Kai kam – tik trupiniai, o kai kam – visai nieko? Miesto valdžia jau ne kartą gyrėsi, kad Kaunas tikisi kone 1 mlrd. litų iš naujojo ES paramos finansinio laikotarpio, tačiau gali būti, kad prioritetiniais vadintiems objektams pinigais nelis.

Poreikiai viršija galimybes

"Kauno regioninių projektų preliminari orientacinė kvota – po 8 mln. litų kiekvienai priemonei. Turime dvi priemones: kultūros infrastruktūros objektų ir paveldosaugos objektų. Tad galime kalbėti, kad Kaunui investicijoms iš viso numatyta 16 mln. litų", – paaiškino Kultūros ministerijos ES paramos skyriaus vedėja Daiva Nazarovienė.
Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmams pastatyti reikia 80 mln. litų. Jeigu savivaldybei ir pavyktų laiku parengti visus reikalingus dokumentus, per Kultūros ministeriją šiam miesto valdžios strateginiu vadintam objektui galima tikėtis vos 8–10 mln. litų. Rotušės a., Karo muziejaus sodelis, VI fortas ir daugybė kitų už europinius pinigus žadėtų tvarkyti miesto vietų skirstant lėšas dėmesio irgi greičiausiai jau nesulauks.

Iš kur gauti pinigų Laisvės al. rekonstrukcijai, savivaldybės specialistai kol kas taip pat negali atsakyti. Tad prieš rinkimus miesto valdžios duoti pažadai už ES pinigus nuversti kalnus gali subliūkšti kaip muilo burbulas, bet tuomet rinkimai jau bus praėję.

Spalį Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija išplatino pranešimą, kuriame piktinosi kultūros ministru ir ministerijos pozicija, esą ES milijonai bus skiriami tik ministerijai pavaldiems objektams, kurių Kaune net trylika. Miesto valdantieji griežė dantį, kad keturiolika miesto savivaldybės siūlytų finansuoti objektų nepateko į "auksinį" sąrašą.

"Atsakymas labai elementarus: tie paskelbti objektai ir tie sąrašai yra valstybės planavimo būdu galimi finansuoti projektai. Savivaldybių projektai bus finansuojami visai kitu – regioninio planavimo būdu, todėl savivaldybėms nereikia ieškoti savo objektų ne tame sąraše", – kauniečių priekaištus bandė atremti Kultūros ministerijos atstovė D.Nazarovienė.

Pasak jos, regionų kultūros infrastruktūros ir paveldosaugos projektams Kultūros ministerija ketina išdalyti 20 proc. visos ministerijai patikėto ES finansinio krepšelio sumos, tai yra apie 130 mln. litų.

"Jeigu susumuosime visos Lietuvos poreikius, tai jie šešis kartus viršija finansines galimybes. Kaunas – ne išimtis. Jo poreikiai irgi gerokai didesni už realias finansines galimybes", – tikino D.Nazarovienė.

Anot jos, iki gruodžio 1-osios Kauno savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, turi pateikti Kultūros ministerijai dviejų prioritetinių kultūros infrastruktūros ir paveldosaugos objektų rinkodaros planus, kurie ir pretenduotų į tuos 16 mln. litų.

Kauno užmojai nesužavėjo

Ką darys savivaldybė, skelbusi, kad per Kultūros ministeriją tikisi gauti paramą keturiolikai miesto objektų?

"Bandysime gal ne po vieną siūlyti. Akys krypsta į Soborą (Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią – aut. past.), kuris yra jautrioje Kauno vietoje, į "Romuvą" ir Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmus. Kol neturime galutinių skaičių, nežinia", – svarstė savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.
Jis taip pat pripažino, kad per Kultūros ministeriją tikėtasi gauti daugiau. "Reikėjo pateikti nulines paraiškas. Pateikėme, buvo daug Kauno objektų, bet nė vieno iš jų nebuvome pakviesti pristatyti", – aiškino V.Grinis.

Anot jo, Kultūros ministerijai į akį nekrito nei "Romuvos" kino teatro paveldo aktualizavimas, nei Rotušės erdvių ir Karo muziejaus sodelio sutvarkymas, nei kiti miestui svarbūs objektai. Pasak V.Griniaus, viešai buvo nagrinėjamas tik savivaldybės pasiūlytas Kauno tvirtovės VI forto sutvarkymas ir pritaikymas visuomenei. Kadangi savivaldybė Kultūros ministerijai jo neketina siūlyti kaip prioritetinio objekto, atrodo, kad seniai žarstomi pažadai ten įkurti karinės technikos ekspoziciją greitu laiku tikrove netaps. Didžiausia viltis – Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, kurios sutvarkymo planus Kultūros ministerijai pristatė kartu su savivaldybe įsteigta viešoji įstaiga "Soboro projektai".

Kiti viešuose Kultūros ministerijos svarstymuose aptarti objektai – jau ne savivaldybės nuopelnas: Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pastatas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fredos dvaro arklidžių kompleksas, Kauno apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra, Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno namo restauravimo užbaigimas.
Kai kurie politikai ir savivaldybės darbuotojai neoficialiai kalba, kad Kultūros ministerija nesusidomėjo Kauno pasiūlytais objektais, nes savivaldybė pateikė esą nekvalifikuotai parengtas investicijų poreikio paraiškas ir investicinių projektų aprašymus, tad Kauno valdančiųjų bandymas apkaltinti nekompetencija kultūros ministrą ir ministeriją gali būti tik noras pridengti savo specialistų neišmanymą.

Ieško pinigų gatvėms

ES parama savivaldybėms bus dalijama ne vien per Kultūros ministeriją, tad gal Kaunas turi šansų sublizgėti per kitas priemones? "Per šakines ministerijas ir regionų remiamas sritis. Tai Aplinkos, Susisiekimo ministerijos", – vardijo V.Grinis.

Miesto valdžia vis žada, kad jau tuoj už ES lėšas bus pradėtas rekonstruoti Raudondvario pl. Pasak V.Grinio, šiems darbams lėšų tikimasi gauti per Susisiekimo ministeriją. "Yra Susisiekimo ministerijos priemonė, kuri kalba apie gatvių rekonstravimą, asfaltavimą. Joje visai Lietuvai numatyta apie 250 mln. litų. Kaunui gali tekti iki 30–35 mln. litų", – prognozavo savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas. Tik viena maža smulkmena – savivaldybė skelbia, kad Raudondvario pl. rekonstrukcija kainuos apie 70–80 mln. litų.

Už ką bus rekonstruojama Laisvės al., kurios pertvarkos kauniečiai laukia jau dešimtmetį? "Nežinau, mano manymu, irgi tik iš Susisiekimo ministerijos eilutės, ne iš kitur", – svarstė V.Grinis. Kaip žinoma, Laisvės al. rekonstrukcijai reikia taip pat apie 80 mln. litų, tad akivaizdu, kad ta per Susisiekimo ministeriją Kaunui teksianti dalis gali būti gerokai per striuka.

"Žmonėms visą laiką norisi daug, o politikams norisi dar daugiau", – šyptelėjo V.Grinis. Paklaustas, kur savivaldybė tikisi gauti pinigų daugybei kitų objektų, kuriuos žadama ir reikia atnaujinti bei sutvarkyti, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas sakė negalįs pakomentuoti.

Didžiausia viltis – ES finansinė parama Aleksoto ir Žaliakalnio integruotoms teritorijoms ir su jomis susijusioms erdvėms. Nuo pavasario kalbama, kad iš šios paramos eilutės Kaunas gali tikėtis 100–150 mln. litų. Tačiau ir čia sėkmė priklausys nuo to, ar atėjus lemtingai dienai Kauno savivaldybė bus kvalifikuotai parengusi paraiškas, projektus ir kitus reikalingus dokumentus.

Bando įkvėpti vilties

Dar šių metų liepą savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis sakė, kad vieni svarbiausių miesto projektų Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai, patenkantys į integruotą Aleksoto teritoriją, ir S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro atnaujinimas Žaliakalnyje.

Šįkart administracijos vadovas nenorėjo komentuoti ES paramos gavimo perspektyvų ir ruošiamų projektų, motyvuodamas tuo, kad neturi pakankamai konkrečios informacijos.

"Dar nė vienai savivaldybei nėra paskirtos jokios sumos, ir kovos dėl paramos vyksta tik žodžiais. Dabar dėliojami prioritetai, strategijos, deramasi su EK", – be jokio nerimo dėstė Kauno meras Andrius Kupčinskas, kaskart nevengiantis pabrėžti, kad dabar – tik pasiruošimo, o ne pinigų dalybų metas.

Jis užsiminė apie tai, kad iki gruodžio 1-osios savivaldybė turi pateikti dviejų prioritetinių kultūros infrastruktūros ir paveldosaugos objektų rinkodaros planus, kurie galėtų pretenduoti į Kultūros ministerijos skirstomą ES paramą. "Tik dar nėra aiškumo, terminai vis atidedami. Kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, labai nekonkretu, bet vilčių nereikia laidoti pradinėje stadijoje. Dirbame, tik turėkime kantrybės", – bandė demonstruoti optimizmą A.Kupčinskas.

Priminus, kad Kultūros ministerija kalba apie 16 mln. litų kvotą Kauno kultūros infrastruktūros ir paveldosaugos objektams, miesto vadovas atkirto: "Netikiu, kad čia galutinis skaičius. Numatytas susitikimas su ministru, laikome ranką ant pulso ir nesnaudžiame."

Komentarai

Rimantas Mikaitis
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Trejus metus kone kasdien savivaldybė skelbia, kokius projektus įgyvendins, kiek lėšų panaudos, platina paveikslėlius, kaip viskas gražiai atrodys. Miesto meras taip įsijautė į viešųjų ryšių vaidmenį, kad, rodos, įsivaizduoja, jog tie projektai iš tiesų įgyvendinami. Deja, aiškėja, kad tie pažadai neturi jokio apčiuopiamo pagrindo ir yra tik miglos pūtimas. Realybė gerokai niūresnė: nėra nei pinigų, nei konkrečių darbų, o kadencijos pabaiga – ant nosies. Šią kadenciją žadėta rekonstruoti Laisvės al., pastatyti Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmus ir modernų centrą studentams, tačiau nė vienas svarbesnis miestui projektas taip ir nepradėtas įgyvendinti. Meras giriasi, kad per 2007–2013 m. laikotarpį Kaunas puikiai panaudojo ES paramą, tačiau pateikia Kauno regiono skaičius, nes Kauno mieste vienam gyventojui tekusi ES parama gerokai mažesnė nei kituose miestuose. Vis girdime, kad naujasis ES finansinės paramos laikotarpis atneš Kaunui milijonus, tačiau ar vėl nereikės gelbėti Kauno munduro prisidengiant Kauno regiono finansiniais rodikliais? Kauno veidas nuo to, deja, nepasikeis.

Povilas Mačiulis
Visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas"

Kiekvienas projektas susideda iš šių etapų: idėjos, pasiruošimo ir įgyvendinimo. Kauno savivaldybė ypač prastai atlieką antrąjį etapą – paruošiamuosius darbus. Todėl net ir pačios gražiausios idėjos gali neišvysti dienos šviesos ir būti neįgyvendintos. Ir taip tikrai atsitiks, jeigu miesto meras ir administracijos vadovai toliau miegos ir nedirbs pagrindinio darbo. O jų darbas yra išsami situacijos analizė, profesionalų komandos telkimas, lobizmas ministerijų koridoriuose. Taip reikia stengtis dėl kiekvieno, net ir paties mažiausio savivaldybės projekto. Pasigendu iš A.Kupčinsko lyderystės bandant konsoliduoti miesto bendruomenę siekiant bendro rezultato. Juk kiekvienas kaunietis nori, kad pagaliau pabustume iš apleisto ūkio, pastatų vaiduoklių ir "auksinių tualetų" košmaro.

Savivaldybės administracijos planai 2014–2020 m. ES finansiniam periodui taip pat neglosto akies. Juk tikrai galime įgyvendinti daugiau didelių projektų, nei vieno stadiono rekonstrukcija ar kelios sutvarkytos gatvės. Kauno miestas ES lėšas pritraukia apgailėtinai – tarp Lietuvos miestų esame absoliutūs autsaideriai. Niekam nenuostabu, kad ES lėšomis vienam gyventojui Vilnius mus lenkia dvigubai – juk tai šalies sostinė, tačiau Alytus ar Marijampolė savo gyventojams pritraukia net šešis kartus daugiau lėšų nei Kauno savivaldybė kauniečiams.

"Vieningas Kaunas" dar rugsėjo mėnesį su miesto Kultūros ir turizmo plėtros skyriumi bei vietos verslininkais aptarė, kaip Kaunas galėtų pasinaudoti Ūkio ministerijos Prioritetinių turizmo plėtros regionų e. rinkodaros programa, ir pateikė ministerijai pasiūlymus, kurie padės miestui pasinaudoti jos teikiamais pranašumais.