Mėgo atostogauti Švedijoje

V.Kasiulis (1918–1995) – bene labiausiai pripažintas XX a. vidurio lietuvių dailininkas, kūręs emigracijoje. Didžiąją parodoje eksponuojamos kolekcijos dalį sudaro kūriniai iš švediškojo V.Kasiulio kūrybos laikotarpio. Juose – dailininko pamėgtos figūrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai, autoriaus parodų Švedijoje afišos. Į Švediją XX a. šeštajame dešimtmetyje menininką pakvietė galerininkas Sture Anderssonas, pamatęs V.Kasiulio darbus parodoje Paryžiuje. Įdomu tai, kad šis galerininkas Švedijoje surengė ir tokių pasaulinių garsenybių, kaip Salvadoras Dali bei Marcas Chagallas, parodas. Taigi, su vėlyvojo modernizmo banga į Švediją atkeliavo ir V.Kasiulio kūriniai. Pirmosios jo parodos Švedijoje buvo surengtos 1954 m. Vėliau V.Kasiulis ten ėmė lankytis dažniau, vykdavo į Švediją atostogų, daug keliavo, tapė vietos peizažų ir kasdienio žmonių gyvenimo motyvus, surengė parodą Stokholme (1957 m.), švedų iniciatyva buvo surengta paroda ir Kopenhagoje (1959 m.).

Kelios eksponuojamos litografijos priklauso seniausių V.Kasiulio litografijų serijai (XX a. 6-asis dešimtmetis), kuri buvo skirta būtent Švedijos žiūrovams. Kitų data – XX a. 6-asis ir 7-asis dešimtmečiai. Litografijose galima rasti ir universalių dailėje, kiekvienam iš mūsų atpažįstamų vaizdų, prancūziškų pasakojimų ar konkrečių Švedijos miestelių motyvų. Darbai su žvejų figūromis – taip pat neatsitiktiniai ir dažni V.Kasiulio kūryboje. V.Kasiulis žvejybą labai mėgo ir Švedijoje žuvaudamas praleisdavo ištisas valandas. Dar viena, įdomią istoriją menanti litografija "Borstahuseno žuvininkė" (moteris su karučiu). Kūrinyje pavaizduota moteris – tai tikra Borstahuseno žvejų kaimelio gyventoja Sigrid Jonsson, 1977 m. švedų spaudoje įvardyta kaip paskutinioji žuvininkė, tuo metu jau sulaukusi 90 metų ir išgarsėjusi tuo, kad ją, rytais bevežančią žuvį į Landskrūnos turgų, ne sykį tapė V.Kasiulis.

Tapė ant pagalvės užvalkalo

V.Kasiulis, 1937 m. įstojęs į Kauno meno mokyklą, 1941 m. ją baigė jau pervardytą į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (vėliau čia dėstė). Jo diplominis darbas teatro tematika "Prieš generalinę repeticiją" buvo pripažintas geriausiu per visą meno mokyklos istoriją (šis paveikslas dabar puošia Kauno muzikinio teatro fojė). 1943 m. dailininkas surengė personalinę kūrybos parodą Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. 1944 m. emigravo į Vokietiją. Dėstė Dailės ir amatų mokykloje, vadovavo piešimo klasei Freiburge, surengė kelias personalines parodas. Dėl karo baigties į Lietuvą nebegalėjo sugrįžti, todėl 1948 m. išvyko į išsvajotąjį Paryžių.

Kai 1949 m. amerikiečių galerija "Hallmark" Paryžiuje paskelbė konkursą, kartu su keliais tūkstančiais kitų menininkų savo kūrinį jam pateikė ir V.Kasiulis. Tuo metu dailininkas gyveno labai skurdžiai, ir jo konkursui pateiktas darbas "Pabėgimas į Egiptą" buvo nutapytas ant dovanotos pagalvės užvalkalo. Šis darbas pateko į penkiasdešimtuką dailininkų kūrinių, kurių paroda buvo eksponuojama įvairiuose JAV miestuose, Argentinoje.

Tais pačiais 1949 m. Paryžiuje dailininkas surengė ir pirmąją personalinę parodą, o 1950 m. prasidėjo ilgametis V.Kasiulio ir garsaus Paryžiaus galerininko Christiano Gilberto Stiébelio bendradarbiavimas, Paryžiuje kasmet buvo rengiamos autoriaus parodos.

Labai produktyvus dailininkas

V.Kasiulis dažnai apibūdinamas kaip labai produktyvus, save tiražavęs dailininkas, palikęs nemažai tapybos, dar daugiau – grafikos darbų, kurių tiražai siekė iki 200 atspaudų.

Jo kūrinių yra įsigiję Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejai, įvairių šalių dailės galerijos ir privatūs kolekcininkai. Dailininkas išmanė aliejaus, guašo, pastelės, temperos technikas. Jomis tapė figūrines kompozicijas, portretus, lyrinius peizažus, natiurmortus. Sukūrė piešinių, akvarelių, litografijų, linoraižinių, apipavidalino prancūzų kino filmą "Dvigubas gyvenimas" (1954).

V.Kasiulio kūrybinio kelio pradžioje vyravo buitinio žanro paveikslai, pasižymintys realistiškumu, psichologinės įtaigos studijomis ir humoro gaidele. Paryžiuje autoriaus braižas įgavo modernistinį atspalvį, čia V.Kasiulis pamėgo muzikantus, cirko artistus, šventuosius. Kūriniai tapo lyriškesni, dekoratyvūs, atsirado improvizacija, paletėje įsigalėjo šviesios, sodrios spalvos. Žmonių figūras autorius abstrahavo, supynė jas su arabeskiškomis linijomis sukurdamas karnavalo efektą.

Savo kūryba dailininkas sugrįžo į Lietuvą prieš aštuonerius metus. Vykdydamas dailininko našlės, savo mamos Bronės Kasiulienės, valią, didelę V.Kasiulio kūrinių kolekciją Lietuvai perdavė dailininko sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis. Dovanota dailininko kūrinių kolekcija ir kūrybos archyvas (per 900 kūrinių) eksponuojami ir saugomi V.Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje.

Paroda Raudondvaryje surengta bendradarbiaujant su galerija "Aukso pjūvis".