Trečdalio net neregistravo

Praėjus savaitei nuo karantino paskelbimo, onkologinės paslaugos Lietuvoje imtos teikti kaip skubioji medicinos pagalba. Nuo gegužės 4 d. buvo atnaujintas planinių operacijų teikimas, o nuo gegužės 11 d. – įprastinis pirminio lygmens gydymo įstaigų darbas. Tačiau Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atlikta apklausa rodo: daug atvejų privalėtos teikti medicinos paslaugos onkologiniams ligoniams suteiktos nebuvo.

POLA bendruomenės narių apklausoje, gegužės pabaigoje atliktoje elektroniniu būdu, dalyvavo 670 respondentų iš visos Lietuvos. Trys iš keturių respondentų karantino laikotarpiu (t.y. nuo kovo 16 d. iki gegužės 31 d.) nurodė siekę gauti onkologines paslaugas.

Vieni pacientai gana sklandžiai paslaugas gaudavo – jiems paskambindavo gydytojai arba jie patys greitai užsiregistruodavo, bet kiti turėdavo dienų dienas gaišti, kai juos siuntinėdavo, sakydavo: norėdamas užsiregistruoti pas onkologą, eik pas šeimos gydytoją.

Trečdalis visų respondentų paslaugas gavo (arba jų negavo) Nacionaliniame vėžio institute, 28 proc. – Kauno klinikose, 12 proc. Santaros klinikose, 10 proc. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, 4 proc. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 3 proc. Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, likusieji 9 proc. – kitose gydymo įstaigose.

Apklausos duomenimis, pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijos dėl onkologinės ligos įtarimo, iki šiol konsultacijos nėra gavę (trečdalis jų net neužregistruoti į konsultaciją). Beveik pusei (47 proc.) onkologinių pacientų nebuvo suteikta skubi pagalba, pablogėjus jų sveikatos būklei.

Trečdalis pacientų, kurie kreipėsi dėl skiriamo ar tęsiamo gydymo vaistais, iki šiol konsultacijos nėra gavę. Pusė pacientų karantino laikotarpiu negavo konsultacijos dėl ligos stebėsenos (progresavimo), 40 proc. iš jų į konsultaciją žadėta užregistruoti tik po karantino pabaigos. 18 proc. pacientų karantino laikotarpiu negauna skirto gydymo chemoterapija, trečdalis – skirto gydymo spinduline terapija (švitinimu), o 37 proc. pacientų nebuvo atlikta karantino laikotarpiu paskirta operacija. 42 proc. pacientų karantino laikotarpiu nebuvo atlikti skirti radiologinės diagnostikos tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, rentgeno tyrimai, mamograma), pusei pacientų – diagnostiniai tyrimai (echoskopija, endoskopija, kolonoskopija ir pan.), trečdaliui pacientų – kraujo tyrimai. 44 proc. pacientų nebuvo atlikti paskirti biožymenų arba genetiniai tyrimai, 47 proc. pacientų nebuvo atliktas kita būtina procedūra.

Eilė beveik pusei metų

POLA prezidentas Šarūnas Narbutas teigė, kad onkologiniai pacientai karantino metu atrodė tarsi privilegijuoti, nes pagalba jiems turėjo būti teikiama skubiosios pagalbos principu. Tokiu principu turėjo būti atliekamas gydymas: daromos operacijos, chemoterapija, spindulinė terapija. Vis dėlto apklausa parodė, kad ne visais atvejais šios paslaugos buvo suteiktos. "Ta dalis pacientų, kuriems nesuteikė paslaugų, stoja į eilę. Taip tos eilės per tris mėnesius mums ir užaugo – trys, keturi, penki mėnesiai", – pasakojo Š.Narbutas.

Šarūnas Narbutas. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Apklausa atskleidė ir medicinos paslaugų onkologiniams ligoniams teikimo netolygumą skirtingose gydymo įstaigose. "Vieni pacientai gana sklandžiai paslaugas gaudavo – jiems paskambindavo gydytojai arba jie patys greitai užsiregistruodavo, bet kiti turėdavo dienų dienas gaišti, kai juos siuntinėdavo, sakydavo: norėdamas užsiregistruoti pas onkologą, eik pas šeimos gydytoją. O šeimos gydytojas nežino, kaip registruoti. Tada tyrimą dėl COVID-19 liepia pasidaryti prieš atvykstant, tyrimo gal reikia važiuoti darytis į kitą miestą. Nepatogumų daug. Paslaugos buvo teikiamos, tačiau ne visiems", – sakė POLA prezidentas.

Jis teigė, kad didžiosiose gydymo įstaigose įvairių medicinos paslaugų teikimą stabdo tyrimai, ypač radiologiniai, kurių dabar tenka laukti labai ilgai, o be šių tyrimų atsakymų pacientų nepriima onkologai.

Apibendrinus apklausos rezultatus, buvo palygintas skirtingų medicinos paslaugas onkologiniams ligoniams teikiančių gydymo įstaigų darbas. Skirtingose gydymo įstaigose paslaugų karantino metu negavo nuo 27 iki 47 proc. visų besikreipusių onkologinių ligonių. Apklausos duomenimis, daugiausia onkologinių ligonių paslaugų nesulaukė Kauno klinikose – 47 proc. besikreipusių onkologinių pacientų liepta laukti, kol baigsis karantinas. Antroje vietoje – Klaipėdos universitetinė ligoninė, čia karantino pabaigos liepta laukti 44 proc. besikreipusių onkologinių ligonių. Trečioje vietoje – Nacionalinis vėžio institutas, kur paslaugų po karantino liepta kreiptis 35 proc. besikreipusių onkologinių ligonių.

Išsiskiria Kauno klinikos

Kodėl Kauno klinikose (KK), palyginti su kitomis gydymo įstaigomis, didžiausiam procentu onkologinių ligonių nebuvo suteiktos reikalingos paslaugos? KK Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė atsiuntė atsakymą, kuriame teigiama, kad, prisitaikant prie dabartinių sąlygų, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams KK teikiamos visos būtinos gydymo paslaugos: "Pacientams, kuriems reikėjo aktyvaus onkologinių ligų gydymo, paslaugos buvo teikiamos dienos stacionare arba įprastame stacionare viso karantino metu. Ligoninėje buvo ir yra tęsiamas pacientų gydymais vaistais, spinduline terapija, taip pat pradėtas gydymas tiems pacientams, kuriems pirmą kartą nustatyta onkologinė liga. Kadangi dalis šeimos klinikų dėl karantino sukeltų apribojimų negalėjo atlikti laboratorinių tyrimų, visi jie atlikti Onkologijos ir hematologijos klinikos dienos stacionare. Žaliasis koridorius pacientams, kuriems pirmą kartą įtariama onkologinė liga arba jos atsinaujinimas, taip pat veikė ir veikia viso karantino laikotarpiu. Pacientai aktyviai konsultuojami, tiriami ir gydomi."

Pasak E.Audickaitės, tais atvejais, kai pacientui būtina gydytojo specialisto apžiūra, registracija į tiesioginę konsultaciją vyksta bendradarbiaujant šeimos gydytojams su gydytojais specialistais. Pirmiausia gydytojai įvertina paciento būklę ir pateikia rekomendacijas dėl tyrimų atlikimo. Po jų rezultatai apibendrinami pacientui atvykus į tiesioginę konsultaciją arba nuotoliniu būdu – šis metodas itin patogus toli nuo miesto gyvenantiems pacientams.

"Ambulatorinės konsultacijos, kurių metu stebima anksčiau gydytų pacientų sveikatos būklė, atnaujintos, tačiau dėl infekcijų saugos reikalavimų pacientų srautas yra reguliuojamas", – klinikų atstovė priminė, kad dabar gydymo įstaiga gali priimti žymiai mažiau pacientų į tiesiogines konsultacijas ir tyrimams atlikti, nei iki karantino paskelbimo. Po kiekvieno paciento apsilankymo kabinetai esą vėdinami, valomi ir dezinfekuojami. Tokia pati tvarka galioja ir atliekant instrumentinius tyrimus: rentgenui, echoskopijai, kompiuterinei tomografijai, magnetiniam rezonansui ir kt.

"Šiuo metu artimiausia galima gydytojo specialisto konsultacija pacientui, kuriam pirmą kartą įtarta onkologinė liga, galima birželio 18 d., o visi kiti pacientai registruojami liepos pradžiai. Nepaisant karantino sukeltų apribojimų, KK onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas ir priežiūra nesustojo nė vienai dienai", – teigė E.Audickaitė.

Išskirtiniai pacientai?

Organizuoti ir užtikrinti sklandų medicinos paslaugų teikimą šalies piliečiams yra Sveikatos apsaugos ministerijos pareiga. Kaip ministerija vertina tai, kad karantino metu nuo 27 iki 47 proc. visų dėl onkologinių paslaugų į įvairias Lietuvos gydymo įstaigas besikreipusių onkologinių ligonių jiems priklausančių paslaugų negavo? Ar ministerija yra įpareigojusi gydymo įstaigas suteikti nesuteiktas onkologines paslaugas per tam tikrą laiką?

Į šiuos klausimus SAM Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė atsiuntė atsakymą: "Onkologiniai pacientai yra išskirtiniai pacientai, nes, nesuteikus tam tikrų paslaugų laiku, gali svariai pablogėti jų būklė. Vyriausybės nutarime dėl karantino yra labai aiški sąlyga, kad, net ir paskalbus karantiną, planinė pagalba turi būti teikiama tiems pacientams, kurių būklė svariai pablogėtų arba atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis, jei to nebūtų padaryta. Ši išlyga visos apimties galioja vėžiu sergantiems ligoniams, jeigu ligos eiga neleidžia kitaip. Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams planinės sveikatos priežiūros paslaugos, kaip būtinos ir neatidėliotinos, priskirtos ir sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo kovo 16 d. sprendimu."