Miuziklą stato režisierė Viktorija Streiča, muzikinis vadovas ir dirigentas – Jonas Janulevičius, scenografas – Artūras Šimonis, kerinčius barokinius kostiumus ir grimą kuria Juozas Statkevičius, o šokius ir scenos judesį – Dainius Bervingis.
Jiems talkina nemenka kūrėjų-statytojų komanda, spektaklyje dalyvauja didžiulis solistų būrys, choro, baleto artistai, teatro orkestrą roko spalvomis papildo ritmo grupė. Wolfgango Amadeus Mozarto vaidmenį kuria teatro artistai Martynas Beinaris ir Vygantas Bemovas. Istoriją pasakoti jiems padeda Marija Arutiunova, Dainius Bervingis, Gabrielė Bielskytė, Gabrielė Bukinė, Žygimantas Galinis, Akvilė Garbenčiūtė, Ieva Goleckytė, Karina Ivanickytė, Faustas Januška, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Agnė Kurauskaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Jonas Lamauskas, Živilė Lamauskienė, Rokas Laureckis, Evaldas Leskauskas, Jeronimas Milius, Laimonas Pautienius, Rita Preikšaitė, Joris Rubinovas, Kristina Siurbytė, Viktorija Streiča, Ramūnas Šimukauskas, Ramūnas Urbietis, Ieva Vaznelytė, Žanas Voronovas, Viktorija Zeilikovičiūtė, teatro choro ir baleto artistai.
Pasaulinė miuziklo „Mozart!“ premjera įvyko Vienos teatre „Theater an der Wien“ 1999 m. Pirmoji tarptautinė premjera – 2001 m. Hamburge. Spektakliai buvo pastatyti devyniose šalyse: Austrijoje, Belgijoje, Kinijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Švedijoje, skambėjo septyniomis kalbomis: čekų, flamandų, vokiečių, vengrų, japonų, korėjiečių, švedų. Buvo parodyta daugiau nei 2 300 spektaklių, o per šį laiką miuziklą pamatė virš 2,5 mln. žiūrovų.
Pažinti tikrąjį W. A. Mozartą
Miuziklu „Mozart!“ austrų kūrėjai pristato turtingos Austrijos istorijos įžymybę, muzikos pasaulio genijų. W. A. Mozartas (1756–1791) – vienas žymiausių visų laikų klasikos kompozitorių, žavėjęs savo meistriškomis melodijomis ir liūdnai garsėjęs ekstravagantišku gyvenimo būdu, beje, primenančiu daugelio šiuolaikinių popžvaigždžių elgesį, po stulbinančios ir karštligiškai greitos karjeros miręs ankstyva mirtimi, būdamas vos 35-erių.
„Mozart!“ siužeto idėja atskleidžia pagrindinio veikėjo prieštarą jį supančiam pasauliui. Nors istorija rutuliojasi XVIII a., šiuolaikiniai žiūrovai akimirksniu atpažins problemas, kurias gvildena pagrindinis veikėjas, ir atras nemažai sąsajų su savo gyvenimo patirtimi. W. A. Mozartas susiduria su neišvengiamu likimu ir asmenybės brendimo drama, todėl jo istorija yra jaudinanti ir nesenstanti.
Pasakodama apie miuziklo pastatymo impresijas, W. A. Mozarto asmenybės išskirtinumą ir ankstyvą jo sudegimą ant kūrybos laužo, režisierė V. Streiča atvirauja: „Man labai patinka žodžių „kurti“ ir „degti“ paralelė. Visais laikais kūrėjai kuria degindami save. Vieni dega maža liepsnele, kiti – milžinišku laužu. Kuo didesnis kūrėjas, tuo stipriau, ryškiau dega jo laužas, nušviesdamas mūsų gyvenimus šimtmečiams. W. A. Mozarto liepsna – viena ryškiausių pasaulio kultūros istorijoje, tačiau joje jis labai greitai sudegė pats. Deja, į klausimą, ar jis galėjo degti saikingiau ir ilgiau, nebeatsakysime.“
Unikaliojo ir neabejotinai vieno gabiausių žmonijos istorijoje kompozitoriaus talentas verčia mus amžinai abejoti savo kūrybinėmis jėgomis. „Jis buvo ne tik nepaprastai talentingas muzikantas. Kai suvoki, kad per naktį be redagavimų ir taisymų parašoma simfonija, o kitą dieną ji atmintinai atliekama, supranti, koks įspūdingas buvo W. A. Mozarto intelektas“, – sako V. Streiča.
Sprendžiant iš jo gebėjimų analizuoti, sintetinti, įsiminti, daryti išvadas, spręsti labai sunkius muzikinius galvosūkius ir įtemptai dirbti ilgą laiką, jis galėjo būti genialus bet kurioje srityje. Tačiau, nepaisant aukšto intelekto, kasdieniame gyvenime W. A. Mozartas liko vaikas iki pat mirties. Jis buvo nepraktiškas, išlaidus, naivus ir švenčiantis gyvenimą.
Mūsų spektaklis – susitikimas ne su idealizuotu klasikiniu kompozitoriumi, kurio biustas stovi ant fortepijono muzikos mokykloje, o su išskirtine, vitališka, žaižaruojančia asmenybe.
„Mūsų spektaklis – susitikimas ne su idealizuotu klasikiniu kompozitoriumi, kurio biustas stovi ant fortepijono muzikos mokykloje, o su išskirtine, vitališka, žaižaruojančia asmenybe“, – pasakojo režisierė.
Rokas rokoko stiliumi
Dirigentas J. Janulevičius primena, kad abu tų pačių autorių Kaune pastatyti miuziklai – „Elisabeth“ ir „Mozart!“ – remiasi istorinėmis asmenybėmis ir biografiniais faktais, juose tvirtai laikomasi istorinių tiesų.
„Sukurti ir pastatyti miuziklus, pasakojančius apie žinomumo bėgant istorijai neprarandančių žvaigždžių – imperatorės Sisi ir genialiojo W. A. Mozarto gyvenimus – sudėtingas uždavinys ir iššūkis! Pradžioje – kompozitoriui, libreto, kūrinio autoriams, paskui – mums, statytojams, ištraukti spalvas, potėpius, kurie aprašomi tekste, skamba muzikoje, o dar ir nutapyti savitai, remiantis mūsų kolektyvu, solistais, scenos galimybėmis. Pasižiūrėję kitų teatrų pastatymus, matysime, kad tai ta pati muzika, harmonija, bet spektaklis „Mozart!“ – visai kitoks“, – sako dirigentas.
Kompozitoriaus S. Levay „Mozart!“ yra šiuolaikinis miuziklas, čia skamba daug roko muzikos. „Yra ir apie dešimt W. A. Mozarto citatų, kiekviena trunka po 2–3 sek., tad jos – tik maža vyšnaitė ant torto. Tačiau S. Levay sugebėjo į roką įlieti W. A. Mozarto stilistikos ir tų skirtingų spalvų susiliejimą galima girdėti: skambesio prasme tai yra rokas rokoko stiliumi“, – sako J. Janulevičius.
Kelionė laiku
Scenografas Artūras Šimonis prisipažino daug skaitęs apie genialųjį kompozitorių, tačiau labiausiai jautęs garsaus Milošo Formano filmo „Amadėjus“ įtaką – ši juosta suteikė aiškesnę impresiją. „Nepasakyčiau, kad spektaklyje matysime muziejinį baroką ar rokoką. Įsivardijau, kad žaidžiu baroką, nes žanras ir muzika artimesnė praeito amžiaus dešimtajam dešimtmečiui. Kūriau pagal miuziklo žanro taisykles, tad scenografija maksimaliai kintanti, dinamiška, o tam tikri elementai praplės epochai būdingą įvaizdį, aišku, padės J. Statkevičiaus kostiumai“, – sakė scenografas.
Kostiumus ir grimą kuriantis J. Statkevičius pastebėjo: kuriant spektaklį permainos nutinka staiga – teatras tuo ir esąs įdomus, kad viskas labai efemeriška. „Žiūrovų yra įvairiausių: tie, kurie eina dėl muzikos, – išgirsti solistų, pamatyti vieną ar kitą artistą, bet aš manau, jei nenusimanai apie muziką, teatrą, neišmanai apie balsus arba nežinai pjesės, tai bent jau kostiumų pasižiūrėsi. Todėl darau visoms artistėms kuo didesnį dekoltė – gerai matysis iš teatro balkonų, žmonų atitempti vyrai turės, kur akis paganyti. Miuzikle vaizduojame laikotarpį, kur dekoltė yra viso kostiumo vinis“, – šypsojosi J. Statkevičius.
Ar bus daug baroko? Gal kostiumai bus šiuolaikiniai? „Paslapčių neatskleisiu. Bus siuprizas, liuksas, grožis, šilkai, dekoltė, bus tikras barokas, o koks – neišduosiu. Jeigu viską paklosime ant kilimėlio, tai kas eis į teatrą? Šiais nelengvais laikais norisi, kad į teatrą atėjęs užsimirštum, tave apsuptų grožis, pasaka“, – sakė dailininkas.
Genijus ir žvaigždė
Stilių sankirta, nesutaikoma praeities ir dabarties kaktomuša atspindi pagrindinio veikėjo esybės dviprasmiškumą. W. A. Mozartas jaučiasi užgniaužtas dvaro tradicijų, tačiau trokšta kūrybinės ir asmeninės laisvės, gyventi savo gyvenimą, svajoti, o kartu lėbauti, lošti kortomis, mylėti. Buvusį vunderkindą nenumaldomai persekioja jo genialioji asmenybės dalis, „porcelianinis vaikas“ Amadėjus.
Šią psichologinę dviprasmybę pabrėžia kompozitoriaus S. Levay muzikinė koncepcija: partitūroje derinami ryškūs šiuolaikiniai žanrai – baladės, regtaimas ir rokas su subtiliomis originaliomis W. A. Mozarto rokoko melodijomis, skambančiomis kaskart, kai prie fortepijono sėda Amadėjus, niurzgantis kompozitoriaus alter ego. Užuot sutelkus dėmesį į vyraujantį mitą apie genialųjį muziką, šiame scenos veikale legendinis kūrėjas pristatomas kaip ydingas, trapus ir todėl labai suprantamas žmogus.
Miuziklas „Mozart!“ siekia išlaisvinti W. A. Mozarto asmenybę iš klišių ir paviršutiniško garbinimo, leidžia žiūrovams pamatyti, pajusti Mocartą kaip tikrą, gyvą, kvėpuojantį žmogų.
Vienas iš pagrindinio vaidmens atlikėjų M. Beinaris prisipažino: kūrybos procesas padėjo atrasti kitokį W. A. Mozartą. „Anksčiau įsivaizdavau tokį rimtą, susikaupusį tų laikų kompozitorių. Dabar jis nustebino savo charakteriu. Sužinojau, kad jis visai kitoks, nei maniau: linksmas, pasiutęs, mėgstantis nešvankius juokelius. Taip pat visada siekiantis laisvės, nepaisantis aplinkinių nuomonės, taisyklės jam tiesiog nerūpėjo. Jo charakteris tikrai nustebino, bet man tai patinka“, – sakė solistas.
Kitas Kauno scenos W. A. Mozartas – V. Bemovas – prisipažino jaučiąsis taip, tarsi būtų anų laikų roko žvaigždė. „Esu dėkingas režisierei, kad leidžia būti savimi. Kurti personažą padės judesys – kompozitorius buvo labai ekspresyvus, kaip, šiais laikais galima pasakyti, jam buvo būdingas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Paties šokio nebus daug, bet labai daug judėjimo, manierų, mimikų, viskas absoliučiai tas pats, kas būdinga šių laikų – praėjusio amžiaus dešimtojo ar devintojo dešimtmečių – roko žvaigždėms“, – sakė solistas.
Kas? M. Kunze ir S. Levay miuziklo „Mozart!“ premjera.
Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Kada? Spalio 6 d. 18 val.
Naujausi komentarai