Bekvapė, bespalvė ir beskonė medžiaga arsenas daugelį metų buvo tituluojama nuodų karaliumi.

Teigiama, kad ji pažeidžia virškinimo sistemą, o pirmieji apsinuodijimo arsenu požymiai primena eilinį apsinuodijimą maistu – skauda pilvą, galvą, pila prakaitas. Vėliau galimi ir kiti negalavimai: odos pakitimai, nuplikimas, vėžiniai susirgimai ar kraujotakos ligos.

XIX a. arsenas buvo nukarūnuotas, tačiau jo grėsmė žmogaus sveikatai išliko. Šios medžiagos aptikus vandenyje, pastarąjį draudžiama gerti arba vartoti maistui gaminti.

Praėjusiais metais arseno pėdsakai rasti geriamajame vandenyje Raseinių rajono vandenvietėse. Prieš dvi savaites dar dviejuose kaimuose netoli Marijampolės, o praėjusią savaitę – Šimkaičių miestelio ir Jurbarko rajono Kniečių kaimo vandenvietėse. Specialistai kol kas nekomentuoja, iš kur vandenyje atsirado arseno. Spėjama, kad tirtuose gręžiniuose arsenas galėjo būti gamtinės kilmės. Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad arseno koncentracijai geriamajame vandenyje pasiekus 10–50 mkg/l, daromas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.

Ar gerti vandenį iš čiaupo nesaugu? Bendrovės "Kauno vandenys" atstovas patikino, kad "Kauno vandenų" gyventojams tiekiamame vandenyje arseno rodiklis neviršija leistinos normos, t.y. 10 mkg/l. Petrašiūnų vandenvietėje šis rodiklis siekia  4,5, Vičiūnų vandenvietėje – 2,0, Eigulių vandenvietė – 1,5, Kleboniškio vandenvietėje – 1,5. Arseno skaičiai, kaip ir likusių toksinių analičių rodmenys esą nekinta jau daugelį metų.

"Kauno vandenviečių tiekiamas vanduo yra tinkamas vartoti", – bendrovės atstovas nuramino kauniečius.