Architektai ir urbanistai jau seniai pirštais bado į monstriškus pastatus vaiduoklius pačiame Kauno centre. Netoli miesto širdies netrūksta ir apleistų didžiulių pramoninių teritorijų. Žinovų manymu, akademiniai, kultūriniai ir kiti visuomeniniai pastatai Kaunui yra svarbūs, tačiau kur kas daugiau atgaivos ir gyvybės miesto centrui atneštų padidėję pavienių gyvenamųjų namų ar net jų kvartalų statybos tempai.

Tarsi išdaužytais dantimis

„Kauno centre yra puiki infrastruktūra bei architektūra, tačiau šios ir aplinkinių miesto dalių kvartalai dėl apleistų daugybės pastatų yra tarsi su išdaužytais dantimis“, - apgailestavo žinomas architektas Algimantas Kančas. Be to, jis pastebėjo, pasibaigus turizmo sezonui kartu ištuštėja ir miesto centras. 

„Jeigu siekiame, kad miesto centras būtų gyvybingas, čia ir aplink jį turi gyventi žmonės, o ne vien balandžiai ir benamės katės. Tad vietoje apleistų garažų, sandėlių turėtų išdygti namai“, - kalbėjo architektas.

Anot jo, vienas kelias būtų taškinė nauja statyba, kitas kelias – įsisavinti apleistas pramonines teritorijas, pavyzdžiui, Aleksoto, Vilijampolės priemiesčius, statant kvartalais. „Ką ten po vieną namelį, kai yra tiek daug neįsisavintų dirvonų...“ – kaip būtų galima pakeisti Kauno veidą svarstė A. Kančas.

Nekilnojamojo turto (NT) žinovų „Inreal grupės“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė pastebėjęs, kad intensyvi nekilnojamojo turto plėtra padidina kaimyninių teritorijų patrauklumą. „Nesvarbu, ar plėtra yra kvartalais, ar pavieniais projektais, dėl jos išauga ir plėtojamos, ir kaimyninių teritorijų NT kainos“, - kalbėjo A. Antanavičius.

Atsirastų pėsčiųjų tiltai

Aleksoto, Vilijampolės apleistas teritorijas pakeitus sutvarkytais kvartalais, A. Kančo nuomone, išloštų ir juos įsigijusieji, ir visas miestas. „Tai yra patogi vieta gyventi arti miesto centro. Be to, pagaliau atsiradus užstatymams abipus upių, upės tekės per miesto centrą, o ne per dykynes, koks įspūdis susidaro dabar. Tuomet atsirastų ir pėsčiųjų tiltai, kurie tikrai papuoštų miestą“, - įsitikinęs architektas. Ir pridūrė: paupyje atsiradę pastatai užstotų buvusio taksi parko baisiuosius garažus.

Nauji pastatai greitai kyla tada, kai yra paklausa, kai yra daug būstus įsigyti pageidaujančių žmonių. A. Kančo ir nekilnojamojo turto agentūrų atstovų teigimu, naujo būsto pirkėjų netrūksta.

„Aišku, kiekvienas, dairydamasis būsto, atsižvelgia į kainą, bet deja, ne visi bando įžvelgti tolesnes perspektyvas“, - kalbėjo A. Kančas, prabilęs apie kadaise buvusį populiarų jam sunkiai suvokiamą fenomeną įsikurti būste, pastatytame plyname lauke toli nuo miesto. 

„Didelis atstumas iki darbovietės, ugdymo ir švietimo įstaigų, nėra infrastruktūros, privažiavimas žvyrkeliais, bėdos dėl elektros. Nėra visuomeninio transporto. Kaune yra tiek daug apleistų teritorijų, kam reikia statyti kvartalus atokiose dykynėse?“ – traukė pečiais A. Kančas.

NT srities analitikas A.Antanavičius atkreipė dėmesį, kad per penkerius metus labai pasikeitė potencialių NT pirkėjų skonis, poreikiai. „Pastebime, kad būstas plynuose laukuose nebėra patrauklus. Jei anksčiau gyventojai noriai pirko tokius sklypus ir statėsi namus, nes tai buvo gerokai pigiau, tai pastaruoju metu tokie objektai yra sunkiai realizuojami rinkoje“, - teigė pašnekovas.

Didžiulė nauda miestui

NT agentūros atstovas A.Antanavičius, apžvelgdamas situaciją, konstatavo, kad Kaune kol kas dažniausiai imamasi nedidelių projektų.

„Investuotojai dažniausiai siekia valdyti rizikas, t. y. investuoti trumpam - greitai išplėtoti projektą, jį parduoti ir vėl planuoti naujas investicijas, jei situacija rinkoje tam yra palanki. Vystyti kvartalais gali tik didelės, finansiškai stiprios įmonės“, - teigė A. Antanavičius.

Vis dėlto miestui tokie projektai yra labai naudingi „Plėtra kvartalais vyksta kompleksiškai. Statomas ne tik naujas būstas, bet ir pasirūpinama socialiniais, infrastruktūriniais naujakurių poreikiais (prekybos centrais, mokyklomis, darželiais, kitais komerciniais objektais, viešuoju transportu ir t.t.)“, - vardijo A. Antanavičius.

Kvartaluose turi būti įrengtos viešosios erdvės su želdynais, įrengtos saugios vaikų žaidimų aikštelės, bei automobilių stovėjimo vietos.

Pašnekovas pabrėžė, kad kvartalai, esantys labai toli nuo miesto centro savivaldybei sukurtų gerokai didesnę naštą nei naudą, nes miestui reikėtų investuoti ir išlaikyti miesto infrastruktūrą. Dažnas kaunietis skaičiuoja momentines investicijas į būstą ir renkasi pigesnį Kauno priemiestyje, tačiau neįvertina išlaidų, kurias vėliau patirs kelionei į darbą, vaikų nuvežimui į mokyklas ar kitas papildomas užklasines veiklas. Tai neišvengiamai atima daug laiko ir kainuoja brangiau.   

„Visuose didmiesčiuose yra apleistų didelių teritorijų, kurias būtų galima sėkmingai plėtoti taip pagražinant miesto veidą ir nesukuriant papildomų kaštų savivaldybėms“, - akcentavo A. Antanavičius.

Bendruomeniškumo skatinimas

Ne vieną kvartalą Kaune sėkmingai pastačiusios bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas kaip kvartalų privalumą įvardijo miesto atgaivinimą sutvarkant apleistas teritorijas bei  saugesnių gyvenamųjų erdvių sukūrimą. Plėtra kvartalais prisideda prie bendruomenių kūrimosi bei bendruomeniškumo tradicijų gimimo.

Kvartaluose įrengiamas bendras erdvus kiemas, sporto aikštelės, pasivaikščiojimo takai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, bendros patalpos bendrijų susirinkimams ar laisvalaikiui leisti. Labai svarbi – naujai sukuriama infrastruktūra. Naujai statomi kvartalai pritraukia ir verslą. Naujos teritorijos patrauklios komercinėms patalpoms, verslo centrams, kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms“, - vardijo „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas. 

Bendrovė neseniai ėmėsi ambicingo projekto dešiniajame Neries krante, priešais Kauno pilį. „Bendrovei, statančiai naują gyvenamųjų namų kvartalą, tenka ne tik dideli finansiniai išbandymai ir atsakomybė, bet kartu ir galimybė gražinti savo miestą, didinti jo patrauklumą ir sukurti geresnę gyvenamąją aplinką žmonėms“, - teigė K. Vanagas.