„Atmintimi pasikliauti visu 100 proc. negalima“, – sako fotomenininkas Donatas Stankevičius, neseniai Kauno fotografijos galerijoje pristatęs VDA KF magistro studijų baigiamąjį darbą – projektą „Legendinė praeitis“, kuriame gilinasi, kaip sąveikauja prisiminimai ir vaizduotė, ieškodamas praėjusių dešimtmečių laiko ženklų skirtingų tipų archyvuose ir siekdamas sukurti naujus atvaizdus, atspindinčius paskutinių XX a. dešimtmečių kasdienybės situacijas ir reiškinius.

(Ne)užfiksuota kasdienybė

Projektas „Legendinė praeitis“ – tai fotografijų serija, kurią sudaro ne tik vidutinio formato kamera užfiksuoti ikonografiniai portretai, kurti apgalvojant kiekvieną detalę, bet ir spontaniškų situacijų ir prisiminimų nuotraukos, kurias fotomenininkas fiksavo kompaktinės klasės fotoaparatu, taip pat 9–10 dešimtmečių daiktai, kurių kiekvieno radimo ir įsigijimo istorija yra išskirtinė, ir projekto užkulisių vaizdo įrašas, atskleidžiantis, kiek daug darbo buvo įdėta planuojant kiekvieną fotosesiją.

Pasakodamas tarsi apie save, bet per kitus aš, kaip vaizdo antropologas, fiksuoju vaizdus, kolekcionuoju daiktus, kurie bus įdomūs ateities kartoms.

„Smulkios ir įprastos kasdienybės detalės, išlikusios gyvuose prisiminimuose, neretai taip ir lieka neužfiksuotos fotografijose. Kasdienybė tarsi išslysta iš mūsų mąstymo zonos, todėl neretai daugybė jos detalių neturi dokumentinio vaizdo. Mes nesaugome kasdien naudojamų daiktų, nesureikšminame įvykių. Ne dažnai kasdienybė tampa ir meninių projektų tema. Parodoje „Legendinė praeitis“ pasakodamas tarsi apie save, bet per kitus aš, kaip vaizdo antropologas, fiksuoju vaizdus, kolekcionuoju daiktus, kurie bus įdomūs ateities kartoms“, – sako D. Stankevičius.

Emocijos

Vaizdai ir daiktai iš devintojo ir dešimtojo dešimtmečių įdomūs ne tik ateities kartoms. Fotomenininko pasirinkimas šį laikotarpį atspindėti per tris skirtingus žmogaus gyvenimo tarpsnius: vaikystę, paauglystę, jaunystę, sužadina nostalgiją kartai, kurios atstovai patys buvo panašūs į fotografijų veikėjus, patys patyrė panašių situacijų, patys turėjo panašių daiktų.

„Tai, kad lietuviai, pamatę projektą „Legendinė praeitis“, jame atranda tai, kas rezonuoja jų viduje, yra tarsi natūralu. Tačiau labai įdomu, kad ir kitų tautybių žmonėms šis projektas kalba apie juos. Mizanscenos fotografijose ir joms naudojamas rekvizitas gali skirtis, bet pačios situacijos, veiksmai skirtinguose žmonių gyvenimo etapuose – panašūs. Būdamas mažas aš troškau „Zhiliton“ žaidimų kompiuterio, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje gyvenantys vaikai svajojo apie kokį nors originalų „Sega“ konsolės modelį. Jų šalis nepriklausė Rytų blokui ir juos galėdavo pasiekti įvairesni daiktai. Vaikai, paaugliai, jaunuoliai turi panašių interesų, nesvarbu, kokioje žemės rutulio vietoje jie gyvena. Smėlio dėžė, mokymasis važiuoti dviračiu, polinkis į muziką, sportą, paauglystės audros ir t. t. Visi rastume kažką bendro, nostalgiško“, – pažymi menininkas.

Daiktai

Daiktai, jų autentiškumas yra viena iš svarbiausių parodos „Legendinė praeitis“ sudedamųjų dalių, kuri nepalieka abejingų ne tik Y kartos atstovų, bet ir kiek vyresnių ar net gerokai jaunesnių žmonių. Vieniems – tai daiktai iš jų praeities, kitiems – trokštamas turėti vintažas. Ieškant šių daiktų D. Stankevičiui reikėjo įdėti nemažai pastangų.

„Vaikystėje žaidžiau su žaislu jo jo, kurį laimėti buvo galima perkant visame pasaulyje populiarių prekinių ženklų gazuotus gaiviuosius gėrimus. Skelbimuose, kolekcininkų forumuose rasti tokio paties žaislo, kokį turėjau vaikystėje, nepavyko. Teko paiešką perkelti į platformą „ebay“. Tačiau jo jo, kurie buvo gaiviųjų gėrimų reklaminės kampanijos dalis, dizainas skirtingose šalyse buvo vis kitoks ir tokių pačių, kokius Lietuvoje turėjome mes, pavyko atrasti tik Ukrainoje. Tris originalius jo jo įsigijau iš vaikino, gyvenančio Ukrainoje. Sužinojęs, kad rengiuosi kurti projektą, rekonstruojantį atmintį, neatidarytą naujų virvučių pakuotę jis man pridėjo dovanų“, – pasakoja D. Stankevičius.

Įveikus kelią, kuriuo vienas ar kitas daiktas pasiekdavo menininką, apimdavo jausmas, lyg tai, ko labai ilgai ieškojau, netikėtai būčiau atradęs paslėptą kažkur giliai tamsioje palėpėje. Kiti daiktai buvo įsigyti Lietuvoje – miestų ir miestelių, į kuriuos menininkui teko vykti, plati geografija. Visi atkeliavo iš skirtingų vietų labai skirtingais keliais. Didelių gabaritų daiktus, tokius kaip transporto priemonės, fotosesijoms tekdavo pasiskolinti.

Projektas tęsiamas

Kauno fotografijos galerijoje eksponuota tik nedidelė dalis projekto „Legendinė praeitis“ darbų.

„Sugrįžti į tą laikotarpį reikia nusiteikimo, – sako D. Stankevičius. – Daugybė trikdžių veikia žmogaus momentinę atmintį, todėl jis dažnai gerai neprisimena net to, ką veikė ar kur buvo vakar. Su ilgalaike atmintimi viskas yra kitaip – galime ne tik prisiminti įvykius, bet ir vizualizuoti juos iki smulkiausių detalių. Tai man labai padėjo kuriant mizanscenas fotografijoms, nors jas dėlioti ir nebuvo lengva.“

Pirma, reikėjo viską aprašyti, tuomet – pasitikrinti, ar tai, kaip situacijas prisimena jis, sutampa su tuo, kaip jas prisimena kiti jo kartos ar tiesiog aplink esantys žmonės. „Tik tada jau galėjau pradėti galvoti apie fotosesijos lokaciją, modelius, ieškoti ir rinkti mizanscenai, kurią noriu fotografuoti, daiktus. Džiaugiuosi, kad nuotraukos žiūrovams sukelia labai asmeniškų prisiminimų. Būtent todėl projektą noriu tęsti“, – pasiryžęs menininkas.

Už kadro

Dėl įtaigiai fotografijose atkurtų kasdienybės mizanscenų iš XX a. paskutinių dešimtmečių ir apgalvotai kiekvienai iš jų parinkto rekvizito ne vienas žiūrovas, kuris pamato šį projektą dar neskaitęs jo anotacijos, mano, kad fotografijos yra sukurtos ne dabar, o būtent tuo laikotarpiu. Taip yra ne tik dėl fotomenininko atidumo atkuriant praėjusio laiko mizanscenas, joms naudojamų daiktų autentiškumo, bet ir dėl to, kad fotografijų serija yra kurta su to laikotarpio įranga.

„Tuo metu turėti vidutinio formato kamerą, kurią naudojau fotografuodamas, buvo brangu, bet mano tėvas savu laiku buvo įsigijęs gerų daiktų. Pavyzdžiui, japonišką spalvotą televizorių, kuris taip pat naudojamas projekte, ar serijos „Polaroid Ek160“ fotoaparatą, su kuriuo yra darytos visos mano vaikystės nuotraukos. Tai buvo brangūs ir reti daiktai. Mano tėvas juos vertino“, – pasakoja fotomenininkas.

Detalumas projekte „Legendinė praeitis“ yra labai svarbus. Nuotraukose atkuriant prisiminimus jis padeda išsaugoti autentiškumą ir atspindėti realios praeities fragmentus, su kuriais emocinį ryšį užmezga skirtingų kartų atstovai.