2014-aisiais sukurtas filmas apkeliavo daugybę festivalių, tarp kurių – garsieji Londono, Sidnėjaus, Los Andželo, San Fransisko kino festivaliai. Berlyno kino festivalyje jis pelnė "Caligari" apdovanojimą, kurį suteikia nepriklausoma komisija, vertindama "Forum" programos filmus.

Filmo režisierius Johannesas Holzhausenas ir jo komanda dvejus metus tyrė, stebėjo Vienos meno istorijos muziejaus darbuotojus, norėdami atskleisti nepaprastą, vidinį institucijos pasaulį, kupiną gausybės situacijų, su kuriomis susiduria didžiulis muziejus, norėdamas išlikti lankstus, šiuolaikiškas bei įdomus lankytojams.

Aktualūs kultūros vertės bei populiarinimo klausimai, šiandienos santykis su meno istorija, didžiulės institucijos išlaikymo problemos, komandos darbas ir daugybė kitų niuansų atskleidžiami smalsiai operatoriaus kamerai klaidžiojant restauruojamo muziejaus salėmis bei užkulisiais.

Žiūrovai išvysta tuos muziejaus darbo aspektus, kurie dažniausiai neviešinami. Dėmesys krypsta į kasdienes muziejaus mikrodramas, pavyzdžiui, susirūpinusius Konservavimo skyriaus darbuotojus, kurie nuogąstauja, jog sunkiai sekasi restauruoti laivo modelį, arba, kad Rubenso paveikslas buvo net kelis kartus užtapytas.

Atskleidžiama kaip aukciono metu meno istorikę ištinka susijaudinimo ir nusivylimo momentai, kokias emocijas patiria į pensiją išeinantis Kolekcionavimo skyriaus vadovas. Tačiau filmas nėra vien viešos kultūrinės institucijos portretas, jame nagrinėjami žymiai platesni klausimai: kokią įtaką menas turi nacionaliniam tautos identitetui formuoti ar turizmui plėtoti, ką institucija turi daryti norėdama išlikti konkurencinga.

Menotyros mokslų daktarė Skaidra Trilupaitytė, kalbėdama apie meno institucijas, teigia, kad muziejaus autoritetas gali būti tiesiogiai lyginamas su didingumo sąvoka vakarietiškoje estetikoje. Kartais netgi teigiama, kad muziejaus kaip nacionalinės institucijos sureikšminimas leidžia kalbėti apie savotišką tradicinių ikimoderniųjų visuomenių ritualų ir religinių praktikų atgijimą. Filme "Didysis muziejus" matome, kaip tai vyksta ir iš ko visa tai padaryta. Rodoma ne tik paradinė, bet ir išvirkščioji institucijos pusė. Palaipsniui plėtojant žymaus Vienos meno istorijos muziejaus rekonstrukcijos naratyvą, žiūrovui pristatomos objektų saugojimo, restauravimo, edukacinė, reprezentacinė ir kitos muziejaus funkcijos, taip pat daugybė tų funkcijų vykdytojų.

Filmą rekomenduoja Tarptautinis Kauno kino festivalis. Nuo balandžio 15 d. jis bus rodomas "Romuvos" kino centre Kaune, o vėliau – ir kituose Lietuvos kino teatruose.