- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena ryškiausių Kauno erdvių – Rotušės aikštė – po kelerių metų pakeis savo senąjį rūbą, tačiau išsaugos jai būdingą istorinio laikmečio dvasią ir autentiškus architektūrinius elementus. Pagrindinė rekonstrukcijos idėja remiasi harmoningu dviejų žodžių deriniu – „sena naujai“.
Išryškės rotušė ir kiti pastatai
Architektų planuose – atkurti atvirą, švarią ir vientisą erdvę, išplečiant jos ribas nuo vienų fasadų iki kitų abipus Rotušės aikštės. Vystant tokią viziją, atsižvelgta į istorinę raidą, kai šioje miesto dalyje nebuvo tranzitinio eismo, o ribas žymėjo tik perimetru stovintys pastatai.
„Projektiniais pasiūlymais siekiame, kad Rotušės aikštė būtų universali miestiečių susibūrimo ir bendravimo erdvė, joje atsiskleistų skirtingų laikmečių darna. Aikštės dirbtinai neskaidome atskiromis zonomis. Jos vidurys paliekamas reprezentacinei funkcijai, kuri lanksčiai gali virsti į kasdienę ir laisvalaikio, leidžiant kavinėms statyti staliukus arčiau centro ar laikinai įrengus paviljonus įvairių renginių metu. Mūsų sprendiniai atspindi ir Darnaus judumo principą, kuris taikomas visam Kauno miestui – prioritetu čia tampa pėstysis“, – apie projektinius pasiūlymus kalbėjo viena iš autorių, architektė Lina Bareikytė-Dumčiuvienė.
Pagrindinis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, žmonių su negalia ir dviratininkų poreikiams. Atsisakius automobilių eismo ir parkavimo aplink aikštę, atlaisvėjusį plotą savo plėtrai galės išnaudoti lauko kavinės, o per įvairias miesto šventes atsiras daugiau skirtingų erdvių renginiams, paviljonams, turgeliams ar įvairioms pramogoms. Netranzitinis automobilių eismas bus leidžiamas tik A. Jakšto–Muziejaus gatvėmis.
Išryškės ne tik aikštės centre esantis bei netrukus renovacijos taip pat sulauksiantis rotušės pastatas, bet ir jį supanti Jėzuitų bažnyčia, Zabielų namas ir Siručio rūmai, vadinamasis Arklių pašto stoties kompleksas (buvęs Ryšių istorijos muziejus), Kauno Švč. Trejybės bažnyčia su bernardinų vienuolynu. Daugiau patrauklumo tikimasi suteikti teritorijoms prie Maironio muziejaus ir Kauno kunigų seminarijos.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Senieji akmenys ir granitas
Rengiant projektinius pasiūlymus atsižvelgta, kad skirtingais laikotarpiais Rotušės aikštės ribos bei forma išliko ta pati, tačiau jos danga išgyveno ne vieną pokytį. Kadaise aikštė buvo užpilta smėliu, vėliau išklota medinėmis lentomis, o XIX amžiaus pabaigoje pradėta grįsti akmenimis. Tarpukariu pagrindinė miesto erdvė buvo paversta į skverą su takais ir želdiniais, o dabartinę išvaizdą įgavo tik po 1972 metų.
Kapitališkai remontuojant aikštės teritoriją bus pakeisti inžineriniai tinklai bei šviežiai įrengti pagrindai. Ant jų nuguls nauja visos aikštės danga, sudaryta iš šiuo metu ten esančių tašytų akmenų bei naujų granito plokščių. Jos pakeis dabartines susidėvėjusias betonines plyteles. Ties pastatais – alsuojančios nuogrindos, kurios neleis prie pamatų kauptis vandeniui.
Mūsų sprendiniai atspindi ir Darnaus judumo principą, kuris taikomas visam Kauno miestui – prioritetu čia tampa pėstysis.
Kadangi siekiama patogesnio grindinio be bortelių ar kitų iškilumų, akmenys bus lyginami nupjaunant ir nudeginant jų paviršių. Vientisa ir lygi aikštė taps labiau pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia, tėveliams su vežimėliais bei dviratininkams.
Gatvių ribos „nutrinamos“ ir kuriant atsikartojantį raštą, kuris formuojamas iš seno ir naujo grindinio. Didesnių matmenų plokštės liks aikštės viduryje ir smulkės einant į kraštus bei rotušės link. Ketinama pasitelkti skirtingus tonus, kurių intensyvumas derinamas su esamų akmenų spalvine gama bei senamiesčio grindiniu.
Išsaugos brandžius medžius
Visuomenės atstovus per viešą pristatymą ypač domino dabartiniai želdiniai. Atsižvelgdami į dendrologų išvadas, architektai siūlo išsaugoti visus brandžius ir sveikus medžius. Aplink jų kamienus kuriamos jaukios salelės su gėlynais, smilginiais želdiniais ir akmenimis. Jos formuojamos kaip apsauga į paviršių išsikerujosioms šaknims. Tuo pačiu čia bus integruojami mediniai suoliukai. Šalia atsiras vietos ir dviračių stovams, kitiems mažosios architektūros elementams.
Kuriant daugiau erdvių, kuriose norisi užsibūti, atsinaujins ir aikštėje esantys vandens šaltiniai. Geriamojo vandens fontanėlį numatyta transformuoti į didesnį ir patogesnį.
Vaikams bei neįgaliesiems sunkiai pasiekiamas, susidėvėjęs, estetiškai neatraktyvus ir Jėzuitų bažnyčios šešėlyje nuolat paskendęs „Šulinio“ fontanas bus išmontuotas. Vietoj jo planuojamas naujas, iš aikštės dangos trykštantis fontanas.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Ties Maironio paminklu taip pat siūloma sukurti jaukų skverelį su dviem eilėmis žemaūgių medžių. Naujieji želdiniai būtų sodinami taip, kad neužstotų muziejaus pastato ir jaukia žaluma apsuptų čia pat esantį paminklą. Šitaip būtų sukuriama atokesnė oazė nuo pagrindinės aikštės šurmulio. Esamą žalią plotą čia pakeistų akmens danga su žolės intarpais.
Visoje teritorijoje keisis ligšioliniai šviestuvai. Jais bus apšviesti senamiesčio pastatų fasadai, čia pat esantys Maironio ir M. Valančiaus paminklai bei dalis aikštės medžių. Intensyviausiai apšviečiama ir išryškinama aikštės centre esanti rotušė.
Skelbtas konkursas
2013 metais Kauno miesto savivaldybė paskelbė Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams supaprastintą atviro projekto konkursą. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba sulaukė daugiau kaip dešimties pasiūlymų su pagrindinės miesto aikštės pertvarkymo idėjomis ir sprendiniais. Pirmų trijų vietų laimėtojams išmokėtos premijos.
Šių metų pradžioje įvyko Rotušės aikštės sutvarkymo techninio projekto parengimo paslaugų supaprastintas pirkimas, kuriame dalyvauti buvo kviečiami visi trys konkurso laimėtojai. Po derybų Rotušės aikštės atnaujinimu rūpintis patikėta vilniečių architektų komandai „SOMA Architects“. Ją sudaro projekto dalies vadovas Mindaugas Raišutis, architektai Povilas Dumčius, Lina Bareikytė-Dumčiuvienė, Donatas Žvirblis bei Kultūros paveldo dalies architektė Vilija Skėrienė.
Po pristatymo visuomenei projektas dar gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į miestiečių pasiūlymus. Rotušės aikštės kapitalinį remontą planuojama pradėti 2023 metais, nuleidus projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ uždangą 2022-aisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis13
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
Šeimos ir keturkojai pramogavo Kalniečių parke: augintinių laukė dovanos, šeimininkų – edukacijos4
Tradiciniame renginyje „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – keturkojų ir jų šeimininkų bėgimo varžybos, stilingiausiojo naminio gyvūno rinkimai, virvės traukimas ir pažintis su pilvo gyventojais. ...
-
Kaune prasidėjo motociklininkų sezonas – į gatves išriedėjo baikeriai10
Motociklininkų sezonas Kaune atidarytas tylos minute už išėjusius vairo brolius. Šventė baigta pažadu susitikti po metų, tik jau kitoje vietoje. ...
-
Nuo pirmadienio remontui uždaromas Marvelės viadukas8
Kauno miesto savivaldybė praneša, kad valstybinius kelius tvarkanti AB „Via Lietuva“ nuo pirmadienio remontui uždaro Marvelės viaduką. ...
-
Savaitgalį Kaune kursuos daugiau autobusų: bus patogiau pasiekti kapines8
Kauno miesto savivaldybė skelbia, jog minint Motinos dieną paleidžiami papildomi autobusų maršrutai, važiuojantys miesto kapinių kryptimi, tad bus patogiau aplankyti amžinojo poilsio vietas. ...
-
Muzikos mylėtojai kviečiami burtis Kaune: laukia protmūšis, prizai ir „Eurovizijos“ finalo peržiūra1
Gegužės 11 d. Kaune, kultūros ir pramogų erdvėje „Volfas Engelman Galerija“, rinksis muzikos mylėtojai ir ištikimiausi „Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjai – čia vyks melomanų protmūšis ir tiesioginė &bd...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Sportuojantiems miestiečiams – funkcionali Dariaus ir Girėno komplekso svetainė
Netrukus 100 metų sukaktį nuo atidarymo švęsiantis Dariaus ir Girėno stadionas bei jo sporto kompleksas nuo šiol turi skaitmeninius namus internete – www.stadionas.lt. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Stadiono pašonėje kyla dar vienas sporto objektas: manieže jau atlikta nemažai darbų21
Ąžuolynas tikrai taps sporto oaze. Jau atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas traukia futbolo aistruolius. Visai šalia kyla lengvosios atletikos maniežas, kiek giliau į Ąžuolyną tvarkomas ir disko metimo sektorius. ...