Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, jog institucijų diskusijos, kaip teismo sprendimu perduoti mažametę mamai, pasiruošta tam ar ne, tik didina galimybę Lietuvai pralošti bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat sako, jog pralaimėjimo atveju žala turėtų būti sumokėta ne iš šalies biudžeto mokesčių mokėtų pinigais, o išieškota iš pareigūnų, kurių veiksmais ar neveikimu stringa teismo sprendimo vykdymas.

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl įvykių Garliavoje, dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat piktinosi tais parlamentarais, kurie kvestionuoja teismo sprendimą.

„Savotiškai atrodo komiteto siūlymas išklausyti vaiko nuomonę po teismo sprendimo priėmimo, ir tai rodo jų pačių abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo, kas iš tikrųjų kaip Seimo nariams neduoda garbės, nes Seimo nariai pirmiausiai turėtų gerbti įstatymus ir teismo sprendimus. Šitoje vietoje akivaizdu, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas ir institucijos turi susitarti ir dirbti“, – žurnalistams sakė iš posėdžio išėjusi E.Žiobienė.

„Šiandien ir viena, ir kita ministerija drabstosi, stumdosi, ieško būdų per viešas informacijos priemones pasakyti, kad nėra pasiruošę, ar nežino, kokios paslaugos bus reikalingos, tai visą tą laiką buvo galima pasiruošti, priminsiu, pirmas sprendimas buvo 2010 metų gegužės mėnesį. Ir šiandieną tas drabstymasis viešojoje erdvėje tik didina valstybės pralošimo tikimybę EŽTT ir žalos atlyginimą“, – piktinosi kontrolierė.

Taip pat ji piktinosi ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais, nenutraukiant mergaitės tetai Neringai Venckienei suteiktos laikinos globos. „Įsteigta laikinoji globa, kuri niekaip nenutrūksta, todėl, kad administracijos direktorius nenori jos nutraukti, tai rodo tam tikrą nenorą gerbti įstatymų ir teismų sprendimų, ir aš labai tikiuosi, kad jei valstybė pralaimės EŽTT šią bylą, iš tų pareigūnų, kurie nevykdo pareigų, turi būti išieškoti pinigai, o ne iš mūsų mokesčių mokėtojų“, – sakė E.Žiobienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę išplatino poziciją, jog šiuo metu dar nėra pasirengta tinkamai įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę jos motinai. Viceministro Daliaus Bitaičio nuomone, tai yra dėl to, kad antstolė, rengianti perdavimo vykdymo planą, neatsižvelgia į Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko teises ir išvengti žalos vaikui ne tik prieš, bet ir po vaiko paėmimo. Taip pat antstolei, anot pranešimo, privalu suderinti šį planą su visomis vykdyme dalyvaujančiomis šalimis.

SADM vadovybė tuomet kreipėsi į Teisingumo ministeriją, Lietuvos antstolių rūmus, generalinį policijos komisarą, prašydama šių institucijų vadovų užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su vaiko teisių apsaugos specialistais. Anot D.Bitaičio, svarbiausias šių siūlymų tikslas yra apsaugoti mergaitę nuo galimos žalos, galimų neigiamų pasekmių mergaitės būsenai vykdant minėtą teismo sprendimą, kurios turės įtakos ir po vaiko paėmimo.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius tuo tarpu sako, jog tai, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, rodo, kad institucijos veikia „ne visiškai tinkamai“. Taip pat jis tvirtino, jog teismo sprendimo vykdymas atitinka vaiko interesus, nes „teismas labai akivaizdžiai ir aiškiai pasakė – vaiko interesas yra būti su mama“.

„Tai, kad sprendimas iki šiol neįvykdytas, rodo, kad institucijos veikia ne visiškai tinkamai. Visos institucijos turi ieškoti, kaip įvykdyti sprendimą, o ne bandyti pasislėpti nuo gresiančios atsakomybės, kelti klausimus, ir panašiai. Puikiai suprantat, jeigu nori nevykdyti, gali surasti šimtą priežasčių, kaip nevykdyti, jei nori vykdyti, gali taip pat surasti (galimybių vykdyti)“, – sakė T.Vaitkevičius.

„Mūsų pozicija yra labai aiški, vykdymas turi atitikti vaiko visų interesų visumą, teismas labai akivaizdžiai ir aiškiai pasakė – vaiko interesas yra būti su mama“, – pridūrė viceministras.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė taip pat sakė, jog abejonės dėl mergaitės noro ar nenoro gyventi su mama nepagrįstos, nes teismas yra įvertinęs vaiko nuomonę priimdamas sprendimą.

„Bet kuriuo atveju. mergaitės nuomonė buvo išklausyta teisme, teismas skyrė ekspertizę, visa tai yra įvertinta ir šiandien dar kartą vertinti, manipuliuoti, kad mergaitė nori-nenori, nebekyla klausimas. Kita vertus, teismas labai aiškiai pasakė, kad mergaitei ir pas laikinąją globėją yra blogai, ir tik epizodiškai matant mamą ir perduoti nepasiruošus yra blogai. (...) Jei taip yra pasakyta, institucijos šiandien negali abejoti, svarstyti, galvoti, gal ne toks teismo sprendimas, gal mes galim jo nevykdyti. Teismo sprendimas turi būti vykdomas“, – kalbėjo kontrolierė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys tuo tarpu tvirtina, jog iki galo nėra aišku, kaip teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo mamai įvykdyti.

„Mes negavome labai aiškių atsakymų, kaip įgyvendinti teismo sprendimą, nes dvi praktikos ir konvencinės normos, tarptautinėje teisėje reglamentuotos, mūsų įstatymų lygmenyje ir procedūrose nėra iki galo aiškios. Iš vienos pusės aišku, kad teismo sprendimas turi būti įgyvendinamas ir jį įgyvendinant galima naudoti prievartą, iš kitos pusės – prievarta negalima vaiko atžvilgiu. Aiškaus atsakymo, kaip šitą klausimą kažkas ruošiasi spręsti bent aš asmeniškai negavau“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R.Dagys.

„Didesnio aiškumo neatsirado nuo pat konflikto pradžios. Nei pas mus psichologų tarnybos veikia taip, kaip turėtų, nei vaiko teisių darbuotojų darbo reglamentacija aiški. Viskas palikta antstolio nuožiūrai“, – pridūrė komiteto vadovas.

Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė mergaitės tetos, Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės globojamą jos velionio brolio Drąsiaus Kedžio dukrą perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas. Kovo 23 dieną bandymas perduoti mergaitę motinai Kauno rajone, Garliavoje, baigėsi susistumdymu, po šio įvykio pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs N.Venckienės skundą, paliko galioti Kėdainių teismo sprendimą, kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.