„Mėlynas menas“: ne spalva, bet žvilgsnio gylis Pereiti į pagrindinį turinį

„Mėlynas menas“: ne spalva, bet žvilgsnio gylis

2026-01-16 20:00

Aktyviai parodas rengiančių profesionalių menininkų grupių yra nedaug. Kūryba grupėje įgyvendinant projektą galima, ji suteikia naujų patirčių. Tačiau nuolatinė, nenutrūkstama veikla gali kelti sunkiai įveikiamų iššūkių, nes kūrėjai yra individualistai. Vis dėlto išimčių turime. Viena jų – profesionalius tapytojus iš skirtingų Lietuvos miestų vienijanti neformali grupė „Mėlynas menas“.

Kolegos: G. Markučio (antras iš dešinės) suburta grupė „Mėlynas menas“ vienija profesionalus dailininkus. Serge Ra. Fortūna / Euforija ant tamsos slenksčio. Gitas Markutis. Medžiai be lapų. Gitas Markutis. Nesėtų rugių žydėjimas. Nijolė Mečkovskaja. Giminės medis 1/2.

„Jos narius jungia požiūris į tapybą ir aiški meninė kryptis. Bendri tikslai ir nuolatinis kūrybinis dialogas leidžia kiekvienam dailininkui išlikti savitam, kartu stiprinant grupės tapatybę“, – pažymi grupės „Mėlynas menas“ įkūrėjas ir vadovas, menininkas Gitas Markutis. Dar viena gija, jungianti dailininkus, – kasmet grupė susiburia Pervalkoje, kur organizuojamas tradicinis tapybos pleneras.

Augantis pripažinimas

Šiuo metu grupėje – šeši kūrėjai: G. Markutis, Nijolė Mečkovskaja, Serge Ra, Marija Mažeikaitė, Nijolė Štrupkienė, Asta Bonniot. Nenuilstantys menininkai, šiemet savo kūrybą pristatę Kėdainiuose, Marijampolėje, Bijotuose, Skaudvilėje, Aukštadvaryje, Palangoje, Trakuose, Kačerginėje, gruodžio 20 d. atidarė ir metus užbaigė paroda „Spalvų dialogai“, eksponuojama Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

2025-ieji grupei įsimintini ne tik dėl parodinės veiklos ar plenerų: keitėsi grupės sudėtis, formavosi jos tikslai, kryptis, buvo kuriami ateities planai. Nors narių skaičius grupėje sumažėjo, liko būtent tie, kurie yra atsidavę kūrybai, nestokoja energijos ir motyvacijos, prisideda prie organizacinės grupės veiklos.

„Profesionaliam menininkui keliami aukšti reikalavimai. Man atrodo, grupės nariai juos tikrai atitinka. Tai patvirtina neseniai iš Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ gautas kvietimas surengti grupės parodą. Manau, tai – pripažinimas. Labai malonu, kad mūsų veiklą pastebėjo ir tapytoja, scenografė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė Giedrė Riškutė-Kariniauskienė, kuri seka mūsų kūrybą ir dalyvauja grupės parodose“, – pažymi G. Markutis.

Nijolė Mečkovskaja. Giminės medis 1/2.

Asmeninis tobulėjimas

Priklausyti profesionalių menininkų grupei – iššūkis, bet sykiu ir įkvėpimas. „Parodų, kurias organizuojame, temos tampa vis sudėtingesnės, o tai skatina labiau stengtis. Darbai, su kuriais dalyvavau pirmosiose grupės parodose, buvo tvarkingi, teisingi, bet nedrąsūs. Dabar jie jau kitokie, jaučiu savo tobulėjimą. Vadovas taip pat neleidžia atsipalaiduoti. Jis griežtas, reiklus, gebantis mus motyvuoti“, – pasakoja Trakų meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė, menininkė N. Mečkovskaja. Ji juokauja, kad ein grupės atstovės spaudai pareigas.

2025-ieji grupei įsimintini ne tik dėl parodinės veiklos ar plenerų: keitėsi grupės sudėtis, formavosi jos tikslai, kryptis, buvo kuriami ateities planai. 

Sulaukusi G. Markučio kvietimo prisijungti prie grupės „Mėlynas menas“, iš pradžių menininkė pasiūlymą atidėjo į šalį – savo jėgas ir energiją buvo sutelkusi į mokytojos kvalifikacijos kėlimą, tobulėjimą, be to, darbas mokykloje reikalavo daug laiko ir energijos, tad buvo padariusi kūrybinę pertrauką. Tačiau G. Markučio atkaklumas, pačios menininkės vidinis poreikis kurti nugalėjo ir N. Mečkovskaja sudalyvavo grupės parodoje Kėdainiuose. „Tai buvo pirmas mano, kaip profesionalus vienijančios tapytojų grupės narės, prisistatymas. Stebėtinai greitai įsitraukiau į grupės veiklą“, – sako kūrėja.

Nors prie grupės „Mėlynas menas“ prisijungė neseniai, N. Mečkovskaja teigia, kad jaučiasi visaverte ir visateise jos dalimi. „Grupės nariai mane skatina kelti sau aukštus reikalavimus ir kurti darbus, kurie būtų prasmingi, gilūs. Malonu, kad mano mokiniai seka mano kūrybos kelią, jų tėvai – taip pat. Dailės mokytojas turėtų užsiimti praktine veikla, būti autoritetu jaunajai kartai“, – sako kūrėja.

Gitas Markutis. Nesėtų rugių žydėjimas.

Pamatytos jausenos

Neseniai į grupę priimtas ir menininkas iš Ukrainos Serge Ra. Į Lietuvą, Marijampolę, kūrėjas atvyko iš Kyjivo. Suprematizmo stiliumi besižavintis kūrėjas per kelerius metus Lietuvoje surengė daugiau nei dvi dešimtis asmeninių parodų, sudalyvavo keturiolikoje plenerų.

S. Ra sako, kad jaučiasi priimtas Lietuvos menininkų bendruomenės ir meno mylėtojų. „Mano kūryba reflektuoja ne realybę, o žiūrovo proto būsenas. Paveikslai skatina dialogą su savimi ir supančiu pasauliu. Man svarbu, kad žiūrovas įsijaustų į mano kūrinius, pats taptų kūrėju“, – sako S. Ra.

Parodoje „Spalvų dialogai“ jis pristato naujausius, 2025 m. sukurtus paveikslus, taip pat keletą darbų iš asmeninės parodos „Pasaulis, kurio nėra“, eksponuotos Marijampolėje. Kūriniuose ryškiomis spalvomis, apgalvotomis kompozicijomis menininkas perteikia nuo realybės nutolusius peizažus, paragindamas žiūrovą juose atrasti tai, kas artima tik jam vienam.

Gitas Markutis. Medžiai be lapų.

G. Riškutė-Kariniauskienė taip pat kūryboje mėgaujasi spalvų intensyvumu. Menininkei svarbus paveikslo poveikis žiūrovui, kuris spalvose, jų kontrastuose, potėpiuose ir faktūrose atpažįsta savo būsenas ir jausmus.

Motyvai, atveriantys erdvę žiūrovo interpretacijoms, vyrauja ir M. Mažeikaitės drobėse. N. Štrupkienė, pamėgusi vėjuotos dienos pajūryje motyvą, įtraukia žiūrovą į kontempliatyvią būseną, paskatindama išjausti ritmingą bangų mūšą, stebėti dangumi slenkančius debesis, visu kūnu atsiduoti vėjo glostymams.

N. Mečkovskaja išsiskiria subtiliu erdvės pojūčiu. Jos darbuose atsiveria vaizdiniai, kartais primenantys atpažįstamus peizažo motyvus, kartais ištirpstantys abstrakčiose svajose ar vizijose. G. Markučio kūrybai būdingas stilizuotas piešinys, drąsi spalvinė raiška. Jo kuriami peizažai įkvėpti gamtos natūralumo ir laukiniškumo.

Serge Ra. Fortūna / Euforija ant tamsos slenksčio.

Prof. G. Riškutė-Kariniauskienė parodą „Spalvų dialogai“ apibūdina kaip suteikiančią daug ir labai gerų emocijų. „Ekspozicija įvairi. Yra ir kur akis paganyti, ir kur joms pailsėti. Puiku tai, kad kiekvienas grupės narys pristato po kelis savo darbus. Taip išryškėja kiekvieno menininko braižas, išskirtinumas. Pagarba grupės vadovui G. Markučiui, kuris yra atsidavęs savo veiklai, turi puikius organizacinius įgūdžius“, – pažymi profesorė.

„Grupės „Mėlynas menas“ darbai nesiekia žiūrovui pateikti galutinių atsakymų, o sukuria erdvę apmąstymams. Vizualiniai sprendimai tampa suvokimo, tyrinėjimo įrankiais: jie provokuoja klausimus apie spalvos prigimtį, formos ribas ir meno vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje“, – sako N. Mečkovskaja.

Užsukite į Maironio lietuvių literatūros muziejaus gotikinį angelų rūsį ir pasinerkite į nenutrūkstančius spalvų dialogus, kurie įkvepia grupės „Mėlynas menas“ narius.


Kas? Tapytojų grupės „Mėlynas menas“ paroda „Spalvų dialogai“.

Kur? Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Kada? Veikia iki vasario 20 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų