Ateinančią savaitę Kaunas taps architektūros sostine. Debiutuojantis Kauno architektūros festivalis įtrauks ne vien profesionalus, bet ir eilinius miestiečius. Per du mėnesius įvyks beveik 30 nemokamų renginių.

Surengti pirmąjį architektūros festivalį Lietuvoje sumanė kaunietis architektas Gintaras Balčytis, kuris netrukus rado bendraminčių, sutikusių imtis jiems neįprastos veiklos – organizuoti renginius. Darbas truko metus, teko atidėti į šalį projektavimą, pamiršti laisvą laiką.

Dar neprasidėjus architektūros fiestai, jos kūrėjai nedvejoja, kad kitas festivalis vyks po dvejų metų ir taps tradiciniu kultūros renginiu Kaune. Artėjantį neeilinį architektūros įvykį pristatome iš pirmų, G.Balčyčio, lūpų.

– Kur vyks festivalis?

– Labiausiai matomas bus atidaromasis renginys – projektas "Laisvės impulsai". Stendai su jaunų architektų vizijomis nuo rugsėjo 2 d. bus išdėstyti visoje Laisvės al., tikimės, kad praeiviai išreikš savo nuomonę, diskutuos apie tai, ką mato. Juk architektūra yra skirta ne vienam žmogui, o visiems miesto gyventojams. Labai svarbu, kad jie ją svarstytų, pareikštų savo nuomonę, kokia architektūra Laisvės al. turėtų būti. Kitos pagrindinės festivalio parodos ir paskaitos vyks "Žalgirio" arenoje – mažajame amfiteatre ir ekspozicijų erdvėje. Parodos bus atidarytos ir VDU Didžiosios salės, Verslo lyderių centro (BLC), "Pramprojekto" pastato, KTU Mokslo ir inovacijų centro vestibiuliuose.

– Kodėl nesirinkote specialiai parodoms skirtų erdvių?

– Galerijose ar muziejuose žmonių lankomumas nedidelis, ateitų tik tie, kurie domisi architektūra. Mes norime, kad vertingos, šiuolaikiškos architektūros pavyzdžius pamatytų ir atsitiktiniai žmonės, praeiviai, kad jie pradėtų vertinti architektūrą kaip meną. Antra vertus, norėtųsi, kad mieste atsirastų daugiau vietų analogiškoms ekspozicijoms. Manau, kad ir Laisvės alėja, kuri skirta pėstiesiems, galėtų būti panaudojama eksponavimui, įvairioms meninėms akcijoms.

– Tikriausiai rinkotės tokias vietas, kur galima pasižiūrėti ne tik į eksponatus, bet ir aplinkinę architektūrą?

– Taip, žinoma. Mūsų pasirinktos erdvės įdomios ir gana reprezentatyvios. Be to, žvalgėmės į aukštąsias mokyklas, nes manome, kad studentai yra ta vartotojų dalis, kuri auga. Antra vertus, dalis meno galerijų bus užimtos, nes vyks Kauno tekstilės bienalė.

– Kurioje parodoje tikitės lankytojų anšlago?

– Ispanijoje įsikūrusio Mies van der Rohe fondo paroda, be abejonės, bus geidžiamiausia. Šis fondas kas dveji metai skiria pagrindinį prizą – 60 tūkst. eurų – ES architektų sukurtam ir įgyvendintam projektui. Jis laikomas pagrindiniu Europos architektūros įvertinimu. Šiemet iš daugiau kaip 300 darbų buvo atrinkta beveik keturios dešimtys geriausių, tarp jų – penki nominantai. Pagrindinis apdovanojimas skiriamas tik vienam architektūros kūriniui, taip pat 20 tūkst. eurų premija skiriama jaunam, dar tik kylančiam architektui.

Šiais metais prizą gavo danų ir islandų architektų kolektyvas, Islandijos sostinėje Reikjavike suprojektavęs koncertų salę ir konferencijų centrą. Į Kauną atkeliaus visų 40 šiemet atrinktų geriausių darbų pavyzdžiai. Be to, kadangi fondas švenčia 25 metų sukaktį, į Kauną papildomai bus atvežta parodyti dar 40 maketų geriausių Europos statinių, kurie buvo įvertinti ankstesniais metais.

Oficialus parodos atidarymas – rugsėjo 13 d. "Žalgirio" arenos amfiteatre. Į atidarymą atvyks fondo direktorė, pakvietėme ir šiemetį pagrindinį prizą laimėjusius architektus.
Beje, kiek vėliau čia bus atidarytos dar dvi labai svarbios parodos. Visos trys ekspozicjios bus rodomos vienu metu, įėjimas į parodų erdvę ir amfiteatrą – iš restorano pusės.

– Kokią duoklę atiduosite Kauno išskirtinumui – tarpukario architektūrai?

– "Ar UNESCO išgelbės tarpukario architektūrą Kaune?" – ši tema bus gvildenama apskritojo stalo diskusijoje. Juk pastatai yra mūsų, todėl manome, kad ne kas nors kitas, o tik mes patys ją turime išgelbėti. Jei leidžiame su jais daryti ką nori, neprižiūrėti, joks UNESCO neišgelbės.

Bus atidaryta paroda, iliustruojanti geriausius laikinosios sostinės statinius, tai pat bus išleistas daugiau kaip 200 puslapių albumas. Tai meninis-informacinis leidinys, kuriame pristatoma apie 70 žinomiausių minimo laikotarpio objektų. Jame bus gausu fotografijų, trumpa pastatų istorija, planai. Neturime jokio kito atskiro leidinio apie Kauno tarpukario architektūrą. Albumą bus galima įsigyti festivalio dienomis, taip pat specializuotuose meno knygynuose.

– Kokių svečių sulauksime iš užsienio?

– Svečiai atvyks į tam tikrus renginius. "Žalgirio" arenoje veiks projekto "Rytai–Rytai 4" paroda. Į ją atrinkta 10 šiuolaikinių mūsų architektų darbų, realizuotų per pastaruosius 2–3 metus visoje Lietuvoje. Čia pat bus rodomi devyni japonų architektų projektuoti objektai. Į Kauną taip pat atvažiuos viena žymiausių pasaulyje architektų grupių iš Japonijos – SANAA, jos atstovai skaitys paskaitas. Vykstant festivaliui vyks bendros lietuvių ir japonų studentų kūrybinės dirbtuvės, per kurias mišrios dviejų šalių atstovų komandos tris dienas kurs idėjas bendra festivalio tema – "Miestas ir upė". Dar vyks penkių paskaitų ciklas, bus galima išgirsti įvairių užsienio šalių architektų pasisakymų.

– Ar galės į diskusijas įsitraukti miesto gyventojai?

– Kauniečiai kviečiami į diskusijas keliomis aktualiomis miestui temomis. Rugsėjo 3 d. dieną amfiteatre bus pristatomas naujai parengtas miesto Bendrojo plano projektas. Prašysime rengėjų, kad projektą pristatytų kuo trumpiau, kad daugiau laiko liktų diskusijoms, klausimams, kritikai. Manau, dar ne vėlu daryti įtaką Bendrajam planui. Viešas svarstymas – bene vienintelis kelias išgirsti gyventojų nuomonę. Tokio pobūdžio svarstymai su visuomene būna tik formalūs, žmonės apie juos arba nesužino, arba nesusidomi. Tik tada, kai jau suvažiuoja ekskavatoriai ir prasideda statybos darbai, nepatenkinti žmonės ima reikšti nepasitenkinimą, bet jau būna vėlu.

Kitos paskaitos amfiteatre turėtų ne mažiau dominti miestiečius. Štai rugsėjo 17 d. bus pristatoma vizija, kur Kaune numatytos galimybės statyti dangoraižius. Viena iš tokių vietų – Žemoji Freda. Dangoraižiai pakeičia miesto perspektyvą, panoramą keliems šimtmečiams. Reikėtų gerai apgalvoti, kur galima, o kur negalima juos statyti.

Dar vienoje diskusijoje spalio 8 d. bus pristatoma automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo miesto centre schema. Miestiečiams reikėtų ateiti, susipažinti ir tuomet išsakyti savo nuomonę. Paskaitą apie naujos architektūros atsiradimą istorinėse erdvėse skaitys architektūrologas Vaidas Petrulis, apie tai irgi bus galima diskutuoti.

– Ar bus įmanoma visur suspėti?

– Kadangi festivalis vyks du mėnesius, renginiai sklandžiai išsidėstys laike. Be to, paskaitoms pasirinktas kiek įmanoma vėlyvesnis laikas, kad jose galėtų dalyvauti dieną dirbantys ar besimokantys žmonės.

– Kokio dėmesio sulauks šiandienė lietuvių architektūra?

– Kitose – ne arenos erdvėse – bus pristatomi lietuvių darbai. BLC vestibiulyje bus atidaryta Algimanto Sprindžio retrospektyvinė darbų paroda. Beje, jis projektavo pastatą, kuriame bus eksponuojami jo kūrinai, menantys sovietmetį. Netoliese stovinčio "Pramprojekto" fojė bus iškabintos neseniai anapus iškeliavusio architekto Alfredo Paulausko akvarelės. Kitose erdvėse bus eksponuojami dviejų Vilniaus architektų studijų – Audriaus Ambraso ir Rolando Paleko – darbai. Dar bus galima pamatyti Lietuvos architektų projektus, kurie dalyvavo tarptautiniuose konkursuose. Išvysime ir veržlaus jaunimo darbų. Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentams buvo pasiūlyta savo baigiamuosiuose darbuose nagrinėti aktualias Kauno centrinės dalies urbanistines ir architektūros temas. Taigi vienoje iš parodų bus pristatomi Lietuvos ir užsienio studentų bakalauro darbai.

– Ar pristatysite Kauno architektūrą gyvai?

– Bus surengtos kelios nemokamos ekskursijos specialiai miestiečiams. Viena iš jų – apie Kauno carinės tvirtovės fortus, kita – apie moderniąją Kauno architektūrą.
– Ar daug architektų atidėjo savo tiesioginius darbus ir pasinėrė į organizacinį festivalio darbą?

– Pagrindinių dirbančių žmonių grupė nedidelė, tačiau ranką prideda nemažai kolegų. Savanoriauja daug jaunų žmonių, dagiausia – studijuojantieji architektūrą. Savanoriai negauna materialaus atlygio, tačiau turi galimybę susipažinti su žinomais vietiniais architektais, iš arti pamatyti architektūros žvaigždes iiš užsienio. Bendrų renginių, kuriuose dalyvautų ir jauni, ir jau subrendę architektai, Lietuvoje beveik nėra. Šis festivalis mus visus sutelkia.

– Kaip pavyko gauti renginiui lėšų, ar nereikėjo atsisakyti kokių nors pirminių sumanymų?

– Festivalio biudžetas – apie 300 tūkst. litų. Beveik pusę pinigų per įvairius projektus skyrė Kultūros ministerija. Nė vieno lito negavome pagal kokią nors eilutę. Kelis projektus finansavo Kauno miesto savivaldybė, skirdama beveik 40 tūkst. litų. Antra tiek pavyko gauti iš tarptautinių fondų. Likusios lėšos – privačių rėmėjų. Visus pinigus gauti buvo nelengva. Vis dėlto iš pat pradžių numatyta programa beveik nepakito.

– Ar užteko surinktos pinigų sumos?

– Žinoma, pinigų visada trūksta. Vien Mies van der Rohe fondo paroda atsieis daugiau kaip 100 tūkst. litų – tai brangiausias festivalio renginys. Parodos atvežimo mokestis yra 15 tūkst. eurų. Taip pat turime padengti viskas kitas išlaidas – apmokėti fondo vadovės ir kitų asmenų vizitą, viešnagę. Šią parodą galime atvežti tik privačių rėmėjų dėka. Manau, kad šio fondo paroda daugiau niekada neatkeliaus į Lietuvą, ją atsiveža net ne visos turtingesnės šalys.

– Ar nekilo minčių pardavinėti bilietų į šią išskirtinę parodą?

– Įėjimas į parodą bus nemokamas. Jei ir parduotume bilietus, tų 15 tūkst. eurų vis tiek neatsiimtume. Didžiausia grąža bus, jei žmonės pamatys ir pradės suvokti tikrai gerą architektūrą, susipažins su architektūros tendencijomis pasaulyje. Kol kas dažnai Lietuvoje visuomenės ir architektų požiūriai išsiskiria. Būtina pristatyti Lietuvos plačiajai visuomenei, kad architektūra – tai ne kvadratiniai metrai, ne statybos kainos, o menas, kuris turėtų jaudinti žmogų. Kad ir kaip būtų, architektūra yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis, ji daro mums įtaką. Architektūra yra labai sudėtingas procesas, kuriame kūrybos pradas yra labai svarbus.

– Ar per pastaruosius metus, kai ėmėtės organizuoti festivalį, pats ką nors projektavote?

– Nebuvo kada. Galima sakyti, kad šio renginio organizavimas – vien nuostoliai (šypsosi – red. past.), nes tai grynas darbo laiko ir laisvalaikio praradimas.

– Skelbiate, kad festivalis vyks kas dveji metai. Ar ir kitą renginį organizuosite aukodami savo laiką ir be piniginio atlygio?

– Viena vertus, organizuojant antrąjį festivalį klausimų bus perpus mažiau, taigi ir darbo bus mažiau. Antra vertus, nesame profesionalūs renginių organizatoriai, projektų rašytojai pinigams gauti. Suvaldyti beveik tris dešimtis renginių tikrai nelengva. Daug ką dariau pats: ir organizavau, ir rėmėjų ieškojau. Pradėjome nuo nulio, neturėjome nė lito. Visi dirbusieji įgijome labai didelės patirties. Parodėme, kad įgyvendinti gerą mintį įmanoma. Vis dėlto galvoju, kad ateityje festivalį turėtų organizuoti žmonės, kurie nedirba jokio kito darbo, neaukoja savo laisvalaikio, o už darbą gauna tam tikrą atlygį. Manau, jau dabar reikia pradėti ruoštis antrajam Kauno architektūros festivaliui.