Augina ir šiltnamiuose

Iš Kauno rajono, Padauguvos (Vilkijos apylinkių seniūnija), kilęs sportininkas su žmona Dovile čia, senelio žemėje, nuo 2018 m. ir ūkininkauja. Per šį laikotarpį Gudžių ūkis prasiplėtė – dabar braškės, žemuogės ir sausmedžiai veši šiek tiek didesniame nei 4 ha plote. „Plotas svyruoja: užsodini naują lauką, seną dėl sėjomainos panaikini, bet braškės užima maždaug 3 ha“, – pasakojo Andrius.

Didesnė naujiena – pernai, pasinaudoję ES parama, Gudžiai pasistatė šiltnamius. Bendras plotas siekia 17 a, juose auginamos ne tik braškės, bet ir žemuogės. „Esame labai patenkinti šiuo sprendimu. Pirmiausia – dėl auginimo proceso kontrolės. Derliaus priklauso ne nuo gamtos malonės, o nuo mūsų pačių, nereikia bijoti, kad užkepins saulė ar nuniokos kruša“, – sakė ūkininkas.

Pasak Andriaus, šiltnamiai nelabai paankstino braškių derlių. „Mes visada ankstiname braškių derlių laukuose, dengiame jas agroplėvele. Tačiau šiltnamyje galima išgauti daug geresnę kokybę, nes ant uogų nelyja lietus, galima reguliuoti drėgmę. Tai – visai kitas pasaulis. Sezonas atsiradus šiltnamiams pavasarį pasistūmė gal savaite į priekį, dar viena savaite bandysime paankstinti pasirinkę tam tikras veisles, manau, galėsime labiau ištęsti sezoną rudenį. Šiltnamiuose braškes auginame tik antri metai, o tai galima prilyginti pirmiesiems žingsniams. Mums dar reikia mokytis, mokytis, mokytis. Vaidinti ekspertą ar specialistą būtų didžiausia nuodėmė“, – šypsojosi pašnekovas.

Privalumas: šiltnamiuose derlius nuo gamtos nepriklauso. / D. ir A. Gudžių asmeninio albumo nuotr.

Sau į kojas nešaudys

Tam, kad nereikėtų eksperimentuoti ir mokyti iš savo klaidų, Padauguvos ūkininkai pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų instituto filialu Sodininkystės ir daržininkystės institutu. „Institutas Babtuose turi įrangą, laboratorijas ir kitas galimybes išbandyti įvairias auginimo technologijas. Esame pradedantieji, patiems pastatyti papildomų, skirtingų šiltnamių ir viską bandyti savo kailiu būtų sudėtinga, tai būtų abiejų kojų persišovimas. Todėl ir kilo idėja bendradarbiauti su mokslininkais, džiaugiamės atsiradusia galimybe“, – patikino pašnekovas.

Jei Lietuvos ūkininkai sugeba kilogramą braškių užauginti už 3 eurus, jie šaunuoliai, aš jiems spaudžiu dešinę, nes pats dar nesugebu.

Pasak A. Gudžiaus, renkantis šiltnamį, yra daug dalykų, į kuriuos privalu atsižvelgti: koks jis turi būti, kokia stogo konstrukcija, kokia danga. „Šiemet pamatėme, kad vienam šiltnamiui pasirinkome netinkamą plėvelę: vienai veislei nepatinka šviesos skaidymas, o kitai tai sukūrė tiesiog tobulas sąlygas. Jau vien tai liudija, kad bendradarbiauti su mokslininkais yra teisingas sprendimas“, – patikino ūkininkas.

Palyginti su 2018 m., kai Gudžiai tapo ūkininkais, braškių veislių sąrašas keitėsi nežymiai, viena nauja veislė atsirado, kai šias uogas pradėjo auginti šiltnamiuose, vienos atsisakyta ir pakeista kita ir lauke. „Kodėl keitėsi, nesakysiu, tai komercinė paslaptis. Tai augimo, mokymosi procesas. Ne visos veislės tinka mūsų dirvožemiams, todėl ir ieškome, kas tinka“, – nedaugžodžiavo pašnekovas.

Šviežumas: į ūkininkų turgelius iškeliauja ryte skintos uogos. / D. ir A. Gudžių asmeninio albumo nuotr.

Ne aukso kasykla

Prieš pora metų Gudžiai ketino imtis ir šilauogių, bet sumanymo atsisakė. „Lietuvoje šilauoges tuoj dalins už dyką. Jas auginančių ūkių rasi ant kiekvieno kampo, kur nueisi ar nuvažiuosi. Prieš kurį laiką ES palyginti neblogai finansavo tokių uogynų įveisimą, buvo labai lengva surinkti balus, todėl ir pilna Lietuvoje šilauogių ir šitaki grybų. Seniai šilauoges auginantiems ūkininkams, kurie turi klientų ir partnerių, viskas bus gerai, o naujiems, kurie atsipirkimą skaičiavo remdamiesi pirmųjų uogų kilogramo kaina, vargu ar seksis“, – samprotavo A. Gudžius.

Panašiai yra ir su braškėmis: vienu metu buvo jų uogynų įveisimo bumas. „Pamatę, kad pavasarį kai kurie ūkininkai prekiauja po 15 eurų už kg, galvojo, kad čia aukso kasykla, tačiau realybė – kitokia. Mes patys pirmus trejus metus važiavome į minusą. Mano žmona yra nuostabus žmogus, ji save aukoja, kad išgautų kuo geresnę kokybę. Per tą laiką radome tai vertinančių klientų, partnerių, galime lengviau kvėpuoti. Dabar jau džiaugiamės, kad pasirinkome šią kryptį“, – atviravo Andrius.

Pareigos: dukrą Viktoriją Gudžiai vadina jaunąja kokybės kontroliere. / D. ir A. Gudžių asmeninio albumo nuotr.

Plėtra priklausys nuo rinkos

Ar Gudžiai plės šiltnamių plotą, priklausys nuo rinkos. „Lietuvai dar reikia daug nueiti, kad susitvarkytų rinką. Jei matysime, kad uogos parduodamos po 3 eurus už kg, turbūt neplėsime. Vis dar pasitaiko, kad į Lietuvą iš Lenkijos urmu atkeliauja šiai rinkai netinkančios, prieš savaitę skintos braškės, pardavinėjamos kaip lietuviškos. Akivaizdu, kad konkuruoti negalėsime. Lietuviai nori čia ir dabar nuskintų uogų už lenkišką kainą. Abejoju, kad rinkoje greitai atsiras pokyčių. Jei niekas nesikeis, apie plėtrą negalvosime, liksime prie esamo dydžio“, – tvirtino pašnekovas.

Paklaustas, ar patenkintias šiųmečiu derliumi ir ūkininkavimo rezultatais, A. Gudžius atsakė aptakiai: „Gavome ir uždirbti, bet ir pradirbome. Buvo ir šalnų, ir karščių, o lemiamas faktorius – dėl karščių vienu metu į prekybą išėjo daug braškių augintojų, daug pigių uogų įvežta iš Lenkijos. Piko metu lauke užaugintomis prekiavome po 4,5–5 eurus už kg ir priėmėme sprendimą, kad neapsimoka, nes tai – jau savikaina. Todėl leidome norintiems atvažiuoti ir prisiskinti patiems. Mums mokėti atlyginimą skynėjams ir vairuotojui jau neapsimokėjo. Jei Lietuvos ūkininkai sugeba kilogramą braškių užauginti už 3 eurus, jie šaunuoliai, aš jiems spaudžiu dešinę, nes pats dar nesugebu“, – sakė A. Gudžius.

Vaizdas: taip anksti pavasarį atrodė D. ir A. Gudžių uogynas. / D. ir A. Gudžių asmeninio albumo nuotr.

Pasak braškyno savininko, visada norisi geriau, tačiau žemės ūkyje planai dažnai skiriasi nuo realybės. „Jei pavyksta įgyvendinti bent pusę, plojame rankomis. Pavyzdžiui, šiemet nepardavėme nė vienos sausmedžio uogos, nes 90 proc. sausmedžių nukūlė kruša, per dvi valandas nuskynė praktiškai visą derlių. Tokiomis dienomis ir ploji rankomis, kad pasistatei šiltnamį ir braškės saugios po plėvele, o ne ant lauko“, – kasdienybės džiaugsmai ir rūpesčiais dalijosi pašnekovas.