Pasiteiravus T. Sokolovo, kodėl kilo noras ieškoti tokio inovatyvaus sprendimo, tapytojas neslėpė – požiūris į meną gimtinėje yra itin konservatyvus.

„Manau, daugelis žmonių Lietuvoje meną įsivaizduoja ganėtinai ribotai, pavyzdžiui, menas – paveikslas, peizažas, skulptūra tarp keturių baltų sienų… Tai labai siaura, kadangi menas, mano nuomone, jau seniai laužo tokius standartus. Kai vieną dieną Vytautas atėjo pas mane su idėja – net nedvejojau. Virtualioji galerija leidžia meną pamatyti per technologiją. Dažnai žmonės net neturi laiko nuvykti į parodas. Čia yra galimybė, niekur neišeinant, mano kūrinius pamatyti erdvėje, ne tik nuotraukose“, – pasakoja meno kūrėjas.

Pirmosios Lietuvoje virtualiosios galerijos įgyvendinimu besirūpinanti įmonė „Objectverse“ su V. Sarapinu priešakyje į virtualiąją erdvę sukėlė ne tik populiarius modernaus menininko darbus, bet ir informatyvius aprašymus, pasakojančius ir paveikslų, ir paties tapytojo istoriją. Tiesa, anot kūrėjo, tai tik pirmoji projekto stadija.

„Vystydami kitą galerijos etapą, planuojame sukurti erdvę, kurią bus galima patyrinėti su virtualiosios realybės akiniais. Taip, neišeinant iš namų, meną bus galima patirti iš dar arčiau. Kitas mums itin svarbus niuansas – papildyta realybė. Tai sudarytų galimybę patinkantį meno kūrinį, pasitelkiant technologijas, trumpam perkelti ant savo namų, biuro ar bet kurios kitos erdvės sienų ir pasitikrinti, ar patinka, ar dera prie interjero. Visi šie technologiniai sprendimai prieinami bet kokioje naršyklėje – telefone, planšetėje ar bet kokiame kompiuteryje. Nereikia jokių papildomų programėlių – tiesiog keliauji į T. Sokolovo interneto puslapį ir gali viskuo naudotis be jokių trukdžių“, – teigia V. Sarapinas.

Tiesa, čia duetas nežada sustoti. Negana to, ateityje galerija pildysis naujais kūriniais, o vartotojo patirtį pagerins virtualiojo meno kuratoriaus-gido įgarsinimas.

Menas – ir purvinos tarpuvartės

Multimedijos inžinerija ir animacijos kūrimu daugiau nei dešimtmetį besiverčiantis T. Sokolovas į tapybą pasinėrė prieš ketverius metus, kai ieškojo, kuo papildyti savo gyvenamosios vietos sienas. Kitų menininkų darbai netraukė akies arba buvo per brangūs –kainavo dešimtis tūkstančių eurų. Nusipirkęs pirmąją drobę ir įvairių dažų, kūrėjas greitai atrado savo braižą, o pradėjęs dalytis kūryba sulaukė aplinkinių dėmesio.

„Mano tapybos stilius – popartas ir neoekspresionizmas. Apskritai mėgstu darbuose maišyti įvairias technikas, tekstūras, spalvas. Pavyzdžiui, naudoju tiek blizgius, tiek matinius dažus, nors dažniausiai menininkai renkasi kažkuriuos vienus. Užrašai gali būti matomi vienoje šviesoje, tam tikru kampu ir pranykti žiūrint kitu kampu. Naudoju ir neoninius dažus, kurie itin išryškėja ir kitaip atsiveria mėlynoje šviesoje. Savo tapymo stilių sukūriau naudodamas akrilą ir laką, aukso sidabro dažus, aukso foliją ir unikalius pačius juodžiausius dažus pasaulyje.

T. Sokolovo asmeninio archyvo nuotr.

Taip aš galiu maišyti eleganciją su visišku chaosu. Tamsioje, purvinoje daugiabučio tarpuvartėje galima rasti įvairių grafičių, žymikliais ir purškiamaisiais dažais nupaišytų ženklų, apsilupusių sienų ir sluoksnis ant sluoksnio sugulusių skirtingų gatvės vandalų paišalionių – tai vienas kraštutinumas. Kita spektro pusė – tai, ką matome karališkosiose pilyse, religijoje, šventyklose, prabangiuose dizainerių namuose. Tai auksas, karūnos, įvairiausi karališki raštai. Kai šiuos du kraštutinumus sudedi į vieną vietą, gimsta T. Sokolovo paveikslas, kuris, be pagrindinių akcentų, dar yra pripildytas įvairiausiomis detalėmis – logotipais, frazėmis, japoniškais, kiniškais, arabiškais rašmenimis. Noras sujungti tokias priešingybes kilo iš gyvenimiškosios patirties. Gyvenau ir visiškame nepritekliuje, kai skaniausias desertas buvo duona su cukrumi, tačiau savo akimis esu matęs Ameriką – aukščiausios klasės viešbučius, žvaigždžių gyvenimą. Visą šį gyvenimo spektrą perkeliu ant drobės“, – apie kūrybos kelią kalbėjo kaunietis.

Pasiteiravus, kodėl daugumos kūrinių centre – žmonės, modernaus meno kūrėjas teigia, kad jam itin svarbu žvilgsniai ir tai, kad paveikslas turėtų savo istoriją, – simboliai pasakotų apie nutapytą personą.

„Stengiuosi perteikti to žmogaus būtį – jeigu tapau Elvį Presley, klausau jo muzikos. Pasižiūriu interviu, dokumentikos, kad kuo labiau jausčiau būtent to žmogaus buvimą ir galėčiau jį perkelti ant paveikslo. Jeigu tai kažkoks užsakomasis darbas, pavyzdžiui darbuotojai dovanoja paveikslą įmonės vadovui, turiu žinoti kiek įmanoma daugiau informacijos apie jį, pomėgius, hobius, mėgstamas spalvas, prekių ženklus, filmus, knygas ir tai, ko jis negali pakęsti. Į paveikslą sudedu tą pozityvią energiją, kurią žmogus turi.

Ką tapyti, pasirenku spontaniškai, ką tuo metu jaučiu. Kol kas esu nutapęs tik du lietuvius – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir Vytautą Kernagį, bet tikrai norėčiau nutapyti daugiau. Pavyzdžiui, norėčiau drobėje įamžinti Aurimą Valujavičių, surengti aukcioną ir surinktas lėšas skirti arba jo kitam nuotykiui, arba pasirinktai labdaros, paramos organizacijai ir pan. Yra dar nemažai žmonių, kuriuos norėčiau nutapyti, dar bent 60–70 vizijų, kurios, atrodo, niekad nesibaigia. Nuo Charles’o Bukowskio, Agelinos Jolie iki Algimanto Čekuolio ar Vytauto Šapranausko. Idėjų yra daug ir norisi, kad žmonės tuos paveikslus atrastų. Todėl svarbu, kad jie būtų prieinami daugeliui galerijoje“, – savo vizijomis dalijosi T. Sokolovas.

Tiesa, ties paveikslais kaunietis sustoti neketina. Idėjų turi ir skulptūroms, vaizdo klipams, įvairioms meninėms instaliacijoms.

Technologijos – ne tik menui

Anot menininko, virtualioji galerija suteikia galimybę savo daugiasluoksnius kūrinius pateikti kuo reprezentatyviau ir tiksliau.

„Kūriniuose vyrauja ryškios, neoninės, prabangios spalvos. „Objectverse“  puslapis puikus tuo, kad galima tiksliai atkurti įvairias tekstūras, kurios neatsispindės nuotraukose, pavyzdžiui, atskleisti blizgius paviršius. Taip pat, matant paveikslą erdvėje, atsiveria visai kitos detalės. Mano paveikslai ypatingi tuo, kad, priėjęs prie pat paveikslo, pamatysi detalių, kurių nematysi, jeigu žiūrėsi iš toliau. Galima priartinti įvairias detales, mažus užrašus, apžiūrėti juos iš visų pusių“, – kalbėjo T. Sokolovas.

Virtualiosios galerijos kūrėjas V. Sarapinas teigia, kad, kurdamas svetainę, panaudojo inovatyviausius sprendimus, leidžiančius ne tik visavertiškai atskleisti kūrinius, bet ir vartotojui suteikti kuo geresnės patirties.

„Interneto galerijoje naudojame fiksuotos šviesos tekstūras (ang. baked textures – red. past.) ir dirbtinio intelekto algoritmais optimizuotą 3D objektų geometriją. Tai leidžia sukurti labai realistišką 3D galerijos modelį, kuris prieinamas įvairaus galingumo įrenginiams ir nereikalauja naujausių, galingiausių vaizdo plokščių. Taip galerija tampa prieinama visiems – nuo patyrusio technologijų vartotojo iki eilinio žmogaus, turinčio standartinį kompiuterį ir paprastą išmanųjį“, – teigė pašnekovas.

Anot V. Sarapino, įmonės „Objectverse“ tikslas – technologijas panaudoti ne tik menui populiarinti.

„Jau daugiau nei penkiolika metų dirbu prie vizualizacijų ir 3D grafikos, įvairių  reklamų. Didžiąją dalį gyvenimo gyvenau užsienyje, dirbau su įvairiomis didelėmis kompanijomis – kuriau reklamas ir įvairius kitus inovatyvius sprendimus, susijusius su papildyta realybe (ang. augmented reality – red. past.), virtualiąja realybe, metarealybe. Taigi puikiai žinau, kad mūsų technologijos pritaikytos ne tik menui.

Turime galimybių šias inovatyvias technologijas diegti į įvairiausias šakas“,  – kalbėjo „Objectverse“ įkūrėjas.