Svarbu ne kiekybė 

Gausiausia istorinių rožių kolekcija, įdomiausi ir naujausi šių dienų hibridai iš legendinių Europos ir Amerikos selekcininkų – tikras lobis rožių mylėtojams. Nors pačios seniausios istorinės rožės jau baigia žydėti (šiemet dėl staigių karščių jos ir pradėjo žydėti gerokai anksčiau nei įprastai), tačiau visu smarkumu pradeda žydėti kartu susodintos modernių rožių grupės: arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės. Kiti hibridai susodinti pagal juos sukūrusius selekcininkus ar selekcines kompanijas: David Austin, Meilland, Kordes, Tantau, Noack, Delbard ir kiti rožių mylėtojams puikiai žinomi vardai.

„Šiuo metu tai gausiausia Lietuvos rožių kolekcija, kurioje auginame netoli 1 000 skirtingų veislių/rūšių. Vis dėlto skaičiai dar ne viskas: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Kolekcijoje turi būti kuo didesnė grupių įvairovė. Drįstu teigti, kad VDU Kauno botanikos sode kuriamas rožynas – tai jau rimtos, pasaulinio lygio kolekcijos pradžia – apie rožyną ir jo formavimo principus pasakoja vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė. – Nėra taip paprasta tą lygį pasiekti. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesudėtinga – nusiperki daug skirtingų veislių ir pasodini. Bet reikia susigaudyti toje begalinėje įvairovėje ir atsirinkti įdomias, vertingas, atspindinčias visą genties įvairovę rožes“.

Turtinga istorija

VDU Kauno botanikos sodo rožynas turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmosios rožės čia pasodintos 1925 m. ir po dešimtmečio jau augo 179 veislių rožės. Deja, karo metu beveik visos rožės žuvo. Pokario metais Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir 1957 m. rožyne buvo 300 rožių veislių.  Po 20 metų, rekonstruojant botanikos sodo centrinę dalį, buvo sukurtas naujas rožyno projektas. 1977 metais Alina Boguševičiųtė pradėjo sodinti arbatines-hibridines ir floribundines rožes, o šiek tiek vėliau rožyne sužydo poliantinės, miniatiūrinės bei vijoklinės rožės.

Pasak rožių specialistės D. Rylienės, gausiai rožyne dominavusios 7-9 dešimtmečių veislės pasirodė turinčios nemažai minusų: „Visų pirma – jos neilgaamžės. Mūsų klimato sąlygomis geriausiu atveju gyvuoja 15-20 metų, joms reikia labai intensyvios purškimo bei tręšimo programos. Šių rožių ekspozicijos greitai sensta, o nedauginant naujų augalų – ir visai sunyksta. Tos veislės buvo kuriamos tada, kai visi tikėjo chemija, jos net nebuvo testuojamos atsparumui ligoms. Tačiau kai cheminių preparatų prieinamumas ženkliai sumažėjo, labai pasimatė šių veislių neatsparumas“.

Dėmesys įvairovei

Nuo 2014 metų rožyne intensyviai vyksta atnaujinimo darbai: įrengti nauji rožyno takai, didinama bei atnaujinama rožių kolekcija.

Nuo pat rožių kolekcijos įkūrimo laikų iki 2014 metų botanikos sodo rožyne augusios veislės atstovavo tik kelioms rožių grupėms. 2013 metais buvo 358 kultivarai, iš kurių net 60 proc. veislių priklausė trims rožių grupėms. Tai – populiarios, mėgėjų mėgstamos ir visiems gerai pažįstamos rožės.

Deja, senojoje kolekcijoje nebuvo didžiosios daugumos rožių įvairovės, pamirštos kitos grupės. Kadangi botanikos sodo rožynas turi atlikti edukacinę funkciją, kolekcijoje privalo būti kuo didesnė skirtingų grupių įvairovė.

Pasak rožyno kuratorės, nėra labai įdomios tos rožės, kurias kiekvienas augina savo sode ir kurias parduoda prekeiviai.

„Botanikos sodas turi pateikti šį tą daugiau: kad žmogus vaikščiotų kaip po muziejų, o ne prekybos aikštelės reklaminę ekspoziciją. Reikia parodyti įdomiąją, kitokią rožių genties dalį, kad yra ir kitaip atrodančių rožių, nei visi įpratę matyti,“ – apie didžiausią Lietuvos rožyną ir jo misiją pasakoja Dovilė Rylienė.

Apsilankyti VDU Kauno botanikos sode ir pasimėgauti masiniu rožių žydėjimu galite kiekvieną dieną nuo 9 iki 20 val. (kasa dirba iki 19 val.) Ž. E. Žilibero g. 6, Kaune.

Liepos 22 d., tradicinės „Kvapų nakties“ šventės metu, visi rožių mylėtojai turės progą gyvai pabendrauti su rožyno kuratore Dovile Ryliene ir išsamiau susipažinti su VDU Kauno botanikos sodo rožių įvairove.