Lietuvos vyriausybė jau patvirtino tvarką, pagal kurią visi daugiabučių gyventojai pradės kaupti lėšas namui atnaujinti. Miestų savivaldybėms pavesta pačioms nustatyti, nuo kada bus renkamas naujasis mokestis. Kaunas apsisprendė – nuo gežužės 1 d.

Planas ateičiai

Šis mokestis neturėtų tapti didele našta gyventojams, o daugiabutyje atsiradusios bėdos būtų tvarkomos būtent iš šių sukauptų pinigų.

Trūkęs vamzdis, išlūžusios durys ar panašūs skubaus remonto reikalaujantys darbai nenukris lyg iš dangaus apvalia suma mokesčių lapelyje. Neabejojama, kad privalomas lėšų kaupimas kas mėnesį bus palankesnis gyventojams. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką lėšos turi būti kaupiamos, atsižvelgus į namo fizinę ir energinę būklę, konkretiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbams, kuriuos reikia numatyti parengus ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Šį planą turės parengti valdytojai ir pagal jį apskaičiuoti mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį, o patvirtinti – butų ir kitų patalpų savininkai.

Nustatytas minimumas

Per tą laiką, kol patalpų savininkai patvirtins, kaupiama minimalaus dydžio įmoka – nuo 0,03 iki 0,05 euro už 1 kv. m. Didesnes įmokas mokės daugiabučių namų, kurių naudingas plotas siekia iki 3000 kv. m, mažesnes – kurių naudingasis plotas yra 3000 kv. m ir daugiau, gyventojai.

Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto savininkas per mėnesį turėtų mokėti 1,5–2,5 euro. Mėnesinės įmokos dydis yra apribotas, siejant jį su minimalia mėnesio alga, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga mažesnes pajamas turintiems gyventojams.

„Tam, kad tas kaupimas netaptų nepakeliama našta nepasiturintiems gyventojams, nutarta apriboti taip, kad lėšų kaupimo mokestis neturės viršyti 5 proc. minimalios 300 eurų algos“, – aiškino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis.

Vienas pagrindinių reikalavimų – kad lėšos būtų kaupiamos į atskirą sąskaitą nei administratoriaus. Taip pat kaupiamosioms lėšoms bus taikoma indėlių draudimo apsauga.

Kuriamas poskyris

Kauno savivaldybės administratoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius pavirtino, kad Kaune kaupti lėšas namui atnaujinti gyventojai pradėjo nuo gegužės 1 d. „Dar ne viskas iki galo sudėliota, bet viskas ten bus gerai“, – ramino R.Rabačius.

Daugiabučių namų administravimo, bendrijų ir veikiančių pagal Jungtinės veiklos sutartis subjektų kontrolės prievolė perduota Gyvenamojo fondo administravimo skyriui. Jame įkurtas Bendrojo naudojimo objektų valdytojų priežiūros ir kontrolės poskyris. Kol kas realios veiklos minėtas poskyris nevykdo. Gyventojų skundai keliauja pas savivaldybės administratoriaus pavaduotoją.

Pasak R.Rabačiaus, dalis skundų ir yra dėl daugiabučiuose įvykusių avarijų, kurias administratoriai tvarkė už savo lėšas, o vėliau gyventojams pateikė sąskaitas. Atskira sąskaita lėšoms, skirtoms namui atnaujinti, tikima padės išvengti dėl tokių darbų ir jų apmokėjimų kylančius nesusipratimus.

Bus lengviau

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis neabejoja, kad toks Vyriausybės sprendimas yra sveikintinas ir yra pirmas svarus žingsnis, padėsiantis žmonėms tinkamai rūpintis jų turima nuosavybe.

„Daugelyje Europos šalių, net kaimyninėje Lenkijoje, privalomo lėšų kaupimo modelis seniai egzistuoja ir tai yra neabejotina nauda būstų savininkams. Nesant sukauptų lėšų, labai sudėtinga organizuoti privalomuosius namo remonto darbus. Už atliktus darbus reikia atsiskaityti iš karto, bet ne kiekvieno buto savininkas įstengia sumokėti didesnę sumą. Dabar ši problema išsispręs – esant remonto poreikiui finansinė našta bus gerokai lengvesnė. Tiesa, kaupiamosiomis lėšomis nebus galima apmokėti darbų, kurie įskaityti į namo techninės priežiūros tarifą“, – akcentavo J.Antanaitis.