"Kovo 11-oji – ypatinga diena, kuri mums visiems turėtų kažką reikšti. Lietuviai turėtų ją švęsti, o kaip – kiekvieno asmeninis pasirinkimas", – sako Mantas Daugėla, alternatyvių, tarpdisciplininių, lokacijas keičiančių, elektroninės muzikos renginių "Local Underground" serijos sumanytojas. Jau laisvoje Lietuvoje gimęs kultūros vadybininkas įsitikinęs: šis netradicinis renginys gali būti skirtas bet kokiai auditorijai, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo.

– Kaip susiformavo idėja rengti "Local Underground" renginių seriją? Kokia jos koncepcija?

– Jaučiau, kad gimtajame mieste – Marijampolėje trūksta renginių įvairovės. Tuo metu gyvenau Vilniuje, buvau įsiliejęs į vietinę elektroninės muzikos ir meno sceną: žinojau, kas organizuoja renginius, pažinojau ir bendravau su keletu didžėjų, savaitgaliais lankydavau renginius mieste. Alternatyvios kultūros laukas Marijampolėje tuo metu nebuvo aktyvus, o jaunimas neturėjo daug erdvių, kuriose galėjo jaustis laisvai. Norėjau suorganizuoti netradicinį, alternatyvų renginį, jaučiausi sukaupęs pakankamai patirties, kontaktų, todėl 2014-ųjų rugpjūčio 1-ąją įvyko pirmasis "Local Underground" serijos renginys, kuriuo jaučiuosi paskatinęs lūžį gimtojo miesto kultūriniame lauke, po kurio viskas ėmė keistis į gerąją pusę.

Ieškodamas patalpų renginiui, kreipiausi į klubus, barus, tačiau niekas mano siūloma idėja nesusidomėjo. Šios mažos nesėkmės atvedė į ypatingą vietą, esančią už miesto (Šunskuose – red.past.) – "Štatus", kurioje vykdavo roko muzikos atstovų susibūrimai. "Štatai" – privatus, nebaigtas statyti pramogų kompleksas, menantis sovietmetį. Būtent jie tapo vieta, kurioje alternatyvus jaunimas galėjo muzikuoti, užsiimti kitomis kūrybinėmis veiklomis. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje pastato savininkas rengdavo reivo, acid techno, triphopo vakarėlius, kurie tuo metu Lietuvoje buvo tabu. Tačiau po aktyvaus periodo sekė štilis ir tik 2012–2013 m. veikla "Štatuose" vėl suaktyvėjo.

– Kaip formuojamas "Local Underground" turinys? Kokiais kriterijais remiantis yra atrenkami atlikėjai, menininkai?

– Pradėdamas organizuoti "Local Underground" seriją, turėjau kryptį, bet neturėjau aiškios vizijos, ko noriu. Buvo aplankiusios mintys, kad viską galbūt reikėtų daryti paprasčiau, tačiau mano aplinkos žmonės skatino neatsisakyti savo idėjos, būti kantriam. Pastebėjau, kad ne tik Marijampolėje trūksta tokio pobūdžio renginių, jų trūksta visoje Lietuvoje, kadangi į "Štatus" susirinko žmonės iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Vilkaviškio, Kalvarijos ir kitų miestų.

Suformuoti renginio turinį – sunkus ir atsakingas dalykas, nes Lietuvoje apstu atlikėjų ir meninkų, kurių kūryba verta dėmesio, tačiau jie nėra žinomi, todėl visą laiką stengiuosi atrasti aukso vidurį. Ieškau talentų ir įdomių asmenybių, turinčių savo gerbėjų auditoriją, arba kartais tiesiog pamatau, kad vienas ar kitas atlikėjas yra prie sprogimo ribos. Stengiuosi renginiuose pristatyti tai, kas yra modernu ir aktualu, ieškau būdų, kaip galėtume pristatyti mažiau žinomus atlikėjus ar menininkus kuo platesnei auditorijai.

Konkrečių kriterijų nėra, tačiau tikrai bendrauju su kolegomis organizatoriais, diskutuoju, kas galėtų būti vertas dėmesio. Noriu, kad talentingi žmonės būtų pastebėti. Juk dažnai atsitinka taip, kad žmogus paskęsta rutinoje, nueina kita kryptimi ir talentas miršta.

Atrenkant atlikėjus Kovo 11-ąją Kaune vyksiančiam renginiui, prisidėjo festivalio "Supynės" organizatorius Nerijus Damaševičius, į kurį kreipiausi po Marijampolės geležinkelio stotyje vykusio renginio. Jis padėjo sukviesti didžiąją atlikėjų dalį taip pat prisidėjo prie renginio viešinimo.

– Kaip pasirenkamos netradicinės erdvės renginiams? Kaip vyksta paieškų procesas?

– Iš tiesų tai – sunkus darbas, reikalaujantis, įdirbio, gerų vadybinių gebėjimų ir aiškios idėjos. Pakankamai dažnai randu erdvių, kuriose būtų įdomu suorganizuoti renginį, tačiau atsiranda kliūčių: dažniausiai savininkai nusiteikę negatyviai, dauguma jų neįžvelgia jokios meninės idėjos, nors užsienyje tokie renginiai yra toleruojami ir skatinami.

– Ar erdvių, kuriuose vyksta "Local Underground" renginiai istorinis palikimas, kontekstai reflektuoja pačiuose renginiuose?

– Kartais. Jei patalpos yra architektūriškai ypatingos arba turi senos elektrotechnikos, tikrai bandome tai pabrėžti, bet dažniausiai pats renginys nėra surištas su vieta. "Local Underground" siūlo pasiklausyti muzikos, pamatyti vizualaus meno kūrinius ir instaliacijas, erdvėje, kur paprastai to nepamatysi. Šią seriją galima įvardinti kaip pop-up renginius.

– Kuo išskirtiniai kovo 11-ąją Kaune, Geležinkelio stotyje įvyksiančio renginio atlikėjai ir menininkai?

– Reikėtų pradėti nuo "Solo Ansamblio". Tai – keturių aktorių grupė, galima teigti, jog veiklos pradžioje pati grupė buvo savo skambesio paieškose, o galiausiai išsigrynino į tai, ką šiandien girdime jų koncertuose. "Solo Ansamblis" kiekvienam pasirodymui paruošia kažka ypatingo, nes kaip minėjau, grupės nariai yra ir aktoriai.

"MTJunker" – trijulė, kuri susipažino Danijoje dar 2009-aisiais, savo skambesiu skiriasi nuo "Solo Ansamblio": daugiau elektroninių, kompiuterinių garsų, mažiau – vokalo. Jie yra išleidę vinilinę plokštelę pavadinimu "Edge". Tai sparčiai kylanti šių dienų grupė.

Pasirodymą surengs "Direktorius" – Domininkas Kunčinas, puikiai žinantis abi grupes, todėl prieš jų pasirodymus "miksuos" įrašus, paruošdamas publiką šou.

Be muzikinių atradimų, renginio metu pristatysime trijų tapytojų parodas: Donaros Manuk, Linos Morkūnaitės–Vilkelienės ir Mildos Žemaitienės, kuri ir padėjo atrasti dvi pastarąsias menininkes.

– Ar renginio Kaune data pasirinkta atsitiktinai?

– Data buvo apgalvota. Sausis, vasaris nėra palankūs mėnesiai renginiams, todėl buvo orientuotasi į kovą ar balandį, tačiau balandžio mėnesį laukia Velykos, joms esu paruošęs kitą renginį. Kovo 11-oji – ypatinga diena, kuri mums visiems turėtų kažką reikšti. Lietuviai turėtų ją švęsti, o kaip – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Mes siūlome švęsti savo renginyje, klausantis lietuviškų grupių, atrandant lietuviško meno atstovus.

– Ar muzikinės ir meninės erdvės renginiuose apsijungia?

– Jei leidžia erdvės, kurioje rengiamas renginys, architektūrinės konstrukcijos, muzikinė erdvė yra atskiriama nuo meno erdvės. Tačiau į muzikinę erdvę integruoju menines instaliacijas, kaip bendros scenografijos elementus.

– Kaip kilo mintis rengti elektroninės muzikos vakarėlį Geležinkelio stotyje? Ar jis bus toks vienintelis?

– "Local Underground" vienerių metų gimtadienį norėjosi pažymėti neįprastai. "Youtube" internetinėje svetainėje buvau matęs klipą, kuriame graimo atlikėjas Skepta Londone po tiltu surengė vakarėlį, į kurį susirinko minia žmonių. Idėja man patiko, todėl Marijampolėje pradėjau ieškoti tiltų, kad ją galėtume pakartoti. Tad vienerių metų gimtadienį atšventėme po geležinkelio tiltu. Jau tuomet žinojau, kad yra galimybė išsinuomoti Marijampolės geležinkelio stotį. Pasinaudojau ja.

Po metų įvyko pirmasis renginių Lietuvos geležinkelio stotyse ciklo vakarėlis, sukėlęs nemažai streso, kadangi reikėjo įveikti įvairias biurokratines kliūtis. Surengęs vakarėlį Marijampolės geležinkelio stotyje, žinojau, kad norėsiu šią seriją plėsti: Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje. Turiu tikslą per metus laiko apkeliauti keturias penkias geležinkelio stotis.

– Kuo šis renginys išsiskiria iš bendro Kaune vykstančių alternatyvių renginių konteksto?

– Pagrindinis renginio išskirtinumas yra vieta ir, žinoma, koncepcija. "Local Underground" – tai judėjimas, renginių serija, skirta užpildyti tam tikrai nišai. Toji niša tai – pop-up renginiai netradicinėse vietose, susieti su moderniu, šiuolaikiniu menu, sukuriant aktyvias menines instaliacijas ir pristatant parodas.

Tokios koncepcijos renginių Lietuvoje nėra. Esu patenkintas, kad atradau nišą, kurioje galiu save realizuoti. Priežastis, kodėl ši niša buvo laisva – sunku, daug darbo, mažai atlygio, yra daug paprastesnių kelių, kuriais galima pasiekti panašų rezultatą. Tai įrodo populiarieji renginiai, siūlantys vardą ir didelį šou. Tačiau manau, kad visa tai galima padaryti subtiliai, moderniai, meniškai. Poprenginiai yra geras vadybos pavyzdys, tačiau alternatyviai publikai jie nėra patrauklūs.

– Ar kiekvienas jūsų organizuojamas renginys skiriasi savo turiniu ir koncepcija?

– Nuo pat pirmojo renginio siekėme išsiskirti iš minios. Todėl kiekvienas vakarėlis turi tam tikrą akcentą, dažniausiai – meninį. Bendraujame su videomenininkais, esame sukūrę keletą įdomių vizualinių instaliacijų.

Muzikos ir meno dalys "Local Underground" renginiuose nėra lygiavertės. Juose daugiau muzikos, mažiau meno, tačiau mano siekis yra viską subalansuoti. Menas – papildomas renginio elementas. Iššūkis yra prisikviesti žinomus menininkus, tačiau laikui bėgant viskas išsivystys taip, kad pusė auditorijos bus pritraukta remiantis atlikėjais, pusė – menininkais.

– Kokiai auditorijai yra skirta ši renginių serija?

– Auditorija plati: 18–40 metų žmonės, besidomintys elektronine muzika ir menu. Atveriame duris visiems: nesvarbu amžius, rasė, religiniai įsitikinimai ir pan. Siekis – kad renginiuose susirinktų žmonės, norintys gerai praleisti laiką, išgirsti mėgstamą grupę, apžiūrėti parodas.

– Kiek iki šiol yra įvykę "Local Underground" renginių Lietuvoje? Kokiose vietose jie vyko? Kuo skyrėsi vienas nuo kito?

– Jų buvo devyni. Didžioji dalis vyko "Štatuose". Renginys Kauno geležinkelio stotyje bus šiek tiek kitoks, jo metu atidarysime tris tapybos parodas, o didžėjų pasirodymus pakeis grupių šou.

Kas? "Local Underground" renginys.

Kur? Kauno geležinkelio stotyje.

Kada? Kovo 11 d. 21 val.