- Agnė Pinigienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugybę apdovanojimų pelnęs fotografas ir kuratorius Richardas Schofieldas, Lietuvoje gyvenantis nuo 2001 m., į Kauną atvyko 2013 m. rugsėjį. Londono menų universiteto absolventas, Kaune įkūręs tarptautinį litvakų fotografijos centrą, pasakoja apie nepatogias miesto istorijas ir tai, kaip Kaune galėtų atsirasti kūrybos, atminties ir švietimo centras.
– Jau kurį laiką gyvenate Kaune. Čia jau spėjote įgyvendinti kelis projektus, o dabar turite planų ir Žemuosiuose Šančiuose. Papasakokite daugiau apie savo būsimus projektus.
– Kaune gyvenu beveik trejus metus. Pernai čia įkūriau nevyriausybinę organizaciją Tarptautinį litvakų fotografijos centrą. Jau įgyvendinome kelis projektus, tačiau didžiausias jų šiuo metu dar laukia. Tai Šančių sinagoga, pastatyta 1932 m. Šiuo metu ji tuščia, priklauso valstybei ir griūna. Bandome ją nupirkti ir paversti kultūriniu bendruomenės centru. Tai bus erdvė, kurioje bus rengiamos šiuolaikinės parodos, koncertai ir t.t. Mūsų tikslas – įtraukti bendruomenę, todėl kviesime čia vietinius žmones užsiimti įvairia veikla.
– Girdėjome, kad šiuo metu ruošiatės keliems renginiams?
– Rugsėjo 17–23 d., minėdami 75-ąsias Kauno geto įkūrimo metines, atidarome parodą minėtoje sinagogoje (Sodų g. 36, Kaunas), kur girdėsime ir elektroninės muzikos kūrinį "Kauno rekviem". 75 m trukmės muzikos takelį sukūrė ukrainiečių kompozitorius Antonas Degtiarovas. Šį projektą įkvėpė atsitiktinai atrastos ir išsaugotos litvakų šeimos nuotraukos, kurios 1944-aisiais buvo slapta išgabentos iš Kauno geto. Tarp nuotraukų rasti dokumentai atskleidė šios šeimos ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir muzika, todėl norėjau pagerbti jų atminimą muzikiniu projektu. Kviečiu kauniečius dalyvauti ir rugsėjo 23 d. 19–21 val. Kauno kultūros centre "Tautos namai" vyksiančioje akcijoje, kur bus garsiai skaitomi žuvusių Kauno žydų vardai. (Daugiau informacijos apie visus šešių dienų renginius galite rasti www.litvakphoto.org).
– Daugumoje jūsų projektų nagrinėjama nepatogios įvairių Europos miestų istorijos tematika. Kodėl svarbu kalbėti apie skausmingus ir kontroversiškus mūsų istorijos etapus?
– Svarbu kalbėti apie istoriją, nesvarbu, kokia ji. Litvakų istorija siekia 700 metų ir didelė jos dalis gan gera. Kaune nuo 1940-ųjų iki 1944-ųjų buvo nužudyta beveik ketvirtadalis to meto miestiečių – apie 40 tūkst. žmonių. Tačiau apie tai nekalbama. Turėtume pradėti apie tai kalbėtis.
– Kuo, jūsų akimis, ypatingas Kaunas ir jo apylinkės?
– Kauno istorija gana išskirtinė. Įvairovė taip pat labai svarbi. Sovietinis periodas buvo viena didžiausių miesto tragedijų, kuri sujaukė daugelį dalykų, tačiau Kaunas ir vėl virsta daugiakultūriu miestu. Universitetai priima vis daugiau studentų iš užsienio.
– Kaunui kandidatuojant tapti Europos kultūros sostine 2022 m., kokios stipriosios ar potencialios šio miesto pusės?
– Miestas stiprus dėl savo istorijos ir infrastruktūros – tiek kultūros institucijų gausos, tiek oro uosto. Kaunas – patogus miestas, viskas yra netoliese. Daugelis tuščių pastatų laukia, kol bus paversti didžiuliais kultūros ir verslo veiklos centrais. Ir žmonės gana draugiški. Vilkiu švarką rugpjūtį, bet iš esmės tai puiki vieta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse1
Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai. ...
-
V. Adamkus išpildė seną troškimą: jaunystės rekordus prisiminė viešėdamas Kauno stadione14
Nuo mažų dienų Žaliakalnyje šalia Ąžuolyno gyvenęs ir jaunystę aktyviam sportui dedikavęs Prezidentas Valdas Adamkus aplankė atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną bei renovuotą Sporto halę. Buvęs šalies vadovas su nostalgija dalijo...
-
Gąsdina vaikų patikra Kauno mokyklose: kaip kalėjime24
Tokių priemonių imamasi per pareigūnų patikras mokyklose pastebėjus, kad vaikai neretai atsineša šūsnį neleistinų daiktų, tarp kurių peiliukai, elektroninės cigaretės. Jeigu papildomos saugos priemonės pasiteisins bandomosiose mokykl...
-
Kaune kariai treniruosis vykdyti evakuaciją po masinės nelaimės4
Kauno fortuose ir Kauno klinikų teritorijoje pirmadienį rengiamos karinės pratybos, kuriose treniruosis karo inžinerijos specialistai, vyks masinės evakuacijos iš ligoninės treniruotė. ...
-
Trigubas gimtadienis Garliavoje1
Gegužės 1 d. ypatingą – penktąjį – gimtadienį šventė Garliavoje gyvenantys trynukai – Ema, Nikolė ir Neitonas. Sukaktuvininkus pasveikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius...
-
Maudyklose bus saugiau1
Artėjant vasarai, Kauno rajono savivaldybė pasirūpino, kad pagrindinėse maudynių ir vandens pramogų vietose būtų saugiau – keturiolikoje jų Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba (PST) įrengė specialias spintas su būtiniausiomis ge...
-
Pakaunėje daugėja 100 metų sulaukusių senjorų
Mokslininkų nuomone, šimtamečiai ateityje tikriausiai nebebus retenybė. Jų spėjimu, iki 2050 m. pasaulyje amžiaus ribą peržengusių gyventojų bus aštuonis kartus daugiau nei dabar. Tokią prognozę pagrindžia ir Kauno rajono pavyzdys: p...
-
Dangų virš Zapyškio vėl spalvins aitvarai2
Gegužės 18 d. į dangų virš Zapyškio vėl kils aitvarai. Miestelio vizitine kortele tapęs festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ vyks jau devynioliktą kartą. Kaip ir kasmet, susirinkusius džiugins vis įdomesni aitvarai, o tradic...
-
Kauniečiai balsavo aktyviau nei Lietuva: žmonės sąmoningėja24
Kauno miesto rinkimų apygardos duomenimis, iki 19 val. savo nuomonę prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išreiškė 62,91 proc. kauniečių. Šis skaičius apima ir balsavusiuosius iš anksto. ...
-
Nusivylimas: ne visi rinkėjai ligoninėse galėjo balsuoti5
Pagal rinkimų įstatymą numatyta, kad rinkėjai, kurie rinkimų dieną guli ligoninėje balsuoja iš anksto, tačiau liko ir pamirštų. ...