Vaizdo šokio gelmės

M.Tenisono kūrybos svarbą, jo asmenybės išskirtinumą ir butoh šokio specifiką pristatė teatro "Aura" vadovė choreografė Birutė Letukaitė ir VDU Teatrologijos katedros docentas Edgaras Klivis, 2012-aisiais surengtos parodos "Nebyli komuna: Kauno pantomima 1966–1972" kuratorius.

Lietuvoje dirbęs latvių režisierius, dailininkas, etnokultūros, kraštotyros tyrinėtojas M.Tenisonas 1966 m. Vilniuje įkūrė Pantomimos trupę, o 1967 m. ši trupė persikėlė į Kauną ir čia susikūrė Pantomimos teatras. Po 1972 m. įvykių kūrėjas paliko Kauną ir iki šiol gyvena Rygoje. Prieš dvejus metus sukurtas filmas BUTŌ X (arba dešimt metų su butoh) – tai vaizdo šokis apie skausmą, egzistencinę proto būseną, meilę ir malonumą, išjaučiamą giliai kūniškai.

Filmas kurtas bendradarbiaujant su japonų atlikėjais ir su mūsų šalies kūrėjais – Skaidra Jančaite, Antanu Dombrovskiu ir Giedriumi Puskunigiu. Jame atsiveria ir momentai iš Lietuvos publikai nelabai žinomo prieš trejus metus Kijeve pastatyto M.Tenisono performatyvaus spektaklio "Karalius Mindaugas. Valstybės gimimas".

Tarp dviejų menų

"Atrodo, kad pantomima yra toli nuo šokio, tačiau M.Tenisono kūryba yra labai arti šokio, kadangi tai yra ne vadinamoji buitinė, o sudvasinta, supoetinta pantomima", – pastebėjo B.Letukaitė.

Pantomimos teatrą Kaune M.Tenisonas įsteigė būdamas visai jaunas – 22 metų. "Jis čia buvo tikra legenda. Išsiskyrė ir savo išvaizda, kada jis – aukštas vaikinas, su juodu paltu iki žemės ir ilgais plaukais – eidavo Laisvės alėja, visi sakydavo: "O, eina Tenisonas", – pasakojo "Auros" vadovė.

Po suirutės Kaune grįžęs į gimtinę, M.Tenisonas daug domėjosi butoh šokiu, kadangi jo žmona Simona Orinska yra butoh šokio atlikėja. "Butoh – tai pokario Japonijoje atsiradęs tamsos šokis, kuriame visiškai, iki pačių gelmių, susitapatinama su savo kuriamu objektu. Šios žinios ir patirtys atsiskleidžia filme, sudarytame iš įvairių spektaklių fragmentų", – atskleidė B.Letukaitė.

Nepelnytai pamirštas

Anot E.Klivio, 1970 m. Kauno (ir visos Lietuvos) pantomimos trupė nėra tinkamai įvertinta mūsų kultūros istorijoje, todėl daug kas apie ją nieko nežino, nors ji yra pakankamai svarbi.

"Reikšmingiausias ir įdomiausias dalykas, kalbant apie M.Tenisono pantomimos trupės kūrybą, o ir bendrai apie visą jo kūrybą, tai formos akcentavimas, – pastebėjo E.Klivis. – Jis yra formalistas. Jis mokėjo perteikti išgrynintą, švarią, logišką ir aiškią formą. Tai jį išskiria iš visos lietuviškos kultūros, kurioje forma suvokiama kaip nutolimas nuo žmogaus. Tačiau forma kaip tik gali būti absoliuti reikšmė, tarytum dieviškumo apraiška. Tad formalizmas galbūt ir nutolina nuo žmogiškumo, bet priartina prie dieviškumo."

"M.Tenisonas buvo vienintelis žmogus Rytų bloke sovietmečiu, tiek daug energijos ir dėmesio sutelkęs į paprastą, tarkim, dilbio, plaštakos ir pirštų, judesį", – kūrėjo išskirtinumą įvardijo teatrologas.

Ženklų kalba

Filmo peržiūra įvyko buvusiuose "Pienocentro" bendrovės rūmuose, kur šiais metais ir įsikurs festivalio būstinė.

Filmo struktūra nėra pagrįsta logine seka, tad nereikėtų tikėtis aiškaus turinio istorijos. O patį BUTŌ X pavadinimą reikėtų šifruoti taip. Butoh šokis skiriasi nuo kitokio šokio tuo, kad pastaruoju atveju tam tikrą jausmą yra stengiamasi išreikšti per savo vidų, o butoh šokio metu šokėjas turi susitapatinti su tuo jausmu. Tarkim, jeigu jis šoka drugelį, jis turi juo ir tapti.

X nurodo į ženklą, kadangi M.Tenisonas vienu metu buvo labai susidomėjęs austomis latviškomis juostomis, kuriose yra išaudžiami įvairūs ženklai, turintys magišką reikšmę. Tad kūrėjas, pats būdamas šiek tiek mistiškas, iš šių juostų ženklų scenoje sukuria puikias formas.

Kas? filmo BUTO X peržiūra.

Kur? festivalio erdvėje buvusiuose "Pienocentro" rūmuose.

Kada? iki spalio 5 d. darbo dienomis 12–17 val. ir festivalio "Aura 26" metu (spalio 6–9 d.). Įėjimas nemokamas. Filmo trukmė – 24 min.