Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijuoja devyni studentai iš Gruzijos. Vienas jų – Revazas Janashia. Šis aktyvus ir įdomus jaunas žmogus Lietuvoje yra lankęsis ir anksčiau – studijavo VDU kaip dvišalių mainų studentas ir pažinęs Lietuvą nusprendė čia sugrįžti ilgesniam laikui. 

– Kokios priežastys paskatino tave sugrįžti į Lietuvą?

– Yra keletas priežasčių, kodėl grįžau į Kauną. Visų pirma – aukšta studijų kokybė VDU. Antra, Kaunas yra miestas, turintis ypatingą studentišką atmosferą – mane tai žavi. Pastebiu, kad nuo pastarojo mano apsilankymo čia prieš keletą metų jis tapo dar atviresnis, tarptautiškesnis. Dabar žymiai lengviau, nes vis daugiau vietinių žmonių kalba angliškai, tai ypač akivaizdu bendraujant su jaunimu. Dar viena priežastis, paskatinusi sugrįžti, –  Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos paskirta stipendija studentams iš Gruzijos, o tai, savaime suprantama, yra puiki paskata studijuoti būtent čia.

– Kodėl apskritai ieškojai galimybių studijuoti užsienyje?

– Atvykau iš Gruzijos – posovietinės valstybės, kuri orientuojasi į Vakarus ir ypač į Europos Sąjungą. Viena svarbiausių galimybių, kurią suteikia ES, yra tarptautinis mobilumas, gruzinai jį ypač vertina. Galimybė gauti išsilavinimą svetur, geriausiuose pasaulio universitetuose dar visai neseniai buvo išskirtinė galimybė tik elitui, bet dabar situacija pasikeitė, todėl tiesiog privalėjau pasinaudoti tokia galimybe. Mano nuomone, tarptautinės studijos yra pagrindinis kelias į asmeninį tobulėjimą, tiesiog būtinas siekiant sėkmingos karjeros.

– Kaip kilo idėja pirmą kartą čia atvykti?

– Visuomet domėjausi posovietinėmis šalimis, kurios sugebėjo įveikti sovietinės praeities problemas ir sėkmingai integruotis į ES, taigi Baltijos šalys visuomet buvo mano dėmesio centre, ypač Lietuva. Pamenu lietuvių paramą ir palaikymą Gruzijai per karą 2008 m. rugpjūtį – tai privertė mane plačiau pasidomėti šia šalimi. Nuo to laiko pradėjau domėtis galimybėmis čia atvykti, taigi, kai universitetas paskelbė apie dvišalių mainų studijas, suvokiau, jog negaliu žiopsoti.

– Kuo skiriasi gruzinas nuo lietuvio?

– Gali nuskambėti juokingai, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė vairuotojai. Gruzijoje jie nutrūktgalviai ir niekuomet nekreipia dėmesio į pėsčiuosius. Pamenu, kai pirmą kartą teko kirsti gatvę pėsčiomis Lietuvoje, buvo malonu, kad vairuotojai mandagiai praleido ir nereikėjo pakeliui klausyti įkyraus pypsėjimo. Tačiau kartais pasiilgstu irzlaus gruzinų būdo. Mano nuomone, lietuviai tam tikrose situacijose yra linkę užsisklęsti savyje, tai gana neįprasta žmogui, atvykusiam iš Gruzijos, tokiam kaip aš. Lietuvoje man patinka viskas, išskyrus orą. Tačiau, mano džiaugsmui, čia vis dažniau pasirodo saulė.

– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp studijų Lietuvos ir Gruzijos universitetuose?

– Manau, pagrindinis skirtumas yra studijų organizavimas. Gruzijos universitetuose organizacinis aspektas dažniausiai yra antrame plane. Ten dažnai tam tikrus mano studijų srities kursus dėsto aukšto rango pareigūnai, tačiau, jiems trūksta gebėjimų suprantamai perduoti žinias. Lyginant su Gruzijos universitetais, VDU profesoriai žino, ko ir kaip moko studentus. Mane motyvuoja jų profesionalumas.

– Kodėl pasirinkai studijuoti diplomatiją ir tarptautinius santykius?

– Turiu diplomatijos ir tarptautinių santykių bakalauro diplomą, todėl priėmiau logišką sprendimą tęsti magistrantūros studijas toje pačioje srityje ir taip tapti šios srities profesionalu. Siekiu didesnių perspektyvų vėliau ieškant darbo šioje srityje, o tai yra gana didelis iššūkis daugeliui jaunų žmonių, laikančių diplomus rankose. Artimoje ateityje planuoju atlikti praktiką Gruzijos ambasadoje Vilniuje, manau, tai bus ypatinga patirtis visam gyvenimui.