Pirmą kartą išleista ir pristatyta ukrainiečių skaitytojams 2015 m., netrukus po Vasario revoliucijos Ukrainoje, humoro ir tragikomedijos elementais papildyta knyga atspindi šalies gyventojų viltis, troškimus ir kliūtis. Ukrainoje knyga buvo puikiai įvertinta tiek skaitytojų, tiek kritikų, ji laimėjo du prestižinius literatūros apdovanojimus.
Pasakojimas, gausus absurdo, humoro ir sveikos ironijos, atskleidžia unikalius veikėjų charakterius ir savo istorijoje slepia kur kas gilesnes ir prasmingesnes mintis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taigi, kas yra Karbidas, kuo knyga tokia ypatinga ir kodėl ji tapo literatūros sensacija?
Pasakojimas, gausus absurdo, humoro ir sveikos ironijos, atskleidžia unikalius veikėjų charakterius ir savo istorijoje slepia kur kas gilesnes prasmingesnes mintis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Išauš diena, kai čia neliks nė vieno,“ – tokiais žodžiais pradedama romano istorija nukelia skaitytoją į pramanytą Užkarpatės miestą Vedmedivą, kuris ribojasi su trimis šalimis, tapusiomis ES dalimi. Miestelyje, kuris vaizduojamas kaip durys į Europą, gyvenantis inteligento statusą beprarandantis istorijos mokytojas sugalvoja būdą, kaip Ukrainą atvesti į ES.
„Nuo neatmenamų laikų Ukraina buvo Europos dalis. Mes – Europos tauta, bet kažin kodėl nuo Europos esame atskirti sienomis. Šit ir sumanymo esmė – sujungti Ukrainą su Europa. <…> Ukraina nė nemanė pasiduoti ar atsisakyti vilties – kaip negali širdis paliudyti, kad nėra kūno dalis.“
Mokytojas jaučia begalinę meilę Ukrainai, tačiau tuo pat metu neturi supratimo, kaip šią meilę pritaikyti praktiškai. Reikšmingą vaidmenį atlieka jo sąjungininkai, turėję tapti mokytojo idėjos įgyvendintojais. Deja, netrukus paaiškėja, kad jie turi savų užmačių. Mokytojas Tisas vaizduojamas kaip Don Kichotas, kurio „galva debesyse“, o tai puikiai pasitarnauja besidomintiems kontrabandos industrijos plėtote Ukrainoje.
Remdamiesi mokytojo patriotine idėja ir dengdamiesi „Europą vienijančio“ fontano vizija, sąjungininkai ją panaudoja savo nelegaliems tikslams. Griūnant asmeniniams santykiams, mokiniams nebepriimant mokytojo rimtai ir jaučiant praeities didžių istorinių figūrų pasiekimų naštą, mokytojui nebėra kitos išeities – tik tęsti savo utopinę idėją mieste, kuris vadovaujasi apsimestiniu patriotizmu, valdžios ir galios siekiu.
Knyga šmaikščiai sulyginama su kontrabandos pradžiamokslio vadovėliu. Įvairių nusikaltėlių veikla ir aferų schemos knygoje išdėstomos taip išsamiai, kad gali nustebinti ir daug apie tai žinančius. Pateikiama ir faktų apie Ukrainą, jos istorinius įvykius, politologijos, istorijos, geopolitikos įdomybių. Geniali satyra atskleidžia, kad pokyčiams atsirasti neužtenka tik patriotinių nuotaikų ar užsidegimo, – tikrieji pokyčiai prasideda tik po revoliucijos.
„Asmeninė patirtis rodo, kad slapčiausi reikalai taip ir lieka neatskleisti, jei daromi visiems matant.“
Su prancūzų rašytoju Volteru lyginamas A. Liubka (g. 1987) – pripažintas ukrainiečių rašytojas, poetas, eseistas, vertėjas, apkeliavęs bent tris dešimtis šalių. Dar būdamas studentas, jis jau aktyviai dalyvavo visuose svarbiausiuose XXI a. Ukrainos įvykiuose. Ukrainiečių idealistas, dėl ukrainietiškos revoliucijos organizavimo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Baltarusijoje.
„Aš visada norėjau būti rašytojas. Pirmąją savo trumpą istoriją parašiau būdamas šešerių. Rašymas buvo mano būdas keliauti, nes mano šeima buvo neturtinga. Skaitydavau knygas ir jausdavau didelį norą pratęsti skaitytas istorijas“, – pasakoja autorius.
Vis dėlto knyga neišvengia ir kritikos dėl pernelyg stereotipinės, beveik karikatūriškai vaizduojamos moters personažo ir vienpusiškų veikėjų, sukurtų pagal neskoningą šaržą. Kartais knyga sulyginama su nieko prasmingo neturinčiu lengvu skaitalu keliaujant autobusu. Tačiau kaip yra iš tiesų?
Romane „Karbidas“ mokytojo idėja, paremta viską apimančia ir nuoširdžia meile savo šaliai, ima pildytis, tačiau kuo tai baigiasi. Rekomenduojame perskaityti šį ukrainiečių autoriaus kūrinį. Nepamirškite, kad humoras kartais slepia labai svarbias pamokas, ir pasidarykite išvadas patys.
Vertė Donata Rinkevičienė.
Karbidas, Andrij Liubka. Sofoklis, 2021 m.
