Modernizmo istorijos

Kartu su partneriais iš Lvovo (Ukraina), Brno (Čekija) ir Kortrijko (Belgija) vystomą projektą remia Kūrybiškos Europos programa. Pasak programos kuratorės Viltės Migonytės-Petrulienės, projekte dalyvaujantys menininkai ne tik semiasi idėjų iš XX a. architektūros, bet ir akcentuoja šiandienę jos vertę bei būtinybę ją perduoti ateities kartoms. Taip pat kūrėjai kviečia kritiškai permąstyti ir įvertinti besikeičiančią aplinką bei jos santykį su praeitimi.

"Sakoma, kad pirmi 100 metų yra lemiami pastatams išlikti. Per tiek laiko jie įauga į miesto organizmą, vienaip ar kitaip tapdami mūsų kasdienybės ir miesto savasties dalimi. Būtent šis trapumo-neapibrėžtumo aspektas ir neretai visuomenėje aštresnes pozicijas provokuojantys – saugoti ar nesaugoti – klausimai paskatino imtis šio projekto, – atskleidė ji. – Pats programos principas ir skirtingi kūrėjų profiliai leidžia pažvelgti į XX a. architektūrą nauju kampu. Dirbdami su pastatų savininkais ir bendraudami su gyventojais, menininkai įvairiomis priemonėmis kuria jautrius vietos istorijai kūrybinius pasakojimus. Šie pasakojimai atveria vaizduotę ir platesnį suvokimą apie bendrą Europos modernizmą kaip reiškinį, jo ypatybes ir reikšmę istoriniame ir šiandieniame kultūriniame kontekste."

Šokis: kauniečiai „Nuepiko“ su kolegomis iš Lvovo sukūrė judesio performansą-ekskursiją. / N. Parkhomyko nuotr.

Kauno ir Tel Avivo paralelės

Kaune jau apsilankė kūrėjas iš Izraelio Shay Zilbermanas, kuris kuria modernizmo pastatų grafines dekonstrukcijas. Įdomu tai, kad svečias atvyko iš Tel Avivo, kuris taip pat garsėja savo modernizmu. 1930–1950 m. mieste buvo pastatyta daugiau kaip 4 000 modernistinių pastatų, pramintų Baltuoju miestu.

Kaune reziduoja ir Hugo Herrera Tobónas – dizaineris, kuratorius ir kultūros komunikatorius iš Kolumbijos, šiuo metu gyvenantis Vilniuje. Jis kartu su kauniečiais rengia modernizmui skirtą leidinį. Menininkė iš Čekijos Karina Pisarikova savo projektą skiria IX fortui tyrinėti.

"Pasitelkdama savo šešių asmenų šeimą, norėčiau sukurti gyvą dialogą tarp erdvės ir mūsų pažeidžiamų kūnų, atliekančių kasdienius veiksmus. Tai projektas apie forto aplinką, nuolatos santykiaujančią su kūnu, ir jo interjerą, sustiprinantį suvokimą per kūniškąsias jusles", – sako menininkė. Į Kauną greitai atvyks ir architektė, grafikė Małgorzata Olchowska, kuri tyrinės Karininkų ramovę. Menininkė klausia: kas liks iš "Ramovės" pastato, jei bus pašalinti visi istoriniai sluoksniai ir dekoracijos? Ar pastatas vis tiek bus idealizuojamas? Ar žmonės vis tiek su juo gebės susitapatinti? Ir svarbiausias klausimas: ar pastatas vis dar bus atpažįstamas?

Tęsiniai: Sh. Zilbermanas kuria modernizmo pastatų grafines dekonstrukcijas. / Sh. Zilbermano nuotr.

Tapatybės dalis

Kauniečių šokio trupė "Nuepiko" savo projektą pristatė Lvove, kur kartu su vietos šiuolaikinio šokio atlikėjais kūrė judesio performansą-ekskursiją.

Kūrėjai nemažai dėmesio skyrė charakteringų Profesinių sąjungų rūmų elementų paieškoms, konsultavosi su partneriais, architektūros istorikais. Šis 1929 m. pastatytas pastatas yra vienas ryškiausių funkcionalizmo pavyzdžių su art deco elementais Lvove. Šokėjai atliko mediatorių vaidmenį tarp architektūros ir dalyvių, kad būtų pastebėta tai, kas galbūt iki šiol nebuvo. Visą šį patyrimą sustiprino garso takelis, įrašytas pastate. Jį menininkas Andrius Stakelė kūrė sinchroniškai su šokio pasirodymu. Įdomiam projektui ruošiasi ir menininkas Rokas Mikšiūnas. Jei pandemijos taisyklės leis, jis vyks į Tel Avivą, kur drauge su vietine bendruomene kurs "Liebling House" pastato modelį iš lego kaladėlių. Projekto "Spalvoti baltojo miesto gyvenimai" metu bus gilinamasi į modernistinę architektūrą kaip Tel Avivo gyventojų tapatybės dalį.

Ryšys su bendruomenėmis

V.Migonytės-Petrulienės teigimu, projektui "Modernizmas ateičiai 360/365" būdingas glaudus menininkų bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.

"Viena šio projekto stiprybių ir kartu iššūkių – vietos bendruomenės ir čia gyvenančių žmonių patirčių įtraukimas. Menininkai atlieka ne tik pastatų formų ir istorijos tyrimą, bet ir įvairiais metodais siekia išgryninti modernistinės architektūros ir žmonių santykį. Tai sustiprina projekto turinį ir suteikia jam gylio, padeda objektyviau atrasti tinkamas pasakojimo prieigas ir taikliau sudėti akcentus", – pastebi programos kuratorė. Anot jos, visų septyniolikos projektų rezultatai bus pristatyti "Kauno – Europos kultūros sostinės" atidarymo savaitgalį – 2022 m. sausio 22 d. ypatingame visiems kauniečiams modernistiniame pastate – Kauno centrinio pašto rūmuose.