai Nechamai Lifšicaitei, dainos koncerte spalio 24 d. „Jidiš vėl skamba Kaune. Žydų lakštingala iš Laikinosios sostinės“. Kaune gimusios, karjerą pradėjusios, populiarios dainų jidiš kalba atlikėjos N. Lifšicaitės repertuaro dainas atliko jos mokinė Sveta Kundish (vokalas, Ukraina, Izraelis), Patrickas Farrellis (akordeonas, fortepijonas, JAV), Vilniaus grupės „Klezmer Klangen“ nariai Rasa Vaičiulytė (kontrabosas) ir Dainius Buika (klarnetas).

Neišdildomą įspūdį palikusią L. Auebach simfoniją „Šviesos nešėjai“ (su paantrašte „skirta Chuinei Sugiharai ir visiems, kas rizikuoja viskuo, kad išgelbėtų kitus“) lapkričio 5 d. atliko KMSO, Kauno valstybinis choras, solistai Kristina Reiko Cooper (JAV), Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, skaitovai Regina Kamičaitienė ir Egidijus Stancikas, dirigavo KMSO vyr. dirigentas Constantine’as Orbelianas (JAV). Simfonijoje skambėjo skirtingų likimų Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje gimusių, gyvenusių poetų Yisroelio Emyoto, Dovido Hofshteino, Peretzo Markisho, Itziko Mangerio, Simkhos Shayevitchiaus, Moyshės Teyfo, Avromo Sutzkeverio ir Rajzelės Zychlinski eilės jidiš kalba.

Klasikos perlai

Klasikos mylėtojai pritars, kad neginčijamai išskirtinis buvo spalio 12 d. „Žalgirio“ arenoje skambėjęs „Royal Philharmonic orchestra“ koncertas, kuriame Kauno valstybinis choras (dirigentas Vasily Petrenka), solistas Simonas Trpčeskis (fortepijonas, Makedonija) atliko Sergejaus Prokofjevo „Klasikinę simfoniją“ Nr. 1 D-dur, op. 25, Ludwigo van Beethoveno „Choralinę fantaziją“ fortepijonui, chorui ir orkestrui c-moll, op. 80 ir Jeano Sibeliaus Simfoniją Nr. 2 D-dur, op. 43. Pažymėtina, kad ir pianistas, ir orkestras bisui pasirinko lietuviškus opusus: S.Trpčeskis – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Muzikinį momentą“ fis-moll (VL 163), orkestras – Juozo Naujalio „Svajonę“.

Kitas puikus koncertas – spalio 31 d. „Žalgirio“ arenoje skambėjęs Andrew Lloydo Weberio Requiem, kurį atliko solistas Edgaras Montvidas, Ukrainos nacionalinės operos solistė Kseniya Bakhritdinova-Kravchuk, diskanto partiją – Teodoras Lipčius, dainavo Kauno valstybinis choras ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, dirigavo C. Orbelianas.

Muzikinės premjeros

Įspūdingo siužeto, teminių kontrastų, puikios muzikos Kipro Mašanausko roko opera „1972“ (premjera – gegužės 14 d.) – vienas iš Romo Kalantos susideginimo 50-mečio minėjimo renginių Kaune. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) pastatytos operos kūrėjai siužetui pasirinko laiką iki susideginimo, juos inspiravo to laiko asmenybės ir įvykiai.

Operos veikėjai – jaunuoliai Romas, Kaladė, Kudla, Zosė-Sofija, Lina, Karmela ir Radistas, priešingoje pusėje – Mokytoja, KGB tardytojas, Šeimininkas, virš laiko pakilę žydas Traubas ir Laisvė; praeiviais, spekuliantais, fabriko darbininkais virstanti minia. Būtent ji, minia, KGB tardytojas, Šeimininkas kėlė šiurpą, nes to laiko pasaulyje užėmė įprastų operų galingųjų – karalių, inkvizitorių vietą. Tad nė nereikia svarstyti apie tokios operos būtinumą, istorinį reikšmingumą, aktualumą ir roko, kuris sovietmečiu buvo tolygus pasipriešinimui santvarkai, reiškinį.

Kita KVMT premjera – Giuseppe’ės Verdi opera „Nabukas“, programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis, įvyko du kartus – liepos 16 d. Kauno IX forto memoriale ir spalio 1 d. KVMT. Pirmosios premjeros dieną pažymėjo eitynės „Susitaikymo kelias“, skirtos Didžiajai akcijai (1941 m.) atminti. Jose, vykusiose ne nuo geto Vilijampolėje, o tik nuo IX forto prieigų, per liūtį, vis sustojant, giedant, skaitant, niūniuojant, buvo pakankamai laiko pagalvoti apie savo miesto istoriją, apie ten nužudytus žmones – ne skaičius, o konkrečius asmenis. Ko gero, kiekvienas turėjo apie ką pamąstyti dalyvaudamas tose eitynėse, – ne tik apie susitaikymą su savo miesto istorija, bet ir Ukrainoje vykstantį karą.

Akompanuojant nesustojančiai liūčiai, paminklo IX forte nužudytoms aukoms fone, operos premjera stebino puikiai sustyguotu darbu: Jono Janulevičiaus dirigavimu, kartu su teatro choru dainavusiais D. Beinarytės parengtais suaugusiųjų ir vaikų chorais, Kęstučio Jakšto režisūriniais sprendimais, puikia scenografija ir vizualizacijomis, Dainiaus Bendiko kostiumais, o labiausiai – neprilygstamąja Abigaile – Gitana Pečkyte.

Išskirtiniai kolektyvai

Tikriausiai nenuostabu, kad labiausiai stengiausi sekti Kauno valstybinio choro ir KMSO koncertus. Vasario 4-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), Lina Dambrauskaitė, Vladas Bagdonas pirmą kartą Lietuvoje atliko Césaro Francko oratorija „Atpirkimas“ („Rédemption“), skirtą 200-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, o Tarptautinio M. K.  Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojas Aleksandras Kašpurinas atlieko Sergejaus Rachmaninovo Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 d-moll, op. 30. Dirigavo Robertas Šervenikas.

XXIV kompozitorių Edvardo Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje kovo 18 d. Kauno valstybinis choras, solistai Margarita Levčuk (Baltarusija), Nora Petročenko, Mindaugas Jankauskas, Tadas Girininkas, mušamųjų instrumentų grupė (vadovas Vladas Šeibakas), pianistai Motiejus Bazaras, Mykolas Bazaras, Lina Krėpštaitė, Paulė Galinienė atliko Igorio Stravinskio „Svadebką“ („Vestuvės“, 1923 m.) solistams, chorui, keturiems fortepijonams ir mušamųjų instrumentų grupei. Dirigavo R. Šervenikas, šoko Stefanija Nosovaitė, Jokūbas Nosovas, Justina Vitkutė ir Gintaras Visockis.

Kaune balandžio 1 ir 2 d. vykusiame tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso finale KMSO dirigavo Karolis Variakojis. Finalininkai Anastasija Šumskaitė (Lietuva), Simonas Poška (Lietuva) ir Casonas Kangas (D. Britanija), Elžbieta Liepa Dvarionaitė (Lietuva), Simonas Miknius (Lietuva) ir Jonas Šopa (Lietuva) grojo Wolfgango Amadeus Mozarto, L. van Beethoveno ir Stasio Vainiūno koncertus fortepijonui ir orkestrui. Konkursą laimėjo E. L. Dvarionaitė.

Balandžio 18 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvoje koncertavo žymi amerikiečių dainininkė Renée Fleming. Kartu su ja koncertavo E. Montvidas, Rita Preikšaitė, Kauno valstybinis choras ir koncertą organizavęs KMSO ir jo vadovas Algimantas Treikauskas, orkestrui dirigavo C. Orbelianas.

Gegužės 13 d., po Lietuvoje paminėtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, kartu su Arnoldo Schönbergo „Pragiedrėjusia naktimi“ skambėjo Felixo Mendelssohno simfoninė kantata „Šlovinimo giesmė“ („Lobgesang“) solistams, chorui ir orkestrui, op. 52, sukurta 1840 m. Johanneso Gutenbergo spaudos renkamaisiais spaudmenimis  išradimo 400-osioms metinėms. Kantatą atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Agnė Stančikaitė, Justina Gringytė, Adamas Zdunikowskis, dirigavo Modestas Pitrėnas.

Pažaislio festivalio ribose, Gedulo ir vilties dienai, birželio 10 d. Kauno valstybinis choras kartu su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir solistais Lauryna Bendžiūnaite, Stine Marie Fischer, Merūnu Vitulskiu ir Tadu Girininku atliko Antonino Dvořáko Requiem b-moll solistams, chorui ir orkestrui, op. 89, B. 165.

Kauno katedroje bazilikoje gėrėjausi lietuviška chorine muzika lapkričio 6 d. Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečiui skirtame koncerte, kuriame dalyvavo Mindaugo Radzevičiaus diriguojamas Kauno valstybinis choras, vargonininkai Juanas Paradell Solé ir Renata Marcinkutė-Lesieur.

Sunkių minčių sukėlė lapkričio 18 d. Christos Hatzis kantata „Wormwood (Chornobyl)“ baritonui, vokalistui, diskantui, mišriam chorui ir fortepijoniam trio, kurį atliko Kauno valstybinis choras, Kauno fortepijoninis trio: Lina Krėpštaitė, Indrė Andruškevičiūtė ir Asta Krikštaponienė, solistai Andrius Apšega, Mantas Jankavičius ir Kirilas Dernovyi (Ukraina), dirigavo R. Šervenikas.

Negalėjau nesižavėti lapkričio 25 d., minint Johanno Wolfgango Goethe’ės 190-ąsias metines, Lietuvos nacionalinio orkestro, Kauno valstybinio choro vyrų grupės ir solisto Ferdinando von Bothmerio (Vokietija) atlikta J. Brahmso Kantata „Rinaldas“ tenorui, vyrų chorui ir orkestrui op. 50. Dirigavo R. Šervenikas.

Pažaislio festivalis

36 Pažaislio muzikos festivalio koncertai šiemet vyko Kaune – Pažaislio vienuolyne ir vienuolyno bažnyčioje, Kauno valstybinėje filharmonijoje, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, Kauno šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų), Kauno evangelikų liuteronų bažnyčiose, aplink Kauną – Tado Ivanausko Obelynės sodyboje, Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Raudondvario kultūros centre, ir tolėliau – Rietavo arenoje, Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje, Žiežmarių kultūros centre, Birštono kurhauze, Dubingių šv. Jurgio bažnyčioje.

Pilnas sales pritraukiantis festivalis įtinka visiems, net rafinuočiausiems skoniams. Rinkausi koncertus, kuriuose skambėjo lietuviška, šiuolaikinė arba senoji muzika. Vienas įsimintiniausių koncertų – Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vykęs koncertas „Kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus atminimui“, kuriame B. Kutavičiaus „Paskutines pagonių apeigas“ ir „Epitafiją praeinančiam laikui“ atliko Roberto Šerveniko diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Šiuolaikinės muzikos poreikį su kaupu patenkino tarpdisciplinis pianistės Tricia Dawn Williams pasirodymas „Transition: avangardinio fortepijono portretas“.

Abejingų nepaliko festivalyje debiutavęs ansamblis „Paleasis“ – Alexanderis Paley (meno vadovas ir fortepijonas, JAV), Vytenis Gurstis (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Karolis Kolakauskas (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas), Gediminas Abaris (valtornė), Linas Valickas (smuikas), Tomas Petrikis (altas), Rokas Vaitkevičius (violončelė), Dainius Rudvalis (kontrabosas), pirmame koncerte atlikę Johanno Nepomuko Hummelio, Ludwigo van Beethoveno ir Ignazo Moscheleso kūrinius.

Lietuviška muzika

Muzikologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas Darius Kučinskas pabrėžia: „Savo tautos ir šalies istorijos pažinimą laikau vienu svarbiausių atsakingo žmogaus bruožų.“ Jau ne kartą cituotas muzikologas, kompozitorius Vladas Jakubėnas beveik prieš 100 metų teigė apie būtinybę kiekviename koncerte atlikti bent vieną lietuvišką kūrinį. Deja, to vis dar nėra – savo muzikos nevertina klausytojai, dažnai ir atlikėjai, rinkdamiesi laiko patikrintus, populiarius kūrinius, pamiršdami, kad istorijos ir meno nepasirinksi, ir nesiimdami publikos supažindinti su rečiau atliekamais kūriniais.

Vis dėlto situacija nebloga. 40 metų grojančio Kauno styginių kvarteto – Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), penkiolika – Eglė Lapinskė (altas), penkerius – Aistė Mikutytė (II smuikas) – violončelininkas Saulius Bartulis Kauno kompozitorių kūrinių grojimą vadina moraline užduotimi, didžiąją dalį jų įrašytos muzikos sudaro Kauno kompozitorių ir Vidmanto Bartulio muzika.

Sausio pabaigoje Kaune grojusi unikali menininkų pora Gabija ir Mykolas Natalevičiai pristatė fortepijoninės muzikos koncertą „Sustojęs laikas“, kuriame – vokiečių kompozitoriaus ir pianisto Hanso Otte „Garsų knyga“, V. Bartulio „Ūkanos“ ir „Hanami“, M. Natalevičiaus improvizacijos, skambėjusios kartu su jo kūriniais „Svajingai“ ir „Psalmė“.

Širdį džiugino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleisti iki šiol nežinoti, muzikologės Živilės Tamaševičienės atrasti ir leidiniui parengti Juozo Naujalio motetai, kuriuos Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje balandžio 10 d., Verbų sekmadienio vakarą, atliko mišrus jaunimo choras „Exaudi“ (meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos choras (vadovė Živilė Tamaševičienė).

Spalio 19 d. koncerte-dedikacijoje „Algimantas Kubiliūnas ir jo mokiniai“ A. Kubiliūno, Algirdo Bružo, Gintaro Samsono, Zitos Bružaitės, Algirdo Klovos, Kęstučio Bieliuko, Antano Jasenkos, Alvido Remesos ir Nijolės Sinkevičiūtės kompozicijas atliko Joana Gedmintaitė ir Mindaugas Zimkus, Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Eglė Lapinskė, Saulius Bartulis, Roma Jaraminaitė, Motiejus ir Mykolas Bazarai ir Aušra Klovaitė-Berezinienė.

Itin išskirtinis buvo spalio 21 d. brolių Dainiaus ir Aido Puodžiukų koncertas „Žvilgsniai atgal“, kuriame jie pristatė vis dėlto per retai Lietuvoje atliekamą lietuvių išeivių muziką – Jeronimo Kačinsko, Jono Švedo, Kazimiero Viktoro Banaičio sonatas smuikui ir fortepijonui. Nors, regis, apie lietuvių išeiviją nuolat leidžiamos monografijos, vis dar trūksta informacijos, išleistų natų, daug kas prapuolę visiems laikams. Tad viltingai nuskambėjo menininkų pažadas sonatas įrašyti.

Šių metų šiuolaikinės muzikos festivalyje vyko „Baltijos muzikos dienos“. Lapkričio 6–19 d. devyniuose koncertuose grojo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Austrijos atlikėjai, koncertai vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, festivalis prasidėjo „Drobės“ fabrike, baigėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje. Lietuviškos festivalio premjeros – austrų ansamblio NAMES atliktos Ramūno Motiekaičio „Melancholijos erdvės“, Kauno miesto simfoninio orkestro – Mariaus Baranausko „Amžinoji melodija“, Klaipėdos kamerinio orkestro ir Sergejaus Okruško (klavesinas) – Ričardo Kabelio „Opus parabellum“, Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro – Dominyko Digimo „swells, pines, rustles...“, Ritos Mačiliūnaitės „Cooking, Cleaning, Creating“, Žibuoklės Martinaitytės „4 Forces“, Latvijos radijo choro – Ž. Martinaitytės „Aletheia“. Festivalio koncertuose išsiskyrė Ž. Martinaitytės „Hado zona“, kurią filharmonijos vestibiulyje atliko ansamblio „Synaesthesis“ nariai Artūras Kažimėkas, Simonas Kaupinis, Arnas Kmieliauskas, Donatas Butkevičius, Marta Finkelštein, erdvinio sprendimo kūrėja Akvilė Anglickaitė, šviesos dailininkas Valdas Latonas.

Karo ženklai

Visų mūsų gyvenimą pakeitė karas Ukrainoje, besitęsiantis jau dešimt mėnesių. Tada, vasario 24 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje minint Estijos nepriklausomybės dieną, kartu su KMSO grojo Lietuvos ir Estijos atlikėjai. Iki dabar atsimenu ašaras muzikantų ir klausytojų akyse, kaip vilties maldai skambant Myroslavo Skoryko „Melodijai a-moll“ ir ovacijas tvirtai apsikabinusiems D. Kuznecovaitei ir estams E. Pehkai ir Ü. Krigului. Per dešimt mėnesių, regis, turėjome laiko perdėlioti prioritetus ir atsisakyti inertiškumo koncertų erdvėse.

Kūčių dieną sukako dešimt mėnesių, kai, pamindama XXI a. įprastus susitarimus, Rusija įsiveržė į Ukrainą. Didžiosios metų šventės daugeliui Ukrainos žmonių nėra nei šiltos, nei jaukios, nei artimųjų apsuptyje. Tik mūsų medijose – šventinės reklamos, akcijos, koncertai ir fejerverkai... Nors, regis, visiems turėtų būti aišku, kad geriausia šių metų dovana – taika ir auka Ukrainai.