Liga išsukiojo sąnarius

Akvilė Maurinaitė trylika metų serga jaunatviniu reumatoidiniu artritu. Liga diagnozuota, kai jai tebuvo septyneri. Per tą laiką kaunietės būklė prastėjo. Liga stipriai išsukiojo rankų ir kojų sąnarius – atsirado jų deformacijos, daugybiniai sąnarių pažeidimai. Dėl to mergina savarankiškai nebegali atlikti elementarių veiksmų: nusiprausti, susišukuoti, pasigaminti valgyti. Net atsidaryti mineralinio vandens buteliuko jai pačiai nepavyksta. "Man visą laiką padeda mama", – sako Akvilė.

Perskaičiusi atsakymą, apsiverkiau. Man viskas eina blogyn, o pagal NDNT išvadas – geryn.

Prieš dvejus metus NDNT A.Maurinaitei buvo nustačiusi 40 proc. darbingumo lygį. Žinodama, kad šių dokumentų galiojimas netrukus baigsis, Akvilė vasaros pradžioje kreipėsi į savo šeimos gydytoją naujo siuntimo į NDNT. Liepos mėnesį, gavusi tuos dokumentus, kuriuos pavyko surinkti, merginai negavus tiesioginių gydytojų specialistų konsultacijų, Akvilė juos pristatė į NDNT padalinį Kaune – tam, kad būtų nustatytas jos darbingumo lygis ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas.

"Anksčiau į NDNT reikėdavo atvykti į vizualinę apžiūrą, tačiau dabar man buvo pasakyta, kad su manim susisieks telefonu. Po keleto dienų man paskambino tarnybos darbuotoja. Klausinėjo, ar galiu judėti, vaikščioti, ar galiu susitvarkyti pati. Klausimų nebuvo daug – pokalbis buvo ganėtinai trumpas", – prisiminė mergina.

Po poros savaičių Akvilė gavo NDNT Kauno II teritorinio skyriaus vedėjo Rimvydo Grigaliūno pasirašytas išvadas ir kitus dokumentus. "Perskaičiusi atsakymą, apsiverkiau. Negalėjau patikėti, kad NDNT nusprendė, jog mano sveikata gerėja – vietoj anksčiau buvusio 40 proc. darbingumo dabar nustatė aukštesnį, 50 proc. darbingumo lygį, – netikėtas tarnybos išvadas prisiminė mergina. – Man viskas eina blogyn, o pagal NDNT išvadas – geryn. Aš sunkiau judu, vaikščioju tik su vaikštyne, ramentu arba remdamasi į kitą žmogų, nebegaliu pasilenkti, pakelti nukritusio daikto, dar mažiau nei anksčiau galiu apsitarnauti. Man sunku rašyti, dėl ligos pažeisto žandikaulio darosi sunku ir kalbėti. Anksčiau daugiau savarankiškai apsitarnaudavau, dabar man dažnai prireikia artimųjų pagalbos. Liga progresuoja: sąnariai vis labiau ištinsta, išsikraipo."

Dėl rankų ir kojų sąnarių deformacijų mergina negali neprisilaikydama vaikščioti ir atlikti daugelio rankų darbo reikalaujančių darbų, tačiau NDNT nustatė, kad ji gali dirbti vairuotoja, kelti krovinius iki 10 kg, dirbti kitus darbus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Neprireikė ir nuotraukų

A.Maurinaitę nustebino tai, kad NDNT darbuotojai išvadas apie esą pagerėjusią jos sveikatą parengė jos net nematę. Mergina prisiminė, kad prieš dvejus metus, ankstesnį kartą nustatant darbingumo lygį, ji pati turėjo vykti į NDNT, ten buvo tikrinami ir jos gebėjimai. "Nesuprantu, kaip darant išvadas dėl darbingumo lygio galima remtis telefoniniu pokalbiu. Juk žmogus, siekdamas, kad jam būtų pripažintas žemesnio lygio darbingumas, gali tyčia meluoti, sakyti, kad jis blogiau nei iš tiesų jaučiasi, ir telefonu to nepatikrinsi. Aš taip pat galėjau pameluoti – galėjau sakyti, kad visiškai negaliu vaikščioti. Tačiau aš norėjau būti sąžininga – sakiau viską, kaip iš tikrųjų yra, ir nukentėjau", – pasakojo mergina, užsiminusi, kad NDNT neprireikė nei jos nuotraukų, kuriose matytųsi deformuoti sąnariai.

Be to, pasak Akvilės, NDNT jos pristatyti medicininiai dokumentai buvo neišsamūs. "Dėl koronaviruso grėsmės ne visi gydytojai specialistai galėjo mane apžiūrėti ir nustatyti, kiek aš dabar galiu apsitarnauti. Dėl to ir šeimos gydytoja manęs neapžiūrėjo – ji rėmėsi tik ankstesniais išrašais, man nebuvo padaryti ir nauji mano sveikatos būklę įvertinantys tyrimai, mano gebėjimai nebuvo įvertinti pagal Barthel indeksą, – į aplaidų tyrimą atkreipė dėmesį mergina. – Ir mano šeimos gydytojos pateiktame siuntime NDNT yra parašyta, kad kai kurių įvertinimų trūksta. Be to, šeimos gydytoja tame siuntime parašė, kad sergu nepagydoma progresuojančia liga. Iš tiesų šiuo metu mano sveikata pablogėjo, reikėtų gultis į ligoninę, tačiau dėl koronaviruso grėsmės gydytojai nerekomendavo to daryti. Juk kartais koronavirusas pasiglemžia ir sveikų žmonių gyvybes, o man dėl savo ligos su juo kovoti būtų dar sunkiau."

Duomenų stygius ir gydytojos įrašai apie progresuojančią nepagydomą ligą nesutrukdė NDNT padaryti išvadą, kad merginos darbingumo lygis padidėjo. Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus sprendime rašoma, kad A.Maurinaitė gali atlikti tokius darbus: dirbti lauko sąlygomis, dirbti su jonizuojančia spinduliuote ir prie mechaninių įrenginių, dirbti, kai naudojama rankinė pastūma, vairuoti transporto priemones, rankomis kelti krovinius iki 10 kg. Mergina sako neįsivaizduojanti, kaip galėtų atlikti tokius darbus. "Pagal NDNT išvadas išeitų, kad aš galiu dirbti vairuotoja. Tačiau aš automobilį su automatine pavarų dėže vairuoju labai retai. Ar galiu tai daryti, priklauso nuo mano sveikatos būklės. Be to, vairuoju tik važiuodama nedidelius atstumus. Kalbant apie krovinių kėlimą – aš nukritusio daikto nepakeliu, ką jau kalbėti apie 10 kg krovinį", – NDNT išvadomis stebėjosi mergina.

Asmeninio archyvo nuotr.

NDNT Kauno II teritorinio skyriaus sprendimą A.Maurinaitė vakar apskundė.

Profesorius: tai – nekorektiška

Kauno klinikų Reumatologijos klinikos gydytojas reumatologas Mykolas Petraitis, pastaraisiais metais konsultavęs A.Maurinaitę dėl reumatoidinio artrito gydymo, atsisakė vertinti, ar aukštesnis nei prieš dvejus metus darbingumo lygis merginai nustatytas pagrįstai. Jis atsiuntė komentarą tik apie pačią ligą. Pasak gydytojo, jaunatvinis reumatoidinis artritas – tai progresuojanti lėtinė liga, pasireiškianti kojų ir rankų sąnarių uždegimais, ligai progresavus – sąnarių deformacijomis. "Anksčiau ši liga pacientams sukeldavo visišką neįgalumą, tai yra žmogus nebegalėdavo savarankiškai judėti. Tačiau jau daugiau kaip 10 metų Lietuvoje pacientams, sergantiems jaunatviniu reumatoidiniu artritu, taikome biologinių vaistų terapiją ir matome sėkmingus ligos pristabdymo rezultatus. Deja, ši liga yra neišgydoma, o biologiniai vaistai gali tik laikinai sustabdyti ligos progresavimą ir negali panaikinti ligos sukeltos žalos sveikatai", – ligą ir jos gydymą trumpai apibūdino M.Petraitis.

Biologinius vaistus A.Maurinaitė pasakojo vartojanti nuo 2009 m. Tačiau ir jie ne visada padėjo pristabdyti ligą. "Paskutiniais metais man buvo pakeisti dveji biologiniai vaistai, nes jie vis nepadėjo – nebuvo jokio efekto. Dabar naudoju trečius, tačiau jaučiu stiprų šalutinį poveikį. Reikės prašyti gydytojo, kad ir juos pakeistų", – sakė pašnekovė.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas stebėjosi, kad NDNT darbingumo lygį nustatė remdamasi apklausa telefonu ir neišsamiais medicininiais dokumentais, kuriuose trūksta asmens gebėjimų įvertinimo pagal Barthel indeksą. "Nustatyti darbingumo lygį vien tik pasiklausinėjus telefonu ir esant neišsamiems medicininiams dokumentams, mano požiūriu, yra nekorektiška. Darbingumo lygį turėtų nustatyti Gydytojų konsultacinė komisija (GKK), kurioje, kaip įprasta, dirba geriausi specialistai. Ši komisija, jei reikia, nusiunčia asmenį, kuriam nustatomas darbingumas, konsultuotis pas reikiamą gydytoją specialistą. Turi būti ir visi dokumentai pateikti ir peržiūrėti, ir žmogus tiesiogiai įvertintas", – sakė profesorius.

Nustatyti darbingumo lygį vien tik pasiklausinėjus telefonu ir esant neišsamiems medicininiams dokumentams, mano požiūriu, yra nekorektiška.

Pašnekovo žodžiais, dabar, kai karantinas atšauktas ir sveikatos apsaugos ministras jau seniai ragina gydytojus teikti tiesiogines konsultacijas, į tai turėtų sureaguoti ir NDNT.

Tarnyba jaučiasi teisi

Atsakymą A.Maurinaitei pasirašęs NDNT Kauno II teritorinio skyriaus vedėjas Rimvydas Grigaliūnas situaciją komentuoti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad komentarus teikia tarnybos darbuotojai Vilniuje.

NDNT direktoriaus pavaduotoja Viktorija Vasiljeva-Gringienė tvirtino, kad darbingumo lygio pasikeitimą A.Maurinaitei nulėmė ne apklausa telefonu, o gydytojų pateiktos išvados: "Darbingumo lygis nustatytas vadovaujantis tuo, kad darbingumo procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas. Šį aktyvumą nustato gydytojai. Kuo didesnis ligos aktyvumas, tuo didesnis funkcijų sutrikimas ir nustatomi mažesni darbingumo procentai. Šiemet, kadangi gydytojai buvo nurodę antro laipsnio ligos aktyvumą, pagal tai minėtu atveju buvo (...) nustatytas aukštesnis darbingumo lygis."

Pašnekovės žodžiais, GKK labai seniai, jau keliolika metų, nedalyvauja pildant siuntimus į NDNT. "Teisės aktuose yra numatyta atsakomybė ligonio gydančiam gydytojui parengti siuntimą į NDNT. Tai gali būti šeimos gydytojas arba gydytojas, gydantis ligą, dėl kurios asmuo pripažįstamas neįgaliu", – sakė NDNT direktoriaus pavaduotoja.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus, kaip tarnybos atstovai patys vertina galimybę objektyviai nustatyti darbingumo lygį nematydami žmogaus, neįvertinę jo vizualiai, V.Vasiljeva-Gringienė atsakė: "Šiuo metu galioja ypatingos sąlygos. Kiek tai susiję su darbingumo lygio nustatymu, jas nustatė du ministrai: sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo. Jie numatė išimtis, kad karantino metu mes asmenis apklausiame nuotoliniu būdu. Esant ekstremaliai situacijai, darbingumo lygį žmogui nustatant pirmą kartą mes jį apklausiame gyvai, o pakartotiniais atvejais – nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad mes tą asmenį jau esame kažkada matę, žinome apie jo funkcinius sutrikimus.

Ši tvarka galios tol, kol tęsis ekstremali situacija."

V.Vasiljeva-Gringienė tikino, kad apklausiant asmenį nuotoliniu būdu naudojamas gana platus klausimynas.

Į klausimą, kodėl tarnybos specialistai nepasigedo A.Maurinaitės gebėjimų vertinimo pagal Barthel indeksą, NDNT atstovė atsakė: "Dabar Barthel indeksas nebenaudojamas negaliai nustatyti, jis laikomas ne visai tinkamu instrumentu įvertinti žmogaus gebėjimus. Tai yra medicininis kriterijus, kurį, esant reikalui, pildo gydytojai. Tačiau minimo žmogaus susirgimo atveju Barthel indeksas neturėjo įtakos darbingumui nustatyti."

Jei esamomis sąlygomis NDNT nebepriima gyventojų pakartotiniam darbingumo lygiui nustatyti ir jei jų medicininiai dokumentai dėl ribotų galimybių patekti pas gydytojus yra neišsamūs, neatspindi realios sveikatos būklės, kodėl darbingumo lygis pratęsiamas dvejiems metams, o ne keliems mėnesiams, kol baigsis COVID-19 pandemija? Į šį klausimą V.Vasiljeva-Gringienė atsakė: "Terminai yra reglamentuoti įstatymais. Tačiau pasikeitus sveikatos būklei asmuo gali kreiptis į NDNT su nauju siuntimu nepasibaigus jo darbingumo lygio nustatymo terminui. Jei mergina mano, kad jos būklė yra sunkesnė nei gydantis gydytojas nurodė siuntime į NDNT, jei jos liga suaktyvėjo, su nauju siuntimu ji gali kreiptis nepasibaigus terminui. Nebus jokių kliūčių atlikti pakartotinį vertinimą."

Pasak NDNT direktoriaus pavaduotojos, terminų, po kiek laiko galima iš naujo kreiptis į šią tarnybą, nėra, tai galima padaryti ir iš karto po darbingumo lygio nustatymo.

Skundų sulaukia tiek pat

Iš viso nuo kovo 16 d. (kai buvo paskelbtas karantinas) iki liepos 31 d. NDNT darbuotojai klausimyną, kuriuo remiantis nustatomas darbingumo lygis, nuotoliniu būdu pildė 9 tūkst. 651 asmeniui. Į šį skaičių įeina ir atvejai, kai karantino metu darbingumo lygis buvo nustatomas pirmą kartą ir pakartotinai, taip pat atvejus, kai darbingumo lygis buvo nustatomas pakartotinai ekstremalios situacijos metu.

Nuo kovo 16 d. iki liepos 31 d. iš viso NDNT atliko 19,822 tūkst. darbingumo lygio vertinimų.

Pasak V.Vasiljevos-Gringienės, per karantiną ir esant ekstremaliai situacijai tarnybai teikiamų skundų skaičius neišaugo, jis išliko toks pats ir siekia 3 proc. nuo bendro darbingumo lygio nustatymo atvejų skaičiaus. Jos teigimu, šis procentas nesikeičia jau dvylika metų.

Per pirmus septynis šių metų mėnesius neįgalumo, darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius NDNT nustatė 38,102 tūkst. asmenų, iš jų 1,239 tūkst. pateikė skundus. Tuo pačiu laikotarpiu pernai NDNT aptarnavo 51,719 tūkst. asmenų, sulaukė 1,656 tūkst. skundų.