Aplanko kapą

37-erių kauniečiui Nerijui Maskolaičiui teko išgyventi net dvi širdies persodinimo operacijas. Pirmoji atlikta prieš 16 m., kai jam buvo 21-eri.

„Tada vasarą, liepos mėnesį, susirgau kažkokiu keistu virusu – nei kosulio, nei gerklės skausmo, tik kelias dienas vargino aukšta temperatūra. Juo persirgus, naktimis mane pradėjo dusinti. Vėliau ėmiau dusti ir eidamas. Kreipiausi į medikus – nustatė nusilpusį širdies raumenį. Miegot, gulėt, sėdėt tapo sudėtinga. Tik atsigulį į lovą – dusina. Miegodavau sėdėdamas. Gruodžio mėnesį man įstatė prietaisus, pavaduojančius ir kairįjį, ir dešinįjį skilvelį. Su jais beveik metus laukiau širdies transplantacijos operacijos. Galima sakyti, kad klinikose tuo metu ir gyvenau. Situacija buvo tokia: arba transplantacija, arba merdėji toliau“, – prisimena Nerijus.

Pirmoji širdies transplantacijos operacija Nerijui buvo atlikta 2007 m. Maždaug po trejų metų ir ši širdis nusilpo – prireikė antrosios donoro širdies. Su šia širdimi Nerijus gyvena jau šešiolika metų ir tikina jos veiklos sutrikimų nepatyręs.

Dėl kraujo tyrimų ir vaistų skyrimo pas gydytojus jis lankosi kas 3 mėn., o koronariniai tyrimai, biopsijos jam atliekami kartą metuose.

„Gyvenu įprastą gyvenimą. Po transplantacijos susituokiau, turiu dvejų metų dukrą. Gydytojų dėka mano gyvenimas yra puikus“, – prisipažįsta.

Gyvenu įprastą gyvenimą. Po transplantacijos susituokiau, turiu dvejų metų dukrą. Gydytojų dėka mano gyvenimas yra puikus.

Nerijus pasakoja išsiaiškinęs, kas tapo jo širdies donoru. „Ant kapo nuvažiuoju, žvakutę tą dieną uždegu“, – antrosios širdies transplantacijos operacijos datą per Jonines kasmet pamini vyras.

Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Povilas Jakuška prisiminė, kad 2006 m. Nerijaus būklė buvo sudėtinga dėl stipriai ir greitai progresavusio širdies nepakankamumo. Ėmė trikti ir kitų organų funkcijos, tarp jų – kepenų, inkstų.

„Gelbstint šio jauno žmogaus gyvybę jam buvo implantuota dirbtinė širdis, kad laukiant donorinės širdies ji palaikytų kraujotaką ir funkcionuotų visi kiti organai. Su šia dirbtine širdute tinkamo donoro pacientas pralaukė beveik metus. Per tą laiką šiek tiek pagerėjo kitų organų funkcija, pagerėjo paciento bendra būklė. Jam buvo persodinta donoro širdis, tačiau po persodinimo praėjus trims metams išsivystė donorinės širdies nepakankamumas. Prasidėjo lėtinio širdies atmetimo požymiai. Pradėjo iš lėto progresuoti donorinės širdies raumens silpnumas ir širdies nepakankamumo požymiai. Įvertinus paciento jauną amžių ir būklę, buvo priimtas sprendimas įtraukti jį į pakartotinės širdies transplantacijos operacijos laukiančiųjų eilę. Atsiradus tinkamam donorui pacientui buvo atlikta pakartotinė širdies persodinimo operacija“, – prisiminė P. Jakuška.

Pasak medikų, pakartotinė širdies persodinimo operacija visada yra sudėtingesnė, kelia didesnius iššūkius.

„Tokia širdis yra sąaugose. Reikia nepažeidžiant jas išdalinti. Atsiranda kraujavimo rizika, kitos techninės problemos. Šios problemos medikų komandos dėka buvo išspręstos, atlikta sėkminga atroji transplantacija“, – sėkmės istorija dalinosi profesorius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dviem pacientams širdį reikėjo persodinti pakartotinai

Nuo širdies persodinimo operacijų Kauno klinikose pradžios 2001 m. čia buvo atliktos 56 tokios operacijos. Dviem pacientams iš jų širdį reikėjo persodinti pakartotinai.

Pasiteiravus, koks virusas galėjo taip pažeisti jauno žmogaus širdį, kad prireikė net širdies persodinimo, P. Jakuška atsakė: „Bet kuris virusas gali pažeisti širdies raumenį ir sąlygoti širdies nepakankamumo progresavimą. COVID-19 infekcija taip pat pažeidžia širdį, tą pastebime ir dabar – daugėja duomenų apie tokius atvejus. Tai pastebima visame pasaulyje. Anksčiau širdies raumuo dažniausiai būdavo pažeidžiamas po sunkių gripo komplikacijų, kai išsivysto ne tik plaučių, bet ir širdies raumens pažeidimas. Jei jis vystosi toliau, gali privesti prie širdies nepakankamumo.“

Profesoriaus teigimu, atsiradus COVID-19 virusui, prisidėjo dar viena priežastis, galinti lemti širdies nusilpimą ir jos nepakankamumo progresavimą.

Pasak profesoriaus, išaugusį organų transplantacijos operacijų skaičių lėmė tiek Kauno klinikose suburta potencialių donorų paieška ir bendravimu su jų artimaisiais užsiimanti komanda, tiek besikeičiantis visuomenės požiūris. Vis daugiau žmonių staiga ištikus artimojo netekčiai sutinka paaukoti jų organus gelbstint kito žmogaus gyvybę.

Juokauja, kad popieriumi atsirandančių tuščių ertmių neužkiši

61 m. kauniečiui Artūrui Sipavičiui kepenų transplantacijos operacija atlikta 2022 m. lapkričio mėnesį.

„Prieš 13 m. darant skrandžio operaciją man nustatė kepenų cirozę. Buvo smūgis. Nei gėriau, nei kažkokius cheminius preparatus vartojau. Ir šiandien nežinau, kokia tos kepenų cirozės priežastis. Sportuoju – prieš metus po 50 km dviračiu per dieną nuvažiuodavau. Maitinausi dietiškai: keptų, rūkytų gaminių nevalgiau. Prieš metus man pasidarė visiškai prastai – staiga nukrito hemoglobinas, kitų tyrimų rezultatai taip pat buvo labai prasti. Buvau įtrauktas į laukiančiųjų kepenų transplantacijos sąrašą. Ir lapkričio mėnesį atsirado tinkamas donoras“, – prisimena Artūras, jaučiantis dėkingumą donoro artimiesiems.

Artūras Sipavičius. Regimanto Zakšensko nuotr.

Svarbūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar donoras tinkamas konkrečiam pacientui – ar atitinka kraujo grupė, ar panašus ūgis.

„Mažo žmogaus kepenų tokiam aukštam kaip aš neįdėsi, ir atvirkščiai. Juokauju, kad popieriumi atsirandančių tuščių ertmių neužkiši. Suprantu, kad man šioje loterijoje labai pasisekė“, – sako Artūras.

Mažo žmogaus kepenų tokiam aukštam kaip aš neįdėsi, ir atvirkščiai. Juokauju, kad popieriumi atsirandančių tuščių ertmių neužkiši. Suprantu, kad man šioje loterijoje labai pasisekė.

Po operacijos parą laiko jis buvo komoje.

„Pabudau – visur manyje kateteriai, kaip kokioje kalėdinėje eglutėje. Pakilau iš lovos praėjus dviem paroms po operacijos. Jausena prieš operaciją ir po jos skyrėsi kaip diena ir naktis. Ėmiau vaikščioti. Atėjo gydytoja, turėjusi mane išmokyti vaikščioti, ir pasakė, kad man jos pagalbos jau nebereikia.

Dabar Artūras teigia besijaučiantis puikiai.

„Anksčiau tam, kad nueičiau kelių šimtų metrų atstumą, turėdavau kelis kartus sustoti, pailsėti. Po operacijos jau būdamas reabilitacijoje 5 km per dieną lengvai nueidavau. Jaučiuosi tarsi naujai gimęs. Dabar gimtadienį turėčiau švęsti operacijos dieną“, – įsitikinęs kaunietis.

„Esate sveikas“, – taip jo būklę įvertino Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė, atlikusi Artūrui kepenų echoskopiją.

Pasak jos, kepenų transplantacija Artūrui atlikta dėl ženkliai pažengusios kepenų cirozės su visomis galimomis kepenų cirozės komplikacijomis.

„Dėl lėtinės kepenų ligos šis pacientas apie 10 m. buvo nuolatinis Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos pacientas. Pagrindinė jį varginusi priežastis – pilve kaupęsis skystis. O jis ir kaupėsi dėl to, kad visiškai neveikė kepenys“, – pasakojo docentė.

Jos teigimu, transplantacijos operacija Artūrui pavyko labai sėkmingai. Ji truko šiek tiek daugiau nei keturias val. Tokiai operacijai tai yra labai trumpas laikas. 

Anot I. Valantienės, kepenų ligos, dėl kurių prireikia transplantacijos, gali ištikti ir gyvenančiuosius sveiką gyvenimo būdą.

„Kepenų ligos yra labai įvairios. Priklausomai nuo gyvenimo būdo, lėtinei kepenų ligai progresuojant, kartais pavėluotai kreipiantis į gydytojus, kartais išsisėmus visoms gydymo galimybėms prieiname prie to, kad kepenų cirozė pereina į terminalinį kepenų funkcijos nepakankamumą ir sąlygoja visas gyvybei grėsmingas komplikacijas, dėl ko ir reikia kepenų transplantacijos“, – sakė docentė.

Pasak jos, bet koks kepenų uždegimas lemia lėtinę kepenų pažaidą, kurios negydant arba gydant pavėluotai išsivysto kepenų cirozė.

„Šių ligų priežastys – įvairios, daugiausia – virusiniai lėtiniai hepatitai C ir B, alkoholio vartojimas, ir kt. Šiai dienai stipriai daugėja nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos atvejų. Ši liga įgauna didžiulį pagreitį JAV, greičiausiai ši tendencija ateis ir pas mus“, – teigė I. Valantienė.

Gydytoja ragino nepamiršti, kad alkoholio vartojimas paskatina bet kurios lėtinės kepenų ligos progresavimą. Vis dėlto pagrindine priežastimi, kodėl daugėja pacientų, kuriems reikia kepenų transplantacijos, docentė įvardijo ne alkoholio vartojimą, o proveržį diagnozuojant kepenų ligas.