Iš baritono aukso fondo

Liepos 30 d. Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalis pakvies į susitikimą su charizmatiškuoju baritonu Eugenijumi Chrebtovu ir lietuviškosios kultūros ambasadore Vokietijoje, pianiste, vokalo korepetitore ir muzikologe profesore Raminta Lampsatyte.

Bendram koncertiniam projektui, pavadintam „Kelionės“ menininkai pasirinko vokalinius ciklus, reprezentuojančius tiek kompozitorių atstovaujamas šalis, tiek jų meninės dainos kultūrą, šių kūrėjų dėka pasiekusią neregėtas tobulumo aukštumas: austro Gustavo Mahlerio vokalinį ciklą „Keliaujančio pameistrio dainos“, brito Ralpho Vaughano Williamso vokalinį ciklą „Kelionių dainos“ ir šveicaro Franko Martino ciklą „Žmogaus prototipas“.

E. Chrebtovas gimė Ukrainoje, mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje. Solistas sėkmingai pasirodė tarptautiniuose ir respublikiniuose dainininkų konkursuose: jis yra tarptautinio Tito Kuziko vokalistų konkurso pirmos vietos laureatas, tarptautinio Fiodoro Šaliapino vokalistų konkurso laureatas, Zenono Paulausko konkurse laimėjo trečią vietą, taip pat yra Stasio Baro konkurso laureatas.

Išraiškingo baritono savininkas dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, sėkmingai debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, atlikdamas Onegino vaidmenį Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, vėliau debiutavo Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Solistas nuolatos tobulina dainavimo įgūdžius meistriškumo kursuose, dažnai dainuoja Latvijos nacionaliniame ir Tartu „Vanemuinės“ teatruose, bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio dirigentais. Greta operos scenų E. Chrebtovą vis dažniau galima išgirsti atliekant populiariąją muziką ar išvysti televizijos ekranuose.

R. Lampsatytė – Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, žymi pianistė, gimusi JAV, dabar gyvenanti Berlyne, profesoriaujanti Hamburge, bet dažnai apsilankanti Lietuvoje. Čia ją atveda ne tik įvairiausi projektai, bet ir namų jausmas. Ji yra savotiška lietuviško meno ir Vydūno dvasios skleidėja pasaulyje. Gimtojoje Čikagoje fortepijoną ir vokiečių literatūrą studijavusi atlikėja vėliau mokslus tęsė Zalcburgo „Mozarteum“ universitete ir Berlyne, kur įgijo muzikologijos daktaro laipsnį.

Programa: bendram koncertiniam projektui E. Chrebtovas ir prof. R. Lampsatytė pasirinko austrų ir britų meninės dainos tradiciją iliustruojančius kūrinius ir F. Martino kompozicijas. / Organizatorių nuotr.

R. Lampsatytė yra išleidusi knygas apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius Bronių Kutavičių ir Osvaldą Balakauską. Berlyne profesorė dirba su operos solistais, Hamburge su dainavimo bakalauro studentais rengia oratorijas, dainas, su magistro studentais – modernią muziką ir operą, veda seminarus apie XX ir XXI a. muziką. Pati pianistė save pristato taip: „Esu lietuvė, kartais gyvenanti kitur. Su tėveliais visada kalbėjau tik lietuviškai ir dienoraštį dabar rašau lietuviškai, mano vardas ir pavardė – lietuviški. Mano vyras vokietis irgi išmoko lietuvių kalbą, abu vaikai skaito, rašo ir laisvai kalba lietuviškai. Niekada nepriėmiau Vokietijos pilietybės, nors čia gyvenu. Aš ir mano vaikai turime Lietuvos pilietybę, lietuvišką pasą.“

G. Mahlerio vokalinis ciklas „Keliaujančio pameistrio dainos“ – pagal paties kompozitoriaus tekstą sukurtas keturių dalių kūrinys, laikomas vienu romantiškiausių šio autoriaus darbų. Iš atlikėjų didžiulio susikaupimo, profesinio meistriškumo ir nepaprastos emocinės išraiškos reikalaujantis ciklas į keturias dainas sutalpina visą jauno žmogaus gyvenimo ir meilės istoriją, vedančią klausytoją nuo neriboto džiaugsmo pro nusivylimą iki skausmingo nušvitimo.

R. V. Williamso vokalinis ciklas „Kelionių dainos“, sukurtas pagal Roberto Louiso Stevensono žodžius, ko gero, pelnytai laikomas vienu išraiškingiausių britų vokalinės muzikos pavyzdžių. Devynių dalių kūrinys – itin kontrastingas, atspindintis įvairiausias emocines išraiškas, pasižymintis melodingumu ir puikiai vystoma siužeto dramaturgija. Jis, kaip ir G. Mahlerio „Keliaujančio pameistrio dainos“, pelnytai užima svarbią poziciją visų laikų baritonų repertuaro aukso fonde.

XX a. šveicarų kompozitoriaus Franko Martino muzika Lietuvoje skamba nedažnai.

Šešių monologų ciklas „Žmogaus prototipas“ balsui ir fortepijonui pagal Hugo von Hofmannsthalo žodžius buvo sukurtas 1943 m., o 1949 m. orkestruotas. Kompozitorius planavo vėliau sukurti operą, į kurią būtų įtraukti šie monologai, tačiau dėl įvairių priežasčių šio sumanymo atsisakė.

Šešiuose pagrindinio veikėjo monologuose atskleidžiamas turtingo jaunuolio, kurį pokylio metu pašaukia Mirtis, psichologinis ir dvasinis portretas. Per akistatą su savo laikinumu, paliktam artimųjų ir draugų, žmogui tenka pačiam ieškoti atsakymų į amžinuosius klausimus.

Flamenkas ir Hamleto drama

Rugpjūčio 1 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje Pažaislio muzikos festivalis pristato premjerą Lietuvoje – flamenko spektaklį „Hamletas“.

Jis, kaip ir G. Mahlerio „Keliaujančio pameistrio dainos“, pelnytai užima svarbią poziciją visų laikų baritonų repertuaro aukso fonde.

Šį išskirtinį projektą atliks iš Ispanijos atvykusi muzikantų ir šokėjų trupė ir Kauno valstybinio choro artistai: projekto meno vadovas – šokėjas Jesús Maria Honorato Herrera, muzikinis vadovas – pianistas José Enrique de la Vega, vokalistė Maria Ángeles Fernández Martín, fleitininkas ir saksofonininkas Bernardo Parrilla Garcia Pelayo, gitaristas Liamas Fredericas Howarthas, perkusininkas Darío Vallecillo Pradillo ir flamenko šokėjai Hugo Sanchezas Rodriguezas de Sanabria, Begoña Arcé Garcia ir Maria Dolores Rodriguez Jaramillo.

Idėjos autoriai šį ypatingą spektaklį pristato taip: „Hamletas“ – tai pasakojimas apie šeimą, kerštą, valdžią ir žmogžudystę.“

Būtent dėl tokių aspektų ši istorija, pasižyminti intensyvumu ir aistra, puikiai tinka flamenko adaptacijai. Gerai žinomą dramą apie 1599–1601 m. sukūrė anglų dramaturgas Williamas Shakespeare’as, o pjesėje išryškinti veikėjų charakteriai ją pavertė tokia stipria, kad ji aktuali iki šių dienų. Kitaip tariant, pjesės temos ir istorijos yra amžinos, o flamenkas tik padeda tai perteikti.

Tragedijos veiksmas vyksta Danijoje, joje pasakojama apie jauną princą Hamletą, kuris nusprendžia atkeršyti savo dėdei Klaudijui už tėvo nužudymą. Siužetas siūlo daugybę galimybių, kurią temą akcentuoti, ir tai galima meistriškai perteikti šokiu. Skirtingi flamenko šokio stiliai perteikia įvairius šios istorijos charakterius.

Kadangi „Hamlete“ daugiausia dėmesio skiriama pagrindinio veikėjo lemčiai ir kančioms, flamenko panaudojimas leidžia tai išryškinti. Dinamiškas Hamleto personažo šokis kartu su fone skambančiu choru sukuria nerimą keliančią atmosferą. Solo partijos čia pateikiamos neįtikėtinai galingai ir jaudinamai. Tai ypač išryškėja vaiduoklio scenoje, kurioje Hamletą aplanko jo miręs tėvas.

Regis, flamenkas išties idealiai tinka šiai scenai, nes jis tarsi išryškina žodžiais nenusakomą įtampą, atsiradusią tarp abiejų personažų. Šioje pjesėje labai svarbūs pagrindinio veikėjo ir Ofelijos santykiai. Hamletą ir Ofeliją sieja sudėtingas ryšys, nes Ofelija yra Polonijaus, vyriausiojo karaliaus patarėjo, duktė. Kai Ofelija atskleidžia savo meilę Hamletui, jos tėvas bando ją užgniaužti, tarsi demonstruodamas, kad šioje epochoje vyravo patriarchatas.

Flamenko spektaklyje yra keletas itin intymių scenų tarp Hamleto ir Ofelijos personažų, kurios meistriškai išryškinamos pasitelkiant scenografiją, muziką, chorą, kostiumus ir apšvietimą.

Stebina, kad flamenkas iki šiol nebuvo pasitelktas „Hamleto“ istorijos interpretacijai, nes šis šokis papildo ir sustiprina emocinį pjesės poveikį. Šis spektaklis naujam gyvenimui prikelia gerai žinomą W. Shakespeare’o istoriją, leisdamas žiūrovams suvokti ją kitaip.

Kas? Koncertas „Kelionės“.

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Liepos 30 d. 17 val.

Kas? Flamenko spektaklis „Hamletas“.

Kur? VDU didžiojoje salėje.

Kada? Rugpjūčio 1 d. 19 val.