Į Kauną atvažiavę Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto nariai pabarė miesto vadovus už netinkamai tvarkomą mokyklų tinklą, tačiau problemai aptarti skyrė vos 45 minutes.
Problemas klausė paskubomis
Pradėjęs išvažiuojamąjį posėdį, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys leido suprasti, kad iki šiol vykusi mokyklų tinklo pertvarka Kaune turi ženklių trūkumų.
„Ne strategijos svarbu, o vaikas ir švietimo sistemų prieinamumas. Kaunas – miestas, turintis keblumų, ir nerandantis giluminių sprendimų“, – pareiškė V.Stundys.
Atvykę į Kauną domėtis stringančia švietimo įstaigų tinklo pertvarka, komiteto nariai sugaišo tik vieną pamoką – susitikimas su miesto savivaldybės ir švietimo įstaigų vadovais truko vos 45 minutes. V.Stundys teisinosi, kad skubėti juos verčia Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė.
Išsamiau rūpimus klausimus norėjusius pagvildenti mokyklų vadovus komiteto pirmininkas ragino nesivelti į diskusijas.
Valdžia nemato visumos?
„Negalima sakyti, kad Kaune niekas nevyksta. Vyksta pagal galiojančius teisės aktus“, – svečiams iš Seimo bandė teisintis savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Vis dėlto, jis pripažino, kad kuriuos žingsnius buvo galima žengti greičiau.
Posėdyje nemažai kalbėta apie tai, kad nuo liepos 1 d. keičiasi mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės. Atsižvelgiant į jas, Kaune vėl bus rengiamas naujas bendrasis mokyklų tinklo planas, kuris galios iki 2015-ųjų.
Tarybos narė Irena Matijošaitienė užsiminė apvažiavusi nemažai miesto mokyklų, kurių bendruomenės prieštarauja reformai ir siekia išsaugoti mokyklas tokias, kokios jos buvo iki šiol. Paprašiusi Seimo narių patarimo, kaip spręsti tokias problemas, tarybos narė sulaukė atkirčio.
„Tam jūs ir esate. Apvažiuoti mokyklas yra mažai. Tai lygu nuliui, nes apvažiavimas nesprendžia problemų. Turite kalbėtis, diskutuoti, tartis. Tik jūs nematote visumos“, – rėžė Seimo narys V.Stundys. Jis pareiškė, kad tik matant mokyklų visumą, galima dėlioti ir kiekvienos mokyklos vietą bei ugdymo kryptį mieste.
Skaudi katalikybės tema
Neišvengta ir katalikiškų mokyklų temos. „Nuo liepos bus kitaip reglamentuojama tvarka, todėl su Kauno arkivyskupija ir Vilkaviškio vyskupija turėsime apsispręsti, kaip tas mokyklas toliau administruosime“, – planus atskleidė A.Bagdonas. Nuo liepos įsigaliosiantys teisės aktai numato, kad katalikiškos mokyklos galės būti tik nevalstybinės.
Posėdyje dalyvavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius priminė, kad Lietuva su Šventuoju Sostu yra pasirašiusi sutartį, kurioje numatyta galimybė steigti valstybines ar savivaldybės mokyklas kartu su Katalikų Bažnyčia. Katalikiškų mokyklų stojo ginti ir posėdyje dalyvavęs Seimo narys Rytas Kupčinskas, pareiškęs, kad katalikiškos mokyklos Kaune steigėsi bendruomenių iniciatyva. Posėdyje dalyvavę katalikiškų mokyklų vadovai ragino Seimo narius keisti Švietimo įstatymą ir kitus teisės aktus, kad katalikiškos mokyklos galėtų veikti ne tik kaip nevalstybinės. Gali būti, kad katalikiškoms mokykloms bus suteiktas specializuotų ugdymo įstaigų statusas.
Naujausi komentarai