Premjera „Alisa Veidrodžio karalystėje“ sužavėjo ir suaugusiuosius, ir mažuosius

Naujas žvilgsnis į klasikinę pasaką

Spektaklis sukurtas pagal puikiai žinomo britų rašytojo Lewiso Carrollo kūrinį „Alisa Veidrodžio karalystėje“, pasakojantį apie mergaitę Alisą, patenkančią į kitoje veidrodžio pusėje esantį pasaulį. Jame logika apsiverčia aukštyn kojomis: pirma atpjaunama, o tik tada suvalgoma; pirma bėgama, o tik tada suprantama, kur einama. Ž. Vingelio interpretacijoje ši klasikinė istorija įgauna naujų prasmių – Alisa tampa kiekviename iš mūsų slypinčio vaiko simboliu: smalsiu, tyrinėjančiu, drąsiai klausinėjančiu ir nuolat kintančiu.

„L. Carrollas buvo ne tik rašytojas, bet ir matematikas, logikas, filosofas. Jo tekstuose tvyro griežtas nonsensas – jis ne griauna logiką, bet ją apverčia, sukeičia vietomis. Tai puiki dirva teatriniam kūnui, vaizdui, garsui“, – pasakojo režisierius Ž. Vingelis.

Kvapą užgniaužiantys triukai ir meniniai sprendimai

Viso spektaklio metu fizinės aktorių galimybės peržengia įprastas teatro ribas – teatrališki, spalvingi personažai kartais nesilaiko fizikos dėsnių – lipa į 5 metrų aukščio kinišką stulpą, šoka nuo aukštų konstrukcijų, atlieka sudėtingus triukus. Pasak cirko menininkų, „Alisa Veidrodžio karalystėje“ – vienas pirmųjų projektų Lietuvoje, kuriame organiškai susijungia dramos teatras ir šiuolaikinis cirkas.

„Esame atsakingi už judesį, akrobatiką, scenografiją. Viskas reikalauja pasitikėjimo, o per repeticijas aktoriai labai greitai perprato triukus ir cirko discipliną“, – pasakojo cirko menininkai Kęstas Matusevičius ir Aino Mäkipää („Kanta Company“). Pagrindinį Alisos vaidmenį kurianti aktorė Miglė Navasaitytė taip pat akcentavo pasiruošimą šiam vaidmeniui kaip išėjimą iš komforto zonos: „Turi kristi iš didelio paukščio, šokti į kolegų rankas, atlikti apsisukimus, kūliavirsčius. Išdrįsti atlikti tai, ko anksčiau bijojau, nebūčiau išdrįsusi.“

Dailininkė Renata Valčik pabrėžė, kad spektaklyje itin svarbus mastelio žaidimas: „Kas yra didelis, kas mažas – palikta žiūrovų fantazijai. Ant scenos atsiranda daugiakampis tiltas, veidrodis, šachmatų lenta. Visa tai kuria nuolatinę transformaciją ir kelionės pojūtį“.

Kompozitorius Jonas Jurkūnas garsinę dramaturgiją kūrė pasitelkęs šachmatų ir aktorių balsus: „Bandėme balsais užpildyti Alisos pasaulį, ieškojome, kiek toli jie gali pasiekti. Tai gyva garso laboratorija, kurioje net kvėpavimas tampa muzikos dalimi“.

Vizualinį spektaklio pasaulį papildo Tomo Stonio vaizdo projekcijos, kurios veikia ne kaip iliustracija, o kaip pilnavertis scenos partneris, sukuria stebuklingą veidrodžio karalystės iliuziją. Efektingą scenos judesį ir jo strategijas sukūrė choreografas Mantas Stabačinskas, o spektaklio šviesų dizainą – Vilius Vilutis. Scenoje ne vieno personažo pavidalu pasirodo Kęstas Matusevičius, Aino Mäkipää ir NKDT trupės aktoriai Povilas Barzdžius, Saulius Čiučelis, Andrius Gaučas, Marius Gotbergas, Saulė Gotbergė, Motiejus Ivanauskas, Gytis Laskovas, Miglė Navasaitytė, Robertas Petraitis, Ugnė Žirgulė. Veiksmas vyksta didžiuliame šachmatų lauke – čia kiekvienas veikėjas tampa figūra, judančia pagal savas taisykles. Alisa iš paprastos pėstininkės pamažu tampa karaliene, simbolizuojančia brandą ir gebėjimą priimti iššūkius.

Būtina pamatyti

Kūrėjų teigimu, šis spektaklis yra unikalus tarpdisciplininis junginys – teatras, cirkas, šokis, muzika ir vizualieji menai susilieja į stebuklingą visumą.

„Tai teatras, kuris neapsiriboja žodžiais. Čia kūnai, garsai, projekcijos ir kostiumai tampa vienos pasakos dalimi. Tai būtina pamatyti“, – reziumavo režisierius Ž. Vingelis.

Spektaklio premjera – rugsėjo 19, 20 ir 21 d. Didžiojoje scenoje. Kiti rodymai – lapkričio 7 ir 8 d.