Ledai pajudėjo

"Nuo 2015 m. pradžios septyniolikos mokyklų ir darželių vadovų išėjo į užtarnautą poilsį. Vyriausią į pensiją išleidome 80 metų", – pastebėjo savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Išėjimo iš darbo priežastys – įvairios. "Vieni žmonės patys nusprendžia baigti darbo karjerą. Daliai vadovų turėjome tam tikrų pastabų, buvo kilę įtampų kolektyve, ir tai paskatino priimti sprendimą pasitraukti", – aiškino V.Mažeika.

Kaune ne pirmus metus diskutuojama, ar garbaus amžiaus sulaukę mokyklų direktoriai turėtų vadovauti šiuolaikiškai švietimo įstaigai, kai moksleiviai kaip žuvys nardo informacinių technologijų vandenynuose, o pamokų sėkmė didele dalimi priklauso nuo pedagogų noro ir gebėjimo prisitaikyti prie sparčių pokyčių?

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad gebėjimų vadovauti negalima sieti su direktoriaus amžiumi, o kai kuriuos senjorus netgi buvo gaila išleisti į pensiją, nes jie, V.Mažeikos manymu, dar tikrai galėjo dirbti. "Amžius nėra esminis rodiklis. Būna, kad ir jaunas vadovas klysta", – pridūrė vedėjas.

Buvęs Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas ne kartą yra prisipažinęs, kad kai kuriose mokyklose, kurioms vadovauja garbaus amžiaus senjorai, kyla nemažai problemų, tačiau savivaldybės atstovas tikino neturįs svertų pakeisti situaciją – esą trauktis nenorintys vadovai, dažnai net grasina teismais, jeigu bus atleisti, ir tai bus traktuojama kaip diskriminacija dėl amžiaus.

Vis dėlto pastaraisiais metais ledai šiek tiek pajudėjo: pasikeitė "Saulės", "Aušros", "Varpo" gimnazijų direktoriai. Miesto taryba jau yra priėmusi sprendimus išleisti į pensiją S.Dariaus ir S.Girėno, J.Jablonskio gimnazijų, Senamiesčio progimnazijos vadovus.

Susiformavo ir tokia praktika, kad pensinio amžiaus direktoriai atleidžiami sumokant maksimalią šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, o darbo sutartis nutraukiama šalių sutarimu. Tai esą tarsi padėka žmogui už ilgametį darbą, nors Darbo kodeksas numato, kad nutraukus darbo sutartį pagal darbuotojo, įgijusio teisę į visą senatvės pensiją, prašymą, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Be pavyzdžių

"Jei pati švietimo sistema nuolat keičiasi dėl  įvairių reformų, turbūt nieko nėra šioje sistemoje pastovesnio už švietimo įstaigų vadovus", – savaip į garbaus amžiaus vadovų darbą pažvelgė savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Aušra Papirtienė.

Anot jos, žmogaus amžius niekaip negali būti siejamas su jo darbo kokybe ir tikino pažįstanti tikrai nemažai puikių ilgamečių mokyklų vadovų.

Vis dėlto, A.Papirtienė pripažįsta, kad ne viskas gali būti piešiama tik šviesiomis spalvomis. "Iš kolegų švietimiečių tenka girdėti ir pačiai pažinti tokius direktorius, kurie jaučiasi ne vadovai, o valdovai. Ilgas užsisėdėjimas toje pačioje nepajudinamoje kėdėje, ypač kai dar žinai, kad tave saugo stiprūs partinių bičiulių ryšiai, mano nuomone, išlepina ir kai kam atima ne tik norą siekti naujos, XXI a. švietimo iššūkius atitinkančios kokybės, bet kartais užmigdo sąžinės balsą ir budrumą", – svarstė komiteto pirmininko pavaduotoja. Ji nenorėjo įvardyti nė vieno konkretaus atvejo, tačiau užsiminė, kad tokie vadovai ne tik pridaro klaidų, bet ir pradedama balansuoti ties juridinių pažeidimų riba.

"Ne paslaptis, kad ieškoma būdų proteguoti savus ir baimėje bei įtampoje laikyti visus kitus. Nes jei taip buvo galima elgtis dešimtmečiais, tai elgesio modelį labai sunku pakeisti. Todėl, mano manymu, vadovų ar bent dalies jų kaita yra švietimo bendruomenei sveikas ir sveikintinas dalykas", – dėstė A.Papirtienė.

Kas pakeičia senuosius?

"Nauji vadovai ateina labai įvairūs. Vieni jų jau išryškėjo kaip lyderiai, kurie, galima sakyti, naktimis nemiega ir kuria strategijas, kad mokykloje pasijustų naujų konstruktyvių idėjų proveržis, kad mokykla iš tikrųjų taptų jaukiais antraisiais namais mokiniams, o mokytojams – jų svajonių darboviete", – sakė A.Papirtienė.

Anot jos, yra ir tokių, kurie jau stoję prie mokyklų vairo dar gilinasi į situaciją. "Dar augina sparnus naujoms iniciatyvoms įgyvendinti. Kol kas jiems dar pritrūko laiko pasireikšti kaip lyderiams. Labai tikimės, kad apie jų lyderystę kuriant patrauklią mokyklą dar išgirsime", – optimistiškai nusiteikusi miesto tarybos narė.

V.Mažeika šiuo klausimu žodžių į vatą nevyniojo. "Iš tikrųjų stiprų vadovą rasti nėra lengva. Norinčiųjų yra daugiau negu galinčiųjų", – pastebėjo Švietimo skyriaus vedėjas.

Jis priminė, kad Švietimo ir ugdymo įstaigos vadovo pareigybė yra konkursinė, o atrankos tvarka gana sudėtinga – pirmiausia norintieji dalyvauti konkurse turi įveikti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros patikrinimo etapą ir tik surinkę reikalaujamą minimalų vertinimų skaičių gali pretenduoti toliau.

Labiausiai vykę – pavaduotojai

Pasak V.Mažeikos, konkurse pirmiausia vertinama kandidato motyvacija dirbti konkrečioje įstaigoje, jo pedagoginis supratimas ir įstatymų apie finansus išmanymas.

"Būna daug madingų žodžių, sudėtingas prisistatymo kalbos tekstas, o norime konkretumo, skaičių, argumentų, norime, kad kandidatas kalbėtų ne abstrakcijomis, o apie konkrečios įstaigos situaciją. Visi mes galime pasakyti, kad ugdysime asmenybę, bendradarbiausime su tėvais, pritrauksime struktūrinių fondų lėšų. Tai klišės. Bet kai pradedi domėtis, iš kokių finansavimo šaltinių tai galima padaryti ir kada vyksta tiksliniai šaukimai pagal konkrečią priemonę, tada ir išryškėja, kas yra tuo pasidomėjęs, o kas tik kalba abstrakčiai", – iš patirties pastebėjo savivaldybės atstovas.

V.Mažeikos teigimu, sėkmingiausiai atrankas Nacionalinėje vertinimo agentūroje įveikia direktoriaus pavaduotojo patirties turintys žmonės, ir tai nėra netikėta: jie turi ir pedagogo kvalifikaciją, o dirbdami pavaduotojo darbą, neišvengiamai susiduria su vadybiniais aspektais.

Pernai KTU gimnazijos direktoriaus konkursą laimėjo jaunas pedagogas iš Vilniaus, tačiau daugiau atvejų, kad Kauno mokykloms vadovauti norą pareikštų ne kauniečiai, V.Mažeika sunkiai galėjo prisiminti.

Švietimo skyriaus vedėjas neslėpė, kad sunkiausia surasti gerą vadovą, jeigu pati įstaiga yra silpna. "Tada ir kandidatai ateina silpnesni, ir norinčiųjų būna mažiau", – konstatavo V.Mažeika. O ar turime ryškių asmenybių ir autoritetų? Švietimo skyriaus vedėjas atsargiai rinko žodžius. "Manau, kad naujai ateinantys vadovai yra gana stiprūs, bent jau dauguma jų. Jie gal nėra taip plačiai žinomi, mažiau linksniuojami žiniasklaidoje. Nenorėčiau dabar vieno ar kito išskirti. Gal tegul darbai už juos šneka", – sakė savivaldybės atstovas.

Gaila ir vaikų

Neoficialiai gana dažnai sėkmingai dirbančio mokyklos direktoriaus pavyzdžiu įvardijamas KTU inžinerijos licėjaus vadovas dr. Dainius Žvirdauskas, prie šios mokyklos vairo stojęs beveik prieš ketverius metus. Jis pats pripažįsta, kad naujų vėjų švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų flange išties reikia, tačiau D.Žvirdauskas neslepia, kad jo įsivaizduojamas vadovavimo ir mokyklos kūrimo modelis patinka tikrai ne visiems kolegoms direktoriams.

"Tai, kad nemažai Kauno miesto mokyklų vadovų išėjo į užtarnautą poilsį, vertinu labai pozityviai. Žinoma, visada būna išimčių. Būna ir garbaus amžiaus vadovų su didele patirtimi, iniciatyvių, imlių naujovėms ir galinčių vadovauti ar net pranokstančių jaunesnius vadovus. Vis dėlto mokyklose tikrai reikia daugiau jaunystės, daugiau šviežio požiūrio. Esame pratę galvoti, kad jeigu žmogus atidavė visą savo gyvenimą mokyklai ir švietimui, sunku nuspręsti, kaip su juo elgtis. Lyg ir gaila jų, bet gerai pagalvojus gal labiau gaila vaikų?" – svarstė D.Žvirdauskas.

Jo nuomone nuspręsti, ar leisti direktoriui senjorui toliau vadovauti mokyklai ar išleisti į pensiją, reikėtų nesiimant drastiškų veiksmų. "Svarbu sutarti dėl įstaigos tikslų tiek steigėjui, tiek bendruomenei. Būna įvairių situacijų, kažkas nepavyksta, tada jau reikia aptarti ir nesėkmių priežastis ir planą, kaip tai išspręsti. Jeigu ir toliau nesiseka, tada jau vadovas privalo priimti sprendimą, ar nevertėtų trauktis. Aš visada apeliuoju į žmonių organizacinį sąmoningumą. Tas terminas man labai svarbus, ir mūsų mokykloje siekiu, kad taip būtų, be ne viskas iš karto pavyksta", – savo įžvalgomis dalijosi KTU inžinerijos licėjaus vadovas.

Siūlo direktorių rotaciją

D.Žvirdauskas išdėstė ir savitą požiūrį į tai, kaip gali būti vadovaujama mokyklai. "Esu patikėjęs bendruomenių vadybos idėja, kurios įgyvendinti tiek, kiek planavau, dar nepavyko. Ji ypatinga tuo, kad sprendimai priimami jų galią paskirsčius visiems bendruomenės nariams: mokytojams, tėvams, vaikams. Tai demokratijos, skaidrumo ir draugiškumo principas, kur mokyklos kūrimas vyksta daug diskutuojant, o kai priimamas sprendimas, prisiimama ir bendra atsakomybė", – apie visiškai kitokį nei įprasta vadovavimo modelį pasakojo direktorius.

Jis neslepia: bendruomenių vadyba reikalauja daug energijos ir laiko, o direktoriaus niekas neatleidžia nuo visų kitų jam priskirtų funkcijų, kurios deklaruojamos įvairiuose švietimo dokumentuose. "Bendruomenių vadyba yra iššūkis. Apie tai pradėjau kalbėti iš karto atėjęs direktoriauti, ir tai pastūmėjo ieškoti švietimo inovacijų. Idėja, kuria remdamiesi tapome Inžinerijos licėjumi, buvo mūsų bendruomenės išgeneruota idėja, o dabar reikia visiškai įgyvendinti", – sakė D.Žvirdauskas.

Jis turi savo nuomonę ir apie pačių mokyklų direktorių darbo modelį. "Aišku, mano kolegos vadovai man nepritars, bet reikėtų išmintingai pamąstyti apie galimybę rotuoti mokyklų vadovus", – sakė direktorius. Jo nuomone, optimalus laikas vadovauti įstaigai –7–10 metų, tačiau drastiškos rotacijos jis nėra linkęs skatinti ir ragina kiekvieną situaciją vertinti nuosaikiai.

Užsisėdėti – nuodėmė

"Jeigu organizacija pasiekia tikslus, jeigu vadovas yra iniciatyvus ir neužmigęs ant laurų, o dirba jau vienuolika metų, vėlgi reikėtų išmintingo sprendimo. Nuo vadovo mokykloje, kaip ir bet kurioje įstaigoje, priklauso labai daug: organizacijos politika, vertybės ir daug kitų komponentų", – pastebėjo KTU inžinerijos licėjaus direktorius.

Jis nesureikšmino to, kad dažnai mokyklos bendruomenė priešinasi naujam vadovui. Pasak D.Žvirdausko, tai natūralu, nes žmonės bijo kardinalių pokyčių. "Per ilgą direktoriavimo laiką įstaiga tampa kaip šeima, susikuria tokie socialiniai ryšiai, kai dėl organizacijos tikslų darosi sunku priimti sprendimus ir mokykla tampa darbuotojų prieglauda. Raginu nebijoti pokyčių, nes mokykla dirba su jaunais žmonėmis, su Lietuvos ateitimi", – drąsino D.Žvirdauskas.

Pasak jo, naujai atėjęs vadovas neturi socialinės naštos. "Jeigu ta, kaip žmonės sako, nauja šluota iš tikrųjų elgsis demokratiškai, sieks dermės tarp savivaldybės ir bendruomenės interesų, tai kodėl gi ne? Belieka sutarti su bendruomene, ko ir kaip bus siekiama. Naujam vadovui lengviau inicijuoti ir įgyvendinti pokyčius, jeigu jų reikia", – sakė direktorius.

D.Žvirdauskas įsitikinęs – sėdėti daugybę metų mokyklos vadovo kėdėje ir stagnacija yra nuodėmė. "Norėčiau mokykloje pabaigti iki galo tuos darbus, kuriuos pradėjau, bet mielai priimčiau iššūkį kitoje mokykloje, kur neturiu jokių išankstinių patirčių, įsipareigojimo jokiam socialiniam tinklui, o būčiau atsakingas tik už tos mokyklos tikslus. Tabula rasa, kai ateini kaip švarus baltas lapas", – savo nuostatą dėstė direktorius.

Jo manymu, norint kokybiškai vadovauti, būtina atiduoti darbui visą save. "Kažko nedaryti ar imituoti eidamas šias pareigas negali. Su humoru sakau: mokyklų vadovais turi dirbti truputėlį pamišę vyrai ir moterys, kurie yra psichologai, psichoterapeutai ir gal net psichiatrai, turintys didžiulę finansinę ir administracinę atsakomybę", – šyptelėjo KTU inžinerijos licėjaus vadovas.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras

Pirmas dalykas, kurio ėmėmės, buvo anksčiau galiojusios praktikos konkursuose rinktis iš vieno kandidato išgyvendinimas. Konkursas ir yra konkursas, nes jo metu gali išsirinkti geriausią kandidatą. Iš tiesų aktyviai ieškome naujų švietimo lyderių. Tai yra sritis, kurioje reikia permainų ir naujų vėjų. Kviečiu visus idėjų ir ambicijų turinčius žmones dalyvauti konkursuose. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad tose mokyklose, kurioms pradėjo vadovauti nauji ambicingi specialistai, matome greitus ir akivaizdžius pokyčius.