Kuo šiuo metu gyvena KEKS organizatoriai, kokių lūkesčių vedini dirba, kokias partnerystes mezga ir kuo ketina praturtinti Kauno miestą bei rajoną – apie visa tai pokalbis su laikinąja KEKS įstaigos direktore Ana Čižauskiene.

- Kaunas Europos kultūros sostine taps dar tik po kelerių metų – tai ilgas laikotarpis, kam jis yra ir bus skiriamas?

- Ši programa pasižymi ilgalaike perspektyva ir mums, KEKS komandai, dažnai tenka kalbėti net ne apie 2022-sius, bet apie 2023-sius metus, apie tai, kokį poveikį ir kokį palikimą miestui sukurs Europos kultūros sostinės projektas.

Penkmetis – nemažas laikas pasiruošimui, tačiau kadangi projektu siekiame kurti pokyčius, jiems reikia didelio viso miesto organizacijų, bendruomenių įsitraukimo. Pasiruošimo laiką skaidome etapais: pirmasis skirtas programos kūrimui ir partnerysčių plėtrai – tiek Kaune, tiek Lietuvoje ir už jos ribų. Antrajame žingsnyje, maždaug nuo 2020 metų, planuojame aktyviau įtraukti bendruomenes ir auginti kultūros paslaugų auditoriją. O 2022 metais planuojama pati šventė, kuri taps įvykusių pokyčių ir suaktyvėjusių kaimynysčių, jaunimo pasiekimų ir kultūros inovacijų paženklinimu. Nuo 2022 metų pabaigos prasidės paskutinis etapas, kuriuo sieksime išsaugoti programos rezultatus ir užtikrinti idėjų tęstinumą.

Neretai kultūros sostinės titulas tenka tokiems Europos miestams, kurie išgyvena tam tikras identiteto transformacijas arba yra ant slenksčio tarp buvusio ir būsimo identiteto. Kaip turbūt visi jaučiame pastaraisiais metais, būtent ant tokio slenksčio yra ir Kaunas. Tad Europos kultūros sostinės programa papildo ir tarsi horizontalus įrankis padeda miestui kurti savo  pokyčius įvairiose srityse – per kultūrą ir per meną.

- Kultūros sostinė – kiek šis titulas ir jam skirti metai prisideda prie viso miesto klestėjimo ir kuo bus naudingas kiekvienam miestiečiui?

- Kalbant apie kitų Europos miestų Kultūros sostinių pavyzdžius, yra ir didelių, gražių istorijų, ir mažiau sėkmingų. Įkvėpimo galime semtis iš 2015 metų Europos kultūros sostine buvusio Belgijos miesto Monso: miestas, kuriame gyvena vos 100 000 gyventojų, per metus priėmė apie 1,5 milijono lankytojų! Arba vienas dažniausiai minimų – Liverpulio 2008 EKS projektas, kuris buvo kruopščiai išnagrinėtas, pateikiant projekto poveikio analizę. Paskaičiuota, kad tais metais turizmas mieste išaugo per 30 proc. ir sugeneravo per 700 milijonų svarų pajamų. Kaip vieną svarbiausių savo pasiekimų Liverpulis mini ryškų miesto identiteto pokytį: miestiečiai ėmė jausti didesnį pasitenkinimą gyvendami Liverpulyje, pradėjo didžiuotis savo miestu.

Visgi reikia pabrėžti, kad EKS titulas nėra joks vaistas ar receptas pats savaime. Tai tik miestui suteikiama galimybė, ir tai, kaip miestas ja pasinaudos, priklauso nuo visų mūsų. Ne tik nuo KEKS organizacijos – kuri yra labiau dialogo iniciatorė ir pokalbių organizatorius – bet nuo pačių miestiečių, verslo bendruomenės, svetingumo ir kultūrinio sektoriaus, skaitmeninių inovacijų sektoriaus. Tik dirbdami išvien galime sukurti didelius ir reikšmingus pokyčius.

(A.Aleksandravičiaus nuotr.)

- Vis kalbame apie KEKS komandą – kas ją sudaro?

- KEKS komandoje dirba įvairių sričių kultūros ekspertai. Nemaža dalis jų yra susiję su miesto akademine aplinka, ateinantys iš universitetų, turintys gilų išsilavinimą tokiose srityse kaip atminties studijos, auditorijų pripažinimas ir plėtra, kūrybinės industrijos, architektūrologija, meno istorija.

Šiuo metu KEKS dirba 11 žmonių. Didžiąją dalį personalo sudaro kūrybinė komanda – skirtingų platformų kuratoriai ir koordinatoriai. Už komandos ribų turime platų lauką ekspertų – kolegų, bičiulių, partnerių. Dalis jų gyvena užsienyje ir mus konsultuoja. Kita dalis dirba Kauno ir Lietuvos kultūros organizacijose.

Suplanuota, kad 2022 metais komandoje dirbs 35 asmenys – ir tai tik vidinė organizacijos struktūra. Daugybė kitų žmonių bus samdomi įvairių sutarčių pagrindu. Ar tos kelios dešimtys komandos narių yra daug? Tikrai ne, lyginant, pavyzdžiui, su tuo pačiu Monsu, kur dirbo apie 130 žmonių.

- Kokiais darbais KEKS komanda užsiėmusi šiuo metu?

- Šiemet skelbėme jau kelis kvietimus miesto ir rajono organizacijoms prisijungti prie KEKS: kviečiame sėsti prie apskritų stalų ir per dialogą apmąstyti KEKS’o programą, kurti bendrus projektus ir strategijas.

Daug minčių ir laiko investuojame į jaunimo platformos ir jaunimo projektų planavimą. Jau esame pradėję mokymų programą „Kauno iššūkis“: mūsų mokymuose dalyvaujantys jaunuoliai turėtų tapti ta komanda, kuri 2022 metais paruoš ir įgyvendins jaunimui skirtą programos dalį – juk beveik aštuntadalis šio didžiulio projekto yra dedikuojamas jaunimui.

Tikimės ilgalaikio rezultato įvairiose miesto ir rajono seniūnijose: planuojama programa „Fluxus laboratorija“ – kūrybiniai taškai, kurie įsikurs seniūnijose ir kur dirbs kultūros sostinės mediatoriai, padėsiantys vietos gyventojams įsitraukti į programą ir skleisti kultūrines idėjas savo kasdienėje aplinkoje. Seniūnijose bei rajonuose turėtų atsirasti meno kūrinių, užsimegs nematerialūs kultūriniai projektai, bus siekiama kurti švenčių tradicijas.

Šiuo metu kuriamos kelios virtualios svetainės: viena iš jų – naujojo Kauno mito svetainė, kurią viešai pristatysime šių metų pabaigoje. Svetainė leis bet kam – bet kuriam miestiečiui – įsijungti į naujojo Kauno mito kūrimą. Turėsime kolektyvinės mitokūros platformą, kurioje galėsite sudalyvauti, tarkime, įkeldami savo nufilmuotą video arba rašydami patį mito naratyvą.

Kita kuriama svetainė pristato ir populiarina Kauno modernistinį paveldą. Tai bus reikšminga tarptautinio projekto dalis, susiesianti mūsų modernistinę architektūrą ir kultūrą su tarptautine modernistine tradicija.