Kitoks interaktyvumas

Išgirdę žodžių junginį „interaktyvus teatras“, dažniausiai įsivaizduojame spektaklį, kuriame aktoriai kelis žiūrovus pakviečia ant scenos vaidinti kartu. Tačiau H.Brinchmann režisuojamas jaunimui skirtas projektas – visai kitoks. Tradicinės scenos ir žiūrovams skirtų kėdžių čia nerasime. 13–16 metų jaunuoliai įžengs į kitą realybę ir išvys visai kitokią Žemės planetą. Atgimstančioje NKDT Parketinėje salėje kūrybinė komanda pastatė didžiulį, juodu audeklu uždengtą kubą. Jis suskirstytas į kelias skirtingas erdves, kuriose ir vyks spektaklio veiksmas. Pasak režisierės, spektaklis auditoriją nukels į ekologinę katastrofą patyrusį postapokaliptinį pasaulį, kuriame išliko tik kelios mažos žmonių gentys, išsibarsčiusios po visą planetą ir turinčios savo kalbą ir papročius.

Publika bus padalyta į keturias grupes – gentis, kurios pateks į skirtingus ekologinės katastrofos scenarijus. Viena grupė išvys atominės katastrofos nualintą Žemę, kita susidurs su masiniu vandenyno užterštumu, stichine sausra ar naftos išsiliejimo sukelta masine nelaime. Jaunuoliai patys save priskirs tam tikrai genčiai, spektaklio pradžioje pasirinkdami specialius ženkliukus su simboliais. Įžengusius į spektaklio erdvę žiūrovus pasitiks kiti genties nariai – aktoriai, su kuriais auditorija leisis į teatrinę, nuotykių kupiną kelionę. Jaunieji žiūrovai ne tik stebės veiksmą, bet ir patys taps jo dalyviais ir kūrėjais. Spektaklyje skirtingos gentys galiausiai susitiks. Kas tada nutiks? Ar jos visos sugebės bendradarbiauti ir dirbti kartu? Ar apskritai įmanoma nustoti kariauti ir drauge kurti geresnį planetos rytojų?

H.Brinchmann kuriamuose spektakliuose žiūrovas yra 360 laipsnių kampu apsupamas naujosios realybės, tačiau visą veiksmą valdo aktoriai.

Kadangi spektaklis labai interaktyvus, viename seanse galės dalyvauti tik 32 jaunuoliai. Sudarydami keturias gentis, žiūrovai susiskirstys po aštuonis. Pasak režisierės, tai yra optimaliausias skaičius, siekiant, kad visi dalyviai iš spektaklio pasisemtų kuo daugiau įspūdžių. Spektaklio veiksmas vyksta postapokaliptiniame pasaulyje, todėl kūrybinė komanda jį rekomenduoja ne jaunesniems nei trylikos metų jaunuoliams.

„Pagrindinė amžiaus grupė, su kuria dirbame, yra 13–16 metų jaunimas. Žinoma, į spektaklį gali ateiti ir vyresni žiūrovai. Tačiau siekiame išvengti situacijos, kai vienas paauglys patenka į kelių suaugusiųjų grupę. Kad ir kaip būtų, tai yra paaugliams skirta erdvė, tad jie turėtų čia jaustis saugūs ir būti tarp savo bendraamžių“, – pastebi režisierė.

Įkvėpė biblinis mitas

Spektaklis, kurio premjera rugpjūčio 19 d. vyks Kaune, yra tarptautinio interaktyvaus teatro tinklo „Participate in Your Life“ (PIYL) dalis. Šį projektą kartu kuria net keturių Europos šalių teatrai: Norvegijos, Vengrijos, Islandijos ir Lietuvos. Tinklas susikūrė 2018 m., tad spektaklis brandintas net ketverius metus.

Tema: spektaklyje nagrinėjamos globalinės problemos – ekologinė ir atominio karo katastrofa. / D. Stankevičiaus nuotr.

„Kai buvau pakviesta dalyvauti projekte, galvoje šmėstelėjo mintis, kad bus labai sudėtinga. Juk visų keturių teatrų atstovai kalba skirtingomis kalbomis ir turi visiškai skirtingus darbo metodus! Tad bendro spektaklio kūrimas man pasirodė labai sudėtingas. Situacija priminė biblinį Babelio bokšto mitą: viena kalba kitados kalbėję žmonės sumanė pastatyti bokštą iki pat dangaus. Tačiau užsirūstinęs Dievas juos nubaudė ir sumaišė kalbas. Negalėdami susikalbėti, žmonės ne tik neįvykdė savo sumanymo, bet ir pradėjo pyktis ir kariauti, – kalbėjo H.Brinchmann. – Pagalvojau: kodėl mums nepabandžius Babelio bokšto mito pateikti kitu aspektu ir sukurti spektaklio apie šiandien aktualias problemas?”

Vienas pagrindinių PIYL tinklo principų yra priartinti teatrą prie žiūrovų ir skatinti juos aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenės problemas. Todėl kūrybinė komanda pagrindine spektaklio tema pasirinko šiuo metu vis aštrėjančias ekologines grėsmes ir visuomenės susiskaldymą. Visi keturi spektaklio scenarijai parodo, kas blogiausio galėtų nutikti, jei ir toliau nekreipsime dėmesio į klimato pokyčius.

„Spektaklyje keliamas klausimas: ar žmonija gali susijungti bendram tikslui ir drauge įveikti globalius iššūkius? O gal esame tiesiog pasmerkti nuolat kovoti ir nesutarti? Žvelgiant į šiuo metu pasaulyje tvyrančias karo nuotaikas, šis klausimas tampa gyvybiškai svarbus, – sako režisierė. – Spektaklyje norėjome atspindėti jaunimui rūpimas ir aktualias problemas. Šiuolaikiniai jaunuoliai yra labai susirūpinę dėl globalaus atšilimo – juk ateityje būtent jiems teks šalinti jo padarinius. Tad spektaklis tapo tarsi skatinimu veikti ir pradėti svarbias diskusijas. Taip pat tai – erdvė jaunuoliams išsikalbėti apie jaučiamą nerimą dėl planetos ir savo ateities.“

H.Brinchmann labai svarbu, kad jos režisuojamo spektaklio metu jaunuoliai jaustųsi saugūs. Neretai interaktyviuose spektakliuose auditorija yra verčiama įsitraukti į veiksmą. Tarkime, aktorius pats išsirenka vieną žmogų iš publikos ir ragina jį lipti į sceną. Toks elgesys dalį žiūrovų atbaido nuo įtraukiančio tipo teatro. Dėl šios priežasties pašnekovė naudoja visai kitokius metodus.

H.Brinchmann kuriamuose spektakliuose žiūrovas yra 360 laipsnių kampu apsupamas naujosios realybės, tačiau visą veiksmą valdo aktoriai. Žiūrovai gali įsijausti į jiems pasiūlytą vaidmenį, tačiau sykiu jaustis visiškai saugūs ir neverčiami daryti to, ko nenori. Pašnekovės manymu, toks metodas yra pats palankiausias, siekiant jaunus žmones paskatinti pamilti teatrą.

Potyriai: spektaklio dalyviais tapę žiūrovai kartu su aktoriais leisis į teatrinę, nuotykių kupiną kelionę. / D. Stankevičiaus nuotr.

Dėmesys – jaunuoliams

Už spektaklius vaikams ir jaunimui apdovanota H.Brinchmann įsitikinusi, kad, kuriant teatrą jaunuoliams, privalu mąstyti visiškai kitaip, nei dirbant su suaugusiųjų auditorija.

„Turime atsižvelgti į jaunų žmonių pomėgius ir pasaulėžiūrą ir kalbėti tomis temomis, kurios svarbios ir įdomios būtent jiems. Tada teatras taps patirtimi, kuri įsirėš jaunų žmonių atmintyje, – mano pašnekovė. – Tikiu, kad vaikystėje patirtas kokybiškas teatras gali netgi visiškai pakeisti žmogaus gyvenimą. Jaunystėje tu dar neturi patirties ir priemonių, kurios padėtų suprasti, kas su tavimi vyksta. Tad būtent teatras gali pateikti atsakymus į rūpimus klausimus, padėti geriau suprasti savo jausmus ir emocijas.”

Kaune šiuo metu reziduojanti H.Brinchmann dirba išskirtinai su interaktyviu, vaikams ir jaunimui skirtu teatru. Baigusi studijas Stokholme, prieš 12 metų su bendraminčiais Osle ji įkūrė Tigerstadsteatret – „Tigro miesto“ teatrą. Įstaigos specializacija – darbas su jaunimu ir spektaklių rodymas įvairiose Oslo vietose.

„Norėjome teatrą atnešti tiems vaikams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali jame apsilankyti. Tad po šalį keliaujame specialiu sunkvežimiu –  „Tigerbus“, kurį galima paversti mobilia scena. Pasirodome mokyklų kiemuose ir visur, kur tik esame laukiami ir kviečiami“, – pasakoja režisierė.

Spektaklyje norėjome atspindėti jaunimui rūpimas ir aktualias problemas. Šiuolaikiniai jaunuoliai yra labai susirūpinę dėl globalaus atšilimo.

Pasak pašnekovės, ji pati teatrą pamilo vaikystėje. Tačiau, stebint spektaklį, būsimai režisierei nepatikdavo tiesiog ramiai sėdėti kėdėje. Jai visada magėjo užlipti ant scenos ir patekti į čia kuriamą stebuklingą pasaulį.

„Ant scenos atsidurti trokšdavau ne dėl noro tapti aktore. Tiesiog svajojau bent trumpam apsigyventi toje teatrinėje visatoje. Mane visada žavėjo istorijos apie kitas dimensijas ir pasaulius, į kuriuos galima patekti per slaptą įėjimą. Vaikystėje su pasimėgavimu skaičiau knygą „Narnijos kronikos“ – istoriją apie magišką kraštą, į kurį galima patekti per drabužių spintą. Taip pat vaizduotę žadino „Alisa stebuklų šalyje“ ir šioje knygoje aprašomas paslaptingas, į kitą dimensiją vedantis triušio urvas, – atskleidė ji. – Todėl, režisuodama spektaklius, pati tarsi kuriu magiškas visatas, į kurias gali patekti jaunieji žiūrovai. Įėjęs pro teatro duris niekada nežinai, kas nutiks. Tai mane labiausiai ir žavi.“

Kostiumai – kaip kine

H.Brinchmann režisuojamas projektas įdomus ir tuo, kad aktorių kostiumai ir grimas labiau primins kino, o ne teatrinius sprendimus. Režisierei šiuo klausimu talkina norvegė scenografė Signe Gerda Landfald ir švedė kostiumų dailininkė ir grimo meistrė Helena Andersson. Šios trys profesionalės jau yra prieš tai kartu dirbusios keliuose interaktyviuose spektakliuose.

„Kadangi auditorija spektaklio metu bus labai arti aktorių, norėjosi kur kas detalesnių kostiumų nei įprastai. Tradiciniuose spektakliuose žiūrovus ir aktorius skiria apie keliolika metrų. Tad tampa sunku įžiūrėti smulkias kostiumų detales. Tačiau šiuo atveju viskas bus kitaip. Todėl kostiumai ir makiažas savo detalumu labiau primins fantastinių filmų ar vaizdo žaidimų herojų apdarus“, – atskleidė ji.

Režisierė pasakoja kūrybinio proceso laikotarpiu pusantrų metų su partneriais iš kitų šalių dirbusi individualiai. Drauge su kostiumų dailininke ir scenografe ji lankėsi visose keturiose šalyse ir išgrynino kiekvienos aktorių poros vaidmenis spektaklyje. Kadangi šiame projekte svarbus jaunų žmonių įsitraukimas, buvo rengiamos ir kūrybinės dirbtuvės jaunimui. Įsiklausius į jaunuolių pasiūlymus, buvo sukurtas galutinis scenarijus.

Norėjome teatrą atnešti tiems vaikams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali jame apsilankyti.

Kaune vyks absoliuti šio unikalaus projekto premjera. Vėliau spektaklį planuojama rodyti Norvegijoje ir Islandijoje, o gavus finansavimą – ir Vengrijoje. Premjeroje – dvi aktorių sudėtys: po du iš Norvegijos, Vengrijos, Lietuvos ir Islandijos. Taip pat sudaryta sudėtis tik iš NKDT aktorių. Po premjerų Kaune interaktyvus projektas taip pat aplankys Čekiškės P.Dovydaičio gimnaziją. „Nekantrauju išgirsti jaunuolių atsiliepimus apie spektaklį. Tikiuosi, jiems patiks, ir šį projektą galėsime ne vienus metus rodyti Europos teatrų scenose“, – viliasi režisierė.

Kada ir kur pamatyti?

Spektaklis yra programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis ir pristatomas tarptautinio šiuolaikinio scenos menų festivalio „ConTempo“ programoje.

Tarptautinis projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ kvietimo „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „Erasmus+Europos Sąjungos programa“ lėšomis.

Visi pasirodymai yra nemokami, bet būtina dalyvių (13–16 m.) registracija www.dramosteatras.lt arba www.babel.lt). Spektakliai vyks anglų ir lietuvių kalbomis.

Rugpjūčio 19, 20, 26 d. spektaklis vyks NKDT Parketinėje salėje (Kęstučio g. 62)

Rugpjūčio 23 d. – Čekiškėje, P.Dovydaičio gimnazijoje.