- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kompozitorius Vidmantas Bartulis kūrė naują šiuolaikinės Lietuvos muzikos estetiką, o rašydamas muziką visuomet galvojo apie tai, kas ją atliks, sako su juo bendravę ir dirbę kolegos.
Dirigentas Donatas Katkus įvardija V. Bartulį kaip „vieną talentingiausių lietuvių kompozitorių, kurio idėjos drastiškai atnaujino mūsų estetinę sąmonę“.
„Jis su labai didele fantazija pakeitė požiūrį į šiuolaikinės muzikos objektą. Pavyzdžiui, į operą, kada jis pats verda sriubą operos metu, o Liudvikas XVI laukia savo mirties bausmės. Arba, pavyzdžiui, kai savo laiku kepė kiaušinienę Lietuvos kompozitorių sąjungoje, ir tie garsai, kurie sklido – tai tarsi buvo ir performansas, iš kitos pusės buvo ir muzika“, – kolegą prisiminė D. Katkus.
Nacionalinę premiją V. Bartulis pelnė už kūrinį „Requiem“, vėliau sukūrė dar keletą stambių darbų – „Te Deum“, „Nelaimėlį Jobą“– pastarąją oratoriją, skirtą simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams, kolegos įvardija kaip vieną svarbiausių jo darbų.
Donatas Katkus
D. Katkus pabrėžė, jog svarbūs yra ir kompozitoriaus nedidelės apimties kūriniai, „kurie turėjo visiškai kitą estetinį kvapą“ ir po kompozitorių Osvaldo Balakausko, Broniaus Kutavičiaus ir kitų grandų kūrybos įnešė naują savitą braižą šiuolaikinėje muzikoje.
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro garbės dirigentas D. Katkus užsimena ir apie V. Bartulio specialiai orkestrui kurtą ciklą „I like...“, skirtą romantikams Franzui Schubertui (Francui Šubertui), Hectorui Berliozui (Hektorui Berliozui) ir kitiems kompozitoriams.
„Mano gimimo dienos proga jis parašė ir „I like Donatas Katkus“. Bet, pavyzdžiui, kūrinys „I like Schubert“ šiuo metu grojamas visame pasaulyje“, – sakė jis.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, prisimindama V. Bartulį, sako, kad jis buvo „nepaprastai šiltas žmogus, nuoširdus menininkas ir kūrėjas, kuris sugebėdavo kūrinius kurti galvodamas apie savo atlikėjus“.
„Jis žinojo visus dirigentus, solistus, bendravo su orkestrais, buvo, be to, mielas kolega – mes su juo nuolat aptardavome koncertus Vilniaus ir Kauno filharmonijose, jis buvo Kauno filharmonijos direktoriaus pavaduotojas, meno vadovas. Jis visada kūrė galvodamas apie tuos, kas atliks tą muziką“, – sakė R. Prusevičienė.
Rūta Prusevičienė
Ji teigė palaikiusi artimą ryšį su kūrėju, o prieš dvi savaites, kartu su Operos ir baleto teatru organizavo Sausio 13-osios aukų atminimui skirtą koncertą, kuriame skambėjo ir V. Bartulio „Nelaimėlis Jobas“.
„Tai buvo metafiziška, kadangi jis kalba apie Jobui duotas kančias, gyvenimo prasmę. Tai labai siejasi su šia nelemta žinia“, – sakė R. Prusevičienė.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis pabrėžia, kad V. Bartulis buvo labai universalus kūrėjas, kurio kūrybinė visuma sudarė „muzikos pilnatvę“.
„Jis buvo labai įvairus kūrėjas, tiek kalbant apie akademinę muziką, tiek akademinės krypties žmonių nepripažintą. Jis turėjo didžiulę apimtį ir joje tilpdavo įvairūs muzikiniai nukrypimai: ir teatriniai, ir performanso dalykai, religinė muzika, kamerinė. Jis viską darydavo gerai ir su meile“, – BNS kalbėjo A. Martinaitis.
A. Martinaitis prisiminė, jog pokalbiuose jie šnekėdavosi ir apie vyresniąją kompozitorių kartą, jau minėtus O. Balakauską, B. Kutavičių.
„Šios kartos paunksmėje gyvenome. Tai yra siena. Ir mes tą sieną prisimindavome, nes tos sienos paunksmėje mes galėdavome drąsiai kurti ir pasitikėti“, – prisiminė A. Martinaitis.
Kompozitorius sako, kad jį ir V. Bartulį siejo dar ir tai, jog abu mažai bendravo su žmonėmis, išskyrus muzikų ratą. Anot A. Martinaičio, V. Bartulio nežeisdavo ir kritika.
Niekas nėra sugalvojęs tokios operos kaip „Pamoka“, tokio šilto Čiurlionio prisiminimo, tokių jautrių kamerinių miniatiūrų ar netikėtų performansų.
„Jis neturėjo jokio piktumo. Tokio kūrybos gynimo tikrai nebuvo, žmogus nemažai rašė kūrinių. Jei po kiekvieno kūrinio dairaisi į gynybą, tai tu po kiekvieno kūrinio vis daugiau ginkluosies, ir aplink tave bus tik ginklai, jokios muzikos. Jo natūra buvo gyvenimo, aplinkos švelnumas. Jis jausdavo tą gamtos šiltumą, gyvastį. Apie tai mes kalbėdavomės“, – pasakojo A. Martinaitis.
Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė V. Bartulį apibūdiną kaip „vidujai gilų romantiką“, sugebėjusi būti savu daugeliui, kaip „niekada nesirgusį didybės manija, po humoro (kartais juodojo) kauke slėpusį poeto širdį“.
„Kompozitorius Vidmantas Bartulis beveik nepasikeitė nuo XX a. pabaigos, bet lengvai prisišaukdavo ir XXI a. klausytojus ir seniai jau ne tik Lietuvos. Jo muzika gali prasidėti netikėtai švelniai, o baigtis graudžiai, bet ne lėkštai, sklisdama erdvėje stulbinamai natūraliai. Galima giliai pasinerti net į keleto minučių trukmės kūrinį. Jis lengvai ir nekeldamas bangų organizuodavo festivalius, vadovaudavo, jo žodis būdavo itin svarbus įvairiose komisijose“, – BNS teigė R. Gaidamavičiūtė.
Pasak muzikologės, kompozitorius, išbandęs įvairias stilistikas, į jas pažvelgdavo labai autentiškai.
„Niekas nėra sugalvojęs tokios operos kaip „Pamoka“, tokio šilto Čiurlionio prisiminimo, tokių jautrių kamerinių miniatiūrų ar netikėtų performansų. Kartais džiazuodavo muzikos paraštėse, operuodamas lietuvių kultūroje įsitvirtinusiomis savos ir svetimos muzikos reikšmėmis“, – pasakojo ji.
Anot R. Gaidamavičiūtės, V. Bartuliui teatras ir muzika dažnai buvo viena, o garsus jis režisuodavo platesniame požiūrio į reiškinius, į gyvenimą kontekste.
Muzikologė prisimena šiuos V. Bartulio žodžius: „Manau, visokias negandas, jau nekalbant apie džiaugsmus, kiekvienas žmogus gali iškęsti tik turėdamas savo paslaptį, kuriai išnykus ar netekus svarbos, gyvenimas irgi praranda prasmę“.
Vidmantas Bartulis
Apie V. Bartulio mirtį informavo Lietuvos kompozitorių sąjunga. Kūrėjui buvo 65-eri.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės3
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
„Kaunas Blues 2024“ žada tikrą šventę miestui1
Spalio 11–12 d. Kaunas skęs bliuze: „Kaunas Blues 2024“ žada užkurti tikrą šventę miestui. Vakariniai koncertai Kauno sporto halėje kvies išgirsti šiandienos bliuzo žvaigždes, o nemokama dieninė programa Kauno st...
-
Viena mėgstamiausių miestiečių vasaros vietų Kaune švęs jubiliejinį sezono atidarymą
Gegužės 17–18 d. „Kauno vasaros terasa“ ir „Pilies sodas“ švęs jau dešimtąjį sezono atidarymą. Visą savaitgalį miestiečių pamėgtoje vietoje, prie pat Kauno pilies, vyks koncertai po atviru dangumi. Penktad...
-
Fotografija kaip būdas tyrinėti miestą
Į Kauną atkeliauja fotografijų paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“. Vienam dinamiškiausių Vilniaus rajonų skirtame projekte – kaunietės Ievos Austinskaitės kūriniai. ...