Galinga pradžia

„Ko skundiesi, jūra?“ – daugiau nei prieš 100-metį M. K. Čiurlionio lūpose suskambusį klausimą garsu ir judesiu atkartojo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, „Auros“ siela ir variklis Birutė Letukaitė.

Kauno miesto simfoninio orkestro su Martynu Staškumi priešakyje gyvai atliekama M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ po B. Letukaitės prisilietimo scenoje virto galingu kūnišku atsaku į šiandienos pasaulio skausmą – ekologinį, emocinį ir geopolitinį.

„Jūra šiame spektaklyje – ne tik gamtos metafora. Ji tampa gyvu organizmu, atspindinčiu žmonijos sąžinę. Tai atminties klodas, kuriame susikaupusios ne tik žuvusių laivų nuolaužos, bet ir mūsų laikų nuodai: cheminiai ginklai, radioaktyviosios atliekos, ignoruojamos klimato krizės ženklai. Jūra liudija ir daugiau: geopolitines įtampas, kylančias aplink ją, karinius konfliktus, ekonominius susidūrimus ir baimę, kurią jaučia visuomenės, gyvenančios šalia jos krantų. Baltijos jūra, anksčiau buvusi jungtis, šiandien tampa fronto linija tarp šalių, ideologijų, vertybių“, – apie poetišką ir skausmingą elegiją Baltijai, alsuojančiai ne gyvybe, o neviltimi, kalbėjo festivalio „AURA 35“ kuratorė Fausta Simaitė.

J. Danielevičiaus nuotr.

Kiekvieno skoniui

Spektaklis „Jūra“ ketvirtadienio vakarą pradėjo įspūdingą keturių dienų šokio fiestą ir subūrė klasikinio meno mylėtojus. Tuo metu gurmanams organizatoriai atriekė ypatingo gardėsio gabalėlį – šiuolaikinio šokio trupę iš Italijos „House of Ivona“ ir jų spektaklį „Selektyvus veisimas“. Suintrigavome?

Meno gurmanai dažnai ieško ko nors naujo, neregėto, taip siekdami atverti visus naujus požiūrio taškus.

„Meno gurmanai dažnai ieško ko nors naujo, neregėto, taip siekdami atverti visus naujus požiūrio taškus. Žiūrovus, išsiilgusius nestandartinio veiksmo dėstymo ir performatyvaus šiuolaikinio šokio, kviečiame į italų trupės „House of Ivona” spektaklį“, – F. Simaitė nepamiršo ir tų, kurie tik pradeda pažintį su šiuolaikiniu šokiu.

Jiems esą turėtų patikti spalio 3-iosios renginiai. Antroji festivalio diena prasidės kino centre „Romuva“ su portugalų trupės „Almada“ spektakliu „Deginimo procesas atbuline tvarka“. Minint Franzo Kafkos mirties 100-metį, choreografė Sao Castro kvies patirti šokį kaip filosofinį, literatūrinį ir vizualinį potyrį, kuris, pasitelkiant žymaus austrų prozininko estetiką, iš naujo bandys atsakyti į klausimą, ką reiškia būti menininku, stebėtoju ir tiesiog žmogumi. Vakaro pratęsimas – Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur publika turės galimybę pažinti tris unikalius Japonijos šiuolaikinio šokio darbus. Tara Hirata, Takayoshi Tsuchida ir trupė „Leonom“ kalbės apie netektį, vienatvę, atmintį ir buvimą pasaulyje be žodžių. Kūriniai „52 Hz“, „Kalbuosi su tavimi“ ir „Grįžimas namo“ atskleis japonų šokio filosofiją, kurioje estetika dera su egzistenciniais ieškojimais ir kūno poetika.

Įspėjimas: žiūrovai, pasiruoškite ne kartą kilti nuo savo kėdžių! / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Džiuginantis augimas

Festivalio kuratorė džiaugėsi, kad ilgamečių tradicijų turintis renginys auga visomis prasmėmis – tiek naujomis erdvėmis, tiek kolektyvais. Vos keturias dienas trunkantis festivalis savo programoje sutalpins išties įspūdingą skaičių skirtingų šiuolaikinio šokio kūrėjų ir trupių. Programa savo įvairumu puikiai atspindės dinamišką šiuolaikinio šokio istoriją – nuo pasaulinio lygio trupių kuriamų spektaklių, laisvų profesionalių menininkų judesio paieškų iki pradedančiųjų, jaunųjų šokėjų darbų.

Tarptautinio šokio festivalio „AURA 35“ metu žiūrovams bus pristatytos net vienuolika skirtingų trupių. Daugelį jų Lietuvos publika pamatys pirmą kartą, todėl, kaip teigia organizatoriai, festivali yra unikali proga pamatyti, kuo kvėpuoja ne tik Europa, bet ir Azijos šiuolaikinio šokio scenos.

„Esame laimingi, kad festivalis sukuria ne tik vienkartinių, bet ir tvarių, ilgalaikių ryšių ir kūrybinių partnerysčių“, – viena tokių, kaip pastebėjo festivalio koordinatorė, – pasaulinį pripažinimą pelniusi šiuolaikinio šokio trupė „Emanuel Gat Dance“. Jau trečius metus iš eilės savo unikalią kūrybą Lietuvos žmonėms pristatysianti trupė turi savo braižą, kurį atpažįsta ir vietos šokio mėgėjai.

„Noriu pastebėti, kad festivalis – ne tik organizatoriai, ne tik atlikėjai, bet ir publika“, – pastarasis aspektas, anot F. Simaitės, ypač svarbus. Todėl organizatoriai kasmet formuoja tokį repertuarą, kuris augina žiūrovą, brandina jo skonį, suvokimą ir nesnobišką gurmaniškumą. Šiuolaikinio šokio kalba – universali, tačiau gilesnėms plotmėms suvokti esą reikia daugiau pažinimo ir sąmoningo domėjimosi.

„Mūsų festivalio publika būtent tokia ir yra: atvira, smalsi ir kartu gili“, – pokalbį baigė F. Simaitė.