Tarybos idėja

Europos senolių taryba įsikūrė 2014 m. paskatintos pasaulio močiučių. Iki tol Pasaulio senolių taryboje nebuvo nė vienos europietės. Dabar Europos senolės kas devynis mėnesius susitinka skirtingose šalyse ir taip pristato ne tik savo kultūros, bet ir išminties klodus.

"Mūsų susibūrimo esmė – skleisti taiką pasaulyje, perduoti turimą išmintį ateinančioms kartoms, padėti mamoms, nes jos neturi laiko, o močiutės jo turi. Mes dalijamės savo patirtimi, taip pat vykdome daug projektų", – veiklą apibūdino Europos senolių tarybai priklausanti lietuvė Aldona Čiūtienė.

"Norime pasaulyje ką nors pakeisti, pažvelgti į tai, kas mus vienija, o ne skiria. Esu labai laiminga būdama šios tarybos nare, nes nors ir esu sena, noriu ką nors padaryti, kad mano vaikams ir anūkams čia būtų geriau gyventi. Turime keisti savo elgesį, daugiau semtis energijos iš žemės ir kalbėti apie klimato kaitą, siekti sumažinti taršą. Norime būti su jaunais žmonėmis, nes turime labai daug patirties, kuria galime pasidalyti", – apie globalias idėjas kalbėjo iš Vokietijos atvykusi Helga Langer.

Mūsų susibūrimo esmė – skleisti taiką pasaulyje, perduoti turimą išmintį ateinančioms kartoms.

Senolės kartu dalijasi savo patirtimi, išreiškia pagarbą Žemei, palaikančiai visą gyvybę, prisiima atsakomybę už gyvenimo išminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Būtent per tokią gėrio sklaidą moterys nori pasaulį padaryti geresne vieta gyventi vaikams, anūkams ir kitoms kartoms.

"Pagrindinė tarybos idėja – išmintis, mokymas, kuris atėjęs iš kiekvienos kultūros ir kurį puoselėja vyresnės moterys. Močiutė nebūtinai ta, kuri susieta biologiniais ryšiais, bet ta moteris, kuri simbolizuoja išmintį. Tarp mūsų yra akademikių, arbatos rinkėjų, terapeučių, muzikančių ir įvairių kitų profesijų atstovių. Visos jos skleidžia žinias bei patirtį pasauliui per pagarbą žemei, žmonijai, visoms gyvoms būtybėms ir visa tai perteikia kitoms kartoms", – kalbėjo Europos senolių tarybos įkūrėja Svami vienuolė Saraswati.

Ji pridūrė, kad taryba grįsta moteriškomis idėjomis ir energija, nes būtent moterys visada būdavo kultūros nešėjos. Istorijos perspektyvoje vyrai turėjo kitų darbų, o moterys užsiimdavo išminties sklaida ir ryšio su gamta palaikymu.

Šiuo metu Europos senolių taryboje yra apie 24 narės iš penkiolikos Europos šalių. Visos senolė kas devynis mėnesius susitinka vis skirtingoje Europos šalyje. Toks laiko tarpas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis simbolizuoja vaiko laukimą, kas taip pat siejasi su moteriškuoju pradu.

Pačioje taryboje taip pat moteriškas kolektyvas, tačiau yra ir senelių, kurie kelionėse kartais palaiko draugiją savo žmonoms.

Aktyvus gyvenimas

Europos senolės rūpinasi ne tik geresnio pasaulio idėjos sklaida, bet nepamiršta ir savo šeimos. Dauguma tarybos narių užsiima įvairiais mokymais, visuomeniniu darbu, o laisvą minutę nepamiršta ir artimiesiems numegzti šiltų drabužių.

Štai vienos senolės iš Italijos aistra – šokis. Sabina Cesaroni mėgaujasi baletu, ji ir aktorė, ir terapeutė. Naudodama meną kaip įrankį, ji išlaisvina kūrybos klodus ir žmogaus energiją. Kalbinta lietuvė Aldona užsiima joga.

"Turiu tris vaikus, keturis anūkus ir dar vienas pakeliui. Neseniai išėjau į pensiją, tad turiu laiko sau. Esu jogos mokytoja, turiu grupes, kurios ateina pas mane ir šiaip dar turiu daug veiklos. Priklausydama tarybai galiu bendrauti, pažinti, tobulinti anglų kalbą. Supranti, kad yra labai plati giminystė", – sakė A.Čiūtienė.

Paklausus, ar tokioje senolių draugijoje moterys aptaria, kaip auklėja anūkus, ponia Aldona pridūrė, kad senolės mokosi iš anūkų. "Jie yra mūsų mokytojai. Mes tikrai turime iš ko mokytis, nes smagiausia yra su jais žaisti", – išmintimi pasidalijo pašnekovė.

Kitos tarybos narės taip pat propaguoja aktyvų gyvenimo būdą. Europos senoles subūrusi Svami vienuolė pasakojo, kad savo žinias perduoda įvairiose pasaulio šalyse.

"Esu išminties mokytoja. Rengiu seminarus tiek suaugusiesiems, tiek vaikų darželyje. Tenka daug keliauti", – sakė Saraswati.

"Turiu keturis vaikus ir penkis anūkus. Aš bandau savo laiką skirti ir jiems, bet ne visada tai būna lengva, nes jie turi savo gyvenimus, yra labai užimti, tačiau jie vis labiau ir labiau domisi, kuo aš užsiimu. Aš keliauju po pasaulį, bendrauju su kitomis senolėmis", – apie tai, kaip leidžia savo laiką, kalbėjo vokietė H.Langer.

Garso magija

Laiko patikrinta išmintis daugelyje pasaulio šalių išreiškiama per garso ir tylos sąveiką tautinėje ir sakralinėje muzikoje. Lietuva išsaugojo unikalią folkloro tradiciją, todėl neatsitiktinai Kaune pasirinkta susitikimo tema – garsas.

Kaune Europos senolių tarybos narės kartu su visuomene susitiko M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat čia slypi Lietuvą apibūdinantys garsai. M.K.Čiurlionis kūrė tai, kas atspindi mūsų tautą.

"Kiekviena moteris kiekvieno susitikimo metu prisistato save: ką ji veikia, savo šalį. Šį kartą pasirinkome garso temą, tad parodome, kas garsas yra mums asmeniškai, šeimoje, koks šalies garsas. Siekiant pristatyti Lietuvą, moterims rodėme sutartines, jos ir pačios pabandė jas padainuoti. Jos puikiai sekėsi, nes kai yra žmogus, kuris tinkamai užveda, tada ta energija užsikrečia ir kiti. Mes labai daug randame bendrų šaknų", – pasakojo A.Čiūtienė.

Iš įvairių Europos šalių į Kauną atvykusios senolės buvo sužavėtos žiema. Jos tikino, kad vieta labai tinka jų temai, mat snaigės tyloje padengė žemė, sukurdamos tam tikrą pasaką, kuri primena Kalėdas.

"Lietuvoje esu ne pirmą kartą. Esu buvusi Klaipėdoje, mačiau jūrą. Man čia labai patinka, nes yra daug gamtos", – žavėjosi H.Langer.