Antroji banga nenustebino

Kauno menininkų namų (KMN) kartu su partneriais įdiegtas kalendorius, kuris taip pat yra ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonė, padėjo surinkti duomenis tiek apie kultūros organizacijų veiklos kaitą, tiek apie pandemijos poveikį sektoriui.

Anot KMN rinkodaros specialisto Povilo Mintauto, 2020 m. buvo išskirtiniai tuo, kad kultūros sektorius turėjo prisitaikyti prie pandemijos keliamų iššūkių. „Nepaisant to, kad per pirmąjį karantiną buvo atšaukta daug renginių, skaičiai rodo, kad šis sudėtingas periodas buvo ir naudingas – kultūros ir meno operatoriai įgijo svarbių kompetencijų, kurios leido antrojo karantino laikotarpį pasitikti žymiai geriau pasiruošus“, – sako jis.

Organizatorių nuotr.

Pandemijos mėnesiais neturėdami galimybių aplankyti kultūros įstaigų gyvai, žmonės gausiai lankė virtualiuosius renginius, todėl apie 17 proc. visų 2020 m. kultura.kaunas.lt komunikuojamų renginių buvo virtualieji. Vidutiniškai viename virtualiajame renginyje lankėsi 325 lankytojai.

„Per labai trumpą laiką bene vienintelėmis alternatyvomis gyvai vykstančiai kultūrai tapo kultūros turinio skaitmenizavimas ir virtualiųjų renginių organizavimas. Turint omenyje, kad kultūros ir meno operatoriams iš pradžių trūko kompetencijų šioje srityje, tai buvo gana sudėtingas procesas per trumpą laiką išmokti vykdyti organizacinę veiklą virtualiojoje erdvėje, kurti virtualųjį turinį, atrasti naujas auditorijas ir sudominti jas“, – teigė P. Mintautas.

Laisvai prieinami

Per 2020 m. platformoje kultura.kaunas.lt buvo užsiregistravęs 81 kultūros ir meno operatorius. Daugiausia užsiregistravusiųjų priklausė nevyriausybinėms organizacijoms (kultūros sektoriaus viešosios įstaigos, sąjungos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).

Iš viso į platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1 423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželį–spalį. Didžioji dauguma renginių buvo atviri (1 215) ir nemokami (1 081).

Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Kauno kultūros ir meno operatoriai didžiausią dėmesį skyrė edukaciniams renginiams, kurie vyko tiek fizinėje, tiek virtualiojoje erdvėje. Apie 30 proc. į kalendorių įkeltų renginių sudarė įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir ekskursijos.

Iš viso į platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1 423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželį–spalį.

Scenos ir literatūros renginiai metų pabaigoje pakeitė atlikimo pobūdį ir persikėlė į virtualiąją erdvę. Muzikos renginiams buvo būdingas sezoniškumas – daugiau renginių vyko vasaros laikotarpiu. „Lauke vykstantys renginiai pagal buvusius žmonių ribojimo reikalavimus galėjo susilaukti daugiau lankytojų nei renginiai, vykstantys viduje. Šiuo atžvilgiu scenos menams, kurie įprastai organizuoja renginius viduje, teko labiau riboti lankytojų srautą“, – komentavo P.Mintautas.

Išgelbėjo renginiai lauke

Anot specialisto, tarpkarantininis periodas renginių organizatoriams taip pat buvo gana sudėtingas: pandemijai vis dar nesibaigiant ir bijant naujo karantino, kultūros ir meno operatoriai vykdė labai intensyvią kultūrinę veiklą.

Nemaža dalis renginių, kurių nebuvo įmanoma vykdyti pavasarį, buvo perkelti į vasaros ir rudens laikotarpį, taip pat daug įstaigų stengėsi atsigriebti dėl praradimų, patirtų pavasarį. Dėl to, nors įprastai vasarą ištuštėja, praėjusiais metais tokiu metu mieste šurmuliavo renginių išsiilgę kauniečiai.

„Nors turistų Kaune šią vasarą buvo žymiai mažiau, tačiau ir patys kauniečiai mažiau keliavo į užsienį bei rinkosi savo laisvalaikį leisti mieste. Tai atsispindi ir renginių lankytojų statistikoje. Liepos mėnesį vidutiniškai viename renginyje lankėsi 79, o rugpjūtį – 86 lankytojai. Kadangi vasaros mėnesiais renginius buvo paprasčiau organizuoti lauke, tad juose lankytis galėjo daugiau žmonių nei viduje vykstančiuose renginiuose“, – sakė P.Mintautas.

Vis dėlto, prasidėjus rudeniui, lankytojų skaičiai ėmė drastiškai kristi. Nors kultūros operatoriai siūlė didelį pasirinkimą renginių, tačiau prastėjantis oras, ribojimai uždarose erdvėse, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos apribojo lankytojų srautus.

Tyrimai – jau įprasti

Pasak KMN direktorės ir vienos iš stebėsenos platformos iniciatorių Rūtos Stepanovaitės, kultura.kaunas.lt kalendoriuje ir platformoje kaupiami duomenys atspindi tik dalies Kauno kultūros lauko duomenis ir atskleidžia tik duomenų kaupimo procese dalyvaujančių organizacijų veiklos tendencijas.

„Vis dėlto galima pastebėti, kad šios tendencijos gana tiksliai nurodo, su kokiais iššūkiais susiduria dauguma kultūros sektoriaus dalyvių, o žinant juos lengviau kalbėti ir apie poreikius visiems“, – teigė ji.

Renginių kalendorius ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonė kultura.kaunas.lt yra kuruojama KMN Kultūros infocentro, kurio tikslas – suteikti bendras viešinimo platformas ir kitus naudingas priemones Kaune veikiančioms kultūros organizacijoms ar iniciatyvoms ir mokymais prisidėti prie kompetencijų kėlimo.

Anot Kultūros infocentro vadovės Viktorijos Mašanauskaitės-Rinkšelės, pristatomas tyrimas nėra vienkartinis – duomenys yra nuolat kaupiami ir periodiškai analizuojami toliau.

„Džiaugiamės, kad kultura.kaunas.lt platforma leidžia pačioms organizacijoms ar iniciatyvoms teikti ir kaupti duomenis visus metus. Mūsų užduotis – juos susisteminti, apžvelgti ir pristatyti. Kitais metais jau galėsime pateikti ne tik skirtingų mėnesių, bet ir poros metų analizę. Jau dabar galime nuspėti, kokie gausūs renginių bus 2022-ieji ir kaip bus įdomu viską suskaičiuoti ir palyginti jiems pasibaigus“, – teigė Kultūros infocentro vadovė.

Pasak jos, tyrimas atskleidė, koks svarbus yra kultūros operatorių vaidmuo, nes be jų suteiktų duomenų nebūtų galima apžvelgti kultūros lauko procesų. „Vis dar sulaukiame klausimų, kam visa tai reikalinga, tad norisi pabrėžti, kad, pirmiausia, tokie tyrimai leidžia kultūros sektoriuje veikiančioms organizacijomis labiau pažinti save, o padarius išvadas – efektyviau dirbti, nukreipiant savo dėmesį ir energiją ten, kur jos labiausiai reikia“, – sako V.Mašanauskaitė-Rinkšelė.

Prie Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės platformos įgyvendinimo prisideda: Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Su tyrimu galima susipažinti čia.