Artėjant gegužei itin suaktyvėja raginimai paaukoti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Paramos gavėjai verčiasi per galvą, kad tik kuo daugiau aukojamų procentų įkristų į jų sąskaitas, mat vieniems tai – pragyvenimo šaltinis, kitiems – lyg sviestas ant duonos.

Parama – būtiniems pirkiniams

"Mums 2 proc. parama – didžiulė paspirtis, nes tikrai neišgyventume iš to, ką skiria savivaldybė. Už paaukotus pinigus perkame tualetinio popieriaus, valymo priemonių, įsigijome puodų ir kitų virtuvės rakandų, prižiūrime kiemą ir jo įrenginius", – vardijo vieno Kauno vaikų darželio direktorė.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovė prisipažino, kad iš tėvelių aukojamų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio jos vadovaujama įstaiga surenka kelis tūkstančius litų, tačiau daro tai tik teisėtais būdais. "Visada primename apie tokią galimybę per susirinkimus, ypač naujokams. Darželio senbuviams jau ir sakyti nereikia – aktyvūs tėveliai patys tuo pasirūpina. Nenorime patekti į juoduosius sąrašus, todėl ir reketu neužsiimame", – pajuokavo direktorė.

"Už tuos 2 proc. pinigų pirkome naujų instrumentų, kurie nemažai kainuoja. Kitaip būtų reikėję ieškoti kokių nors rėmėjų", – sakė folkloro ansamblio "Dailingė" vadovė Birutė Nemčinskienė. Anot jos, pagrindiniai aukotojai – patys ansambliečiai arba jų bičiuliai. "Pas mus muzikuoja šeimos su vaikais – ką patys sunešame, tą ir turime. Visada džiaugiamės tais, kurie remia muzikuojančias šeimas ir palaiko folklorą. Didelės organizacijos ar įstaigos, intensyviai, o kartais net įkyriai prašančios paremti, surenka tikrai įspūdingas sumas", – pastebėjo pedagogė.

Žino ne visi

Dauguma Laisvės al. kalbintų kauniečių pripažino noriai skiriantys savo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tačiau buvo ir tokių, kurie sakė to nedarantys.

"Kam aš galiu skirti, jeigu nedirbu? O kam čia galima skirti? Negirdėjau apie tai", – svarstė Violeta Juknevičienė. Dar keli kauniečiai į kalbas nesileido, tik užsiminė tam neskiriantys nei laiko, nei dėmesio.

"Šiemet atsirado galimybė paremti mūsų kariuomenę. Taip ir padariau", – sakė Algirdas Adomaitis. Paklaustas, ar paremia ir politines partijas, kaunietis tik šyptelėjo: "Ne, tegul jie savo sultyse verda."

"Keleriems metams į priekį savo paramą paskyriau tiems, kurie rūpinasi neišnešiotais kūdikiais. Visada raginu ir kitus prie to prisidėti", – pabrėžė kaunietis Ugnius. Vyras taip pat teigė nesinaudojantis galimybe paremti politines partijas, nes mano, kad jos pakankamai gauna iš valdžios.

"Anksčiau apie tokią paramą nežinojau, bet "Facebook" – visagalis. Pamačiau skelbimą, kad galima skirti paramą beglobiais gyvūnais besirūpinančiai "Penktai kojai" – taip ir padariau", – džiaugėsi Greta Mačiulaitytė. Ji sakė studijuojanti su gyvūnais susijusius mokslus, todėl ir paramą nusprendė skirti beglobiams gyvūnams.

Dosniausi – gyvūnams

Tokių kaip Greta Kaune pernai buvo dauguma – VMI duomenimis, skirdami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio kauniečiai "Penktai kojai" paaukojo didžiausią sumą – beveik 247 tūkst. litų.

"Ši parama mūsų globojamiems keturkojams yra labai svarbi ir reikšminga", – pabrėžė "Penktos kojos" direktorė Agnė Volockytė. Pasak jos, žmonių paaukoti pinigai naudojami kasdienei beglobių gyvūnų priežiūrai – maitinti, gydyti, kastruoti ir sterilizuoti. "Už šias lėšas baigiame įrengti gyvūnams pusę turimo pastato Linksmakalnyje. Įsigijome šildymo katilą, išdažėme sienas, išliejome grindų dangą, suvirinome narvų konstrukcijas, nupirkome narvų pertvaroms reikalingų medžiagų, laukiame atvežant voljerų vartų", – vardijo A.Volockytė. Anot direktorės, 2 proc. parama kas mėnesį padeda surasti naujus namus apie 50 beglobių gyvūnų.

Kone 100 tūkst. litų Kauno gyventojai paskyrė Marijos radijui, gyvuojančiam iš klausytojų aukų. Nedaug atsiliko ir Kauno "Žalgirio" gerbėjai, savo mylimam klubui paaukoję kiek daugiau nei 91 tūkst. litų. Į daugiausia paramos sulaukusiųjų penketuką pateko ir krepšinio mokykla "Tornado" bei Kauno "Ąžuolo" katalikiška vidurinė mokykla (dabar – Šv.Jono Pauliaus).

Kam kauniečiai buvo dosniausi šiemet, paaiškės tik po gegužės 2-osios, kai baigsis paraiškų teikimo laikas.

Pluoštais paraiškų nepriims

Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), šiemet gyventojai, norėdami skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies paramą visuomeninėms organizacijoms, fondams ir kitiems paramos gavėjams bei iki 1 proc. politinėms partijoms, tinkamai užpildytą prašymo formą VMI turi pateikti iki gegužės 2 d.

Tai galima padaryti trimis būdais: teikti per Elektroninio deklaravimo sistemą, įteikti tiesiogiai atvykus į mokesčių inspekciją arba siunčiant paprastu paštu.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Judita Stankienė primena, kad gyventojai, norintys skirti paramą, turi pateikti prašymus asmeniškai – pluoštais, kaip būdavo anksčiau, jie nebus priimami. Siunčiant paštu, kiekvienas prašymas turi būti atskirame voke.

"Rekomenduojame prašymus pervesti paramą vienam ar kitam paramos gavėjui teikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą, nes taip išsaugomas konfidencialumas, parama skiriama laisva valia, o sistemoje gyventojas informuojamas, ar parama pasiekė gavėją", – paaiškino J.Stankienė.

Prievartos negali būti

Anot J.Stankienės, paramos gavėjai darželiai, mokyklos ar kitos organizacijos, turinčios teisę ją gauti, negali daryti jokio spaudimo potencialiems paramos teikėjams, versti juos pildyti prašymų, kuriuose žmogus nurodo itin jautrius asmeninius duomenis. "Jeigu kažkas neteisėtai reikalauja paramos, žmogus gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ar policiją", – priminė VMI atstovė.

Pasak J.Stankienės, pasitaiko, kad, pasinaudojus gyventojo duomenimis, teikiami prašymai skirti paramą organizacijoms, apie kurių egzistavimą žmogus net nežino. Jeigu mokesčių mokėtojo duomenimis pasinaudojo sukčiai ir jo vardu pateikė prašymą teikti paramą, gyventojas turėtų informuoti mokesčių inspekciją apie tai, kad prašymo nepildė.

"Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, ypač kruopščiai nagrinėjami "popieriniai", t.y. ne elektroniniu būdu pateikti gyventojų prašymai skirti paramą įvairioms organizacijoms. Surinktą medžiagą apie galimus klastojimo atvejus Mokesčių inspekcija perduoda teisėsaugos institucijoms", – aiškino J.Stankienė.

VMI nagrinėja vėliausiai pateiktus prašymus, todėl gyventojas, užpildęs prašymą paramos gavėjo reikalavimu, gali persigalvoti ir iki gegužės 2 d. pateikti kitą prašymą. Tokiu atveju parama bus skiriama paskutiniame prašyme nurodytam paramos gavėjui. Parama gavėjams pradedama pervesti nuo rugsėjo 1 d., o baigiama – lapkričio 15 d.

Mokesčių inspekcija primena, kad gyventojas nusprendęs, kad tą patį paramos gavėją (ar gavėjus) nori remti ilgesnį laikotarpį, iki gegužės 2 d. gali pateikti tik vieną prašymą, o parama skiriama tiek metų, kiek nurodyta prašyme. Maksimalus laikas – penkerių metų laikotarpis. Pasirinktiems paramos gavėjams ar politinėms partijoms pajamų mokesčio dalies skyrimo laikotarpis gali būti skirtingas.

Galima patikrinti

Internete galima patikrinti, ar organizacija, kurią norite remti, turi paramos gavėjo statusą: vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1

2 proc. – paramai, 1 proc. – politinei partijai

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato nuolatinio Lietuvos gyventojo teisę nuo per mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 proc.) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą: Lietuvoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius, kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams.

2011 m. gruodžio 6 d. priimtu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 str. papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XI-1778 nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė 1 proc. išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi paremti pasirinktą Juridinių asmenų registre įregistruotą politinę partiją, kuri atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kuriai nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gali skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio dalį vienam ar keliems paramos gavėjams ir (ar) iki 1 proc. – vienai ar kelioms politinėms partijoms.

Ne visi būdai teisėti

VMI žiniomis, gyventojai pašto dėžutėse randa įmestus vokus su VMI Deklaracijų tvarkymo skyriaus adresu. Dažnai vokuose įdėti jau pradėti pildyti prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį.

"Mūsų konsultantus užplūdo skambučiai – žmonės mano, kad tuos laiškus siuntinėja VMI. Tai paramos gavėjų rinkodaros žingsnis, tačiau jie turėjo elgtis korektiškiau", – įsitikinęs VMI atstovas Darius Buta. Anot jo, toks paramos rinkimo būdas nėra nusikalstamas, tačiau VMI konsultantai eikvojo laiką ir mokesčių mokėtojų pinigus ne konsultacijoms apie deklaracijas, o aiškindami žmonėms, ką reiškia tokie laiškai.

VMI informuoja, kad jokių laiškų su pradėtu pildyti prašymu pervesti pajamų mokesčio dalį mokesčių mokėtojams nesiunčia. Paramos gavėjai negali daryti jokio spaudimo potencialiems paramos teikėjams, reikalauti pildyti popierinių prašymų, kuriuose žmogus nurodo itin svarbius asmeninius duomenis.

Kai kurios organizacijos, gaunančios 2 proc. nuo pajamų mokesčio paramą, kaip įrodymą prašo pateikti užpildytos paramos teikimo formos kopiją. Neretai prašoma ir užpildyto originalo, kurį paramos gavėjas pats pasižada paštu išsiųsti VMI, kopijos. Paramos teikimo formoje prašoma pateikti asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir e. pašto adresą. Tai svarbūs asmens duomenys, todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nerekomenduoja šių formų perduoti jokioms trečiosioms šalims.

Patogiausia ir saugiausia prašymą pervesti iki 2 proc. pajamų mokesčio sumos paramai pildyti internetu arba siųsti ar įteikti VMI specialistams asmeniškai.