Pildoma tuštuma

„Tuštuma vadinu erdvę, iš kurios viskas randasi – idėjos, mintys, pasauliai, gyvi sutvėrimai. Taip atsiranda ir mano darbai, jie kaip mintys ateina pas mane. Jų daugybė! Kai kuriuos spėju užfiksuoti drobėje“, – ciklo „Iš tuštumos“ kūrimo istoriją pasakoja L. Nikolaevė.

Darbuose ryškėja svarbiausia autorės kūrybos nuostata: užfiksuoti vaizdinius, asmeninius ieškojimus, sujungti prieštaras ir įvairovę. Parodos lankytojas tikrai pastebė dailininkės atidumą detalėms, smulkmenoms.

Menininkės kūryboje juntama Rytų filosofijos, induizmo ir budizmo įtaka. Parodoje eksponuojami darbai, sukurti įvairiomis technikomis, ir jos visos reikalauja didelio kruopštumo. Matome gamtos motyvus, gyvūnų, simbolių atvaizdus ir savitas jų interpretacijas, harmoningą visumą kuriančias dekoratyvias detales.

Lotosas. Drobė, akrilas, dažų žymekliai.

Jautrumas estetikai

Kineziterapijos studijas baigusiai, su kūno lavinimo technikomis dirbančiai L. Nikolaevei meno pasaulis artimas nuo vaikystės. Širdžiai artima veikla visada siejosi su estetika, savo kūrybiškumą ji išreiškė kurdama, pačios žodžiais, gražius daiktus: „Siuvau, lipdžiau, nėriau, siuvinėjau. Piešimas tuo metu buvo dažniausiai dailė ant sąsiuvinio kraštų. Labai mėgdavau piešti mielus gyvūnėlius – kačiukus, šuniukus, arkliukus.“

Dėmesį vizualinei kūrybai L. Nikolaevė perėmė iš šeimos. Nors joje ir nebuvo menininkų, vyravo kūrybiška atmosfera – abi močiutės mezgė, siuvinėjo. „Gerai pamenu, kad močiutės gaminamas maistas buvo tikras menas – su įvairiausiais raitiniais, raižiniais, gėlytėmis šaltienoje. Juk tai irgi kūryba! Dabar atrandu save skulptūroje“, – vaikystės patirčių svarbą akcentuoja kūrėja.

Šiandien L. Nikolaevė aktyviai dalyvauja tarptautiniuose meno festivaliuose, rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūriniai yra publikuoti vokiečių meno žurnale „Goddessarts magazine“.

Gyvybė. Drobė, akrilas, dažų žymekliai.

Skleisti gėrį

L. Nikolaevė sako dirbanti savo sukurta technika. „Dalis mano kūrinių yra abstrakcijos, nemažai jų esu sukūrusi įkvėpta tibetietiškų tankų. Tankos – tai budistiniai paveikslai, dažniausiai vaizduojantys Budą, įvairias dievybes. Be religinės reikšmės jos yra ypatingos ir tuo, kad kuriamos naudojant išskirtinai smulkias, preciziškai išpuoštas figūras ir ornamentus. Kita dalis mano paveikslų yra sukurti realistine maniera ir įkvėpti gamtos. Tai – gyvūnai, augalai, gamtos reiškiniai“, – pasakojo L. Nikolaevė.

Lotosas simbolizuoja dvasinį augimą, kaip iš purvo išauga ir į dangų stiebiasi nuostabus žiedas.

Didžioji darbų dalis – grafika, tad kūriniuose daugybė smulkiai išpieštų detalių, geometrinių figūrų, ornamentikos. Kūrėja sako sąmoningai nekoduojanti simbolių, nors, spėja, žmonės jų susikuria patys. „Juk, kaip sakoma, menas gimsta žiūrinčiojo akyse, tad tikrai gali būti, kad kūriniuose atsiranda simbolikos, reikšmių, kurios ir pačiai man būtų naujos“, – sako menininkė.

Kūrybą jai inspiruoja tapatybės tyrinėjimai. „Kas aš esu? Kokia mano sąsaja su aplinkiniais ir visata? Kiekvienas kūrinys atspindi savęs ieškojimų ir suvokimų dalelę. Ne visada lengva gilias filosofines mintis perteikti žodžiu, bet, stebint mano paveikslus, tai galima pajusti. Pavyzdžiui, mano darbas „Tarp dangaus ir žemės“, kuriame vaizduoju medį, jungiantį dangų ir žemę, turi gilią mintį: tas medis simbolizuoja žmogų, savyje sujungiantį žemišką ir dievišką pradus. Pačiame paveiksle matyti, kaip šios dvi dalys per medžio kūną yra sujungtos, nes kiekviename mūsų yra tiek dangiškas, tiek žemiškas pradas“, – sava kūrybos filosofija dalinasi L. Nikolaevė.

Saulės. Drobė, akrilas, dažų žymekliai.

„Yra darbų, kuriuose simbolius naudoju sąmoningai, pavyzdžiui, lotosą, kiaušinį, spirales. Mano minėtas medis taip pat yra gana simboliška metafora. Lotosas simbolizuoja dvasinį augimą, kaip iš purvo išauga ir į dangų stiebiasi nuostabus žiedas. Kiaušinis – gyvybės pradžios simbolis“, – pasakojo menininkė.

Realistiškų, mielų gyvūnų motyvai kyla iš noro atsverti blogį. „Aš, kaip ir visi, savyje talpinu ir gėrio-blogio, ir tamsos-šviesos pradus. Gal dėl to, kad aplink daug skausmo ir ne-gėrio, noriu pavaizduoti meilumą, gerumą, švelnumą. Tai, galima sakyti, savotiška mano šviesos, meilės žinutė, siunčiama pasauliui mielų katinėlių pavidalu“, – šypsosi L. Nikolaevė.

Jai svarbu, kad kūrinį matantis žmogus pasisemtų gerų emocijų. „Šiuo metu noriu išspinduliuoti tai, kas manyje yra gero, ir užkrėsti tuo kitus“, – sako ji.

Kas? L. Nikolaevės paroda „Iš tuštumos“.

Kur? Kauno kultūros centro antrojo aukšto fojė.

Kada? Veikia iki balandžio 15 d.