Tarpukariu tapęs laikinąja Lietuvos sostine Kaunas sparčiai plėtėsi, miesto valdžia suskato rūpintis priemiesčio gyventojų aprūpinimu. 1923 m. priimtas nutarimas steigti laikinas turgavietes, viena jų ėmė veikti neseniai prie Kauno prijungtame Aleksote. Ilgainiui Aleksoto turgus tapo visoje šalyje žinoma prekyviete. Iš įvairiausių Lietuvos vietų į jį suvažiuodavo amatininkai, ūkininkai, perpardavinėtojai. Visi žinojo: savo gaminius, žemės ūkio produktus, naminius paukščius ir gyvulius čia galima parduoti geriausia kaina, pirkėjų pilnomis piniginėmis netrūksta.
Be to, Aleksoto turgus nuo tada tapo vieša miesto erdve, į kurią ateinama ne tik pirkti, bet ir pažiopsoti, pasikalbėti, sužinoti sostinės naujienų. Daugelis 1933 m. liepos 16 d., šeštadienį, į turgų suvažiavusių prekeivių liko čia iki išnaktų – su tūkstantine kauniečių minia greta esančiame Aleksoto aerodrome laukė lėktuvėliu „Lituanica“ parskrendant lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Deja, nesulaukė.
Sovietmečiu Aleksoto turgus buvo vieta, kurioje dar ruseno sovietų valdžios užgniaužta privati iniciatyva. Tais laikais turgavietė garsėjo kaip prekybos kokybiškiausiais kailiais vieta, prasidėjus Atgimimui, atsivėrus sienoms į ją užsukdavo ir garsių užsienio mados namų kailių tiekėjai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kaunietiškas verslumas Aleksoto turgavietėje sužydėjo visu gražumu. Suklestėjo prekyba automobiliais, būtent čia veikė pirmasis Kaune automobilių turgus. Atsirado daugiau ne tik žemės ūkio, maisto produktų, bet ir kitokių prekių, kurių tada labai trūko: buitinės technikos prietaisų, drabužių. Užgimė ir lig šiol klesti prekyba antikvariniais dirbiniais, sendaikčiais. Namus įsirengiantys kauniečiai būtent čia ieško ir randa išskirtinių interjero detalių.
Pasikeitę veterinarijos ir maisto saugos, jokiai logikai nesuprantami reikalavimai ir draudimai koreguoja lig tol buvusį būdingą turgui asortimentą: nebeliko kai kurių maisto produktų, naminių paukščių ir gyvūnų. Nors ir keista: internetu jais prekiauti galima, turguose – nebe.
Nepaisant to, Aleksoto turgus išlaikė vienos lankomiausių prekyviečių statusą. Darbo dienomis čia prekiaujama automobilių detalėmis, naujomis padangomis, čia pat jos ir montuojamos. Šeštadieniais ir sekmadieniais Aleksoto turguje – didžiausias šurmulys. Arti 300 prekiautojų siūlo savo užaugintų daržovių, rūkytų mėsos produktų, kepinių, rankdarbių, medžio ir pintų dirbinių. Ne vienas čia randa reikiamą įrankį, prietaisą ar dekoraciją sodui, sodybai. Be to, joks prekybos centras neatstos tikrosios turgavietės. Tik čia, kur prekyba visus metus vyksta po atviru dangumi, galima pajusti tikrąją turgaus dvasią. Bendravimas, derybos ir prekių įvairovė – svarbiausi tikro turgaus bruožai, kuriuos dabartinė prekyvietė UAB Aleksoto turgavietė saugo ir puoselėja.
„Nuo 2002-ųjų, kai tapome turgavietės savininkais, dvigubai padidinome prekyviečių plotą, įrengėme pastoges, pasirūpinome elektros ir vandens įvadais jose, šiuolaikiškai suremontavome ir praplėtėme tualetų pastatą, įrengėme papildomą automobilių stovėjimo aikštelę, kad suvažiavusios pirkėjų minios turėtų kur palikti savo automobilius ir neužgriozdintų aplinkinių kiemų, – nuveiktus darbus vardijo UAB Aleksoto turgavietės direktorius Eugenijus Gidra ir pridūrė: – Nežadame sustoti. Turime parengę prekyvietės rekonstrukcijos projektą, tačiau jis jau ketvirti metai įstrigęs biurokratiniuose labirintuose. Gali būti, kad savo idėją Aleksote puoselėti šiuolaikišką turgų teks ginti teisme. Tačiau ir tam esame pasirengę.“
Pažymėdami artėjančią Aleksoto turgavietės sukaktį – 100 metų jubiliejų, kviečiame prekeivius iš visos Lietuvos atvykti prekiauti į Aleksotą. Šventės proga skelbiame 10–40 proc. nuolaidą prekybos plotams. Ypač kviečiame tuos, kurie, patikėję konkurentų pažadais, iškeitė jau patikrintą, pirkėjų mėgstamą vietą į naują ir nusivylė. Tapkite šimtmečio prekeiviais, įvertintais gausių Aleksoto turgaus pirkėjų!
Naujausi komentarai