Nepasitenkinimas ir abejonės

"Mūsų namas turi visas atskiras komunikacijas, tad nuo bendrijos galime atsiskirti", – pasakojo vienas iš Taikos pr. 82A name esančių butų savininkų Viačeslavas Zakroiskis. Vyrą stebina bendrijos pirmininko atsainumas: gauti bendrijos dokumentaciją kartais atrodo misija neįmanoma, o mokesčius mokantys gyventojai jaučiasi tiesiog ignoruojami.

Kalbinti gyventojai neslėpė, kad kažkada buvo padaryta klaida steigiant šešių namų bendriją. Tačiau tuomet niekas net negalėjo pagalvoti, kad bus sudaromos tokios kliūtys pasitraukti iš bendrijos. Dabar butų savininkai piktinasi, kad varžomos jų teisės, o surinkti mokesčiai keliauja nežinia kur.

Pasak V.Zakroiskio, abejonių Taikos pr. 82A gyventojams yra sukėlusi rinkliava dėl stogo remonto, bendrijoje įdarbintų darbuotojų reikalingumas, jų atliekama veikla ir pan.

Vyras skundėsi, kad nors yra samdomas valytojas, jam mokamas pastovus atlygis, tačiau žolę vasarą tenka pjauti patiems gyventojams.

Gyventojų noro nepakanka?

"Sušaukėme visuotinį savo namo savininkų susirinkimą. Nubalsuota atsiskirti", – pasakojo V.Zakroiskis. Tačiau, pasirodo, vieno namo savininkų valios negana.

"Įstatymas surašytas taip, kad vienas punktas nusako, jog galime atsijungti supaprastintu būdu, tai yra, pritarus dviem trečdaliams name esančių butų savininkų. Kitas punktas sako, kad atsiskyrimas turi vykti pagal Civilinį kodeksą. Tuomet tam turi pritarti visuotinis visų bendrijos narių susirinkimas", – aiškino V.Zakroiskis. Priminsime, kad šią daugiabučių namų bendriją sudaro šeši namai

V.Zakroiskis įsitikinęs, kad kitiems daugiabučiams yra nenaudinga iš bendrijos jungo išleisti 82A namą. "Jiems padidėtų mokesčiai, – priežastį spėjo pašnekovas. – Suprantu, kad kiti turi pritarti, kai namas nori prisijungti prie bendrijos. Bet kodėl reikia pritarti išėjimui?"

Maža to, V.Zakroiskis guodėsi, kad net neatsižvelgta nė į vieną prašymą surengti visuotinį bendrijos narių susirinkimą.

"Tokie susirinkimai nerengiami. Viskas daroma, sprendžiama per įgaliotinių susirinkimus. Maža to, mūsų namo išrinkto įgaliotinio bendrija nepripažįsta. Tad mūsų namas bendrijoje yra neatstovaujamas. Mes reikalingi tik tuomet, kai reikia sumokėti mokesčius", – konstatavo V.Zakroiskis.

Netekę kantrybės gyventojai kreipėsi į teismą. Namo savininkų bylinėjimasis su bendrijos atstovais vyksta jau trejus metus. "Bendrijos atstovai, jeigu būna įpareigoti teismui pateikti kokius nors dokumentus, pateikimą vilkina", – apie teismo proceso eigą kalbėjo pašnekovas.

Bandė sumenkinti

Bendrijos pirmininkas Juozas Ražanauskas, išgirdęs apie Taikos pr. 82A namo atstovų priekaištus, kritikų balsą bandė sumenkinti. Esą tame name yra tik keli viskuo nepatenkinti žmonės. "Jie ir rašo visur. Trys tokie", – bandė įtikinti J.Ražanauskas. Tiesa, tam priešataruja Taikos pr. 82A namo gyventojų sušaukto susirinkimo duomenys.

Pasiteiravus, kodėl prireikė teismo, kodėl neįmanoma išsiskirti gražiuoju, bendrijos pirmininkas bandė įtikinti, kad esą  jokių kliūčių nedaroma.

"Tegul eina iš bendrijos, kas jiems trukdo? Kas sakė, kad neišleidžiame? Jų niekas nelaiko. Yra įstatymas, ten nurodyta, kaip išeiti, kada išeiti, kokios procedūros. Tegul eina", – abejingai mestelėjo J.Ražanauskas.

Kodėl nesušaukia visuotinio bendrijos narių susirinkimo? "Pasiskaitykite įstatymus", – rėžė pirmininkas, leidęs suprasti, kad, jo manymu, toks susirinkimas bendrijos veiklai apskritai nebūtinas: "Įgaliotinių susirinkimas sprendžia visus reikalus, išskyrus bendrijos likvidavimą."

Pirmininką teisėtai išrinkti taip pat neva pakanka įgaliotinių susirinkimo. J.Ražanauskas gerai neprisiminė, kada baigiasi jo kadencija – spalį ar lapkritį, bet patikino, kad nauji rinkimai vyks pagal visus reikalavimus.

Kodėl vilkinamas teismo procesas? Pavyzdžiui, buvo delsiama pateikti bendrijos narių sąrašą? "Vilkinome ne mes, o jų advokatas", – kalbėjo J.Ražanauskas.

Užsiminus apie gana nekuklų bendrijos darbuotojų skaičių – 14, jis aiškino, kad anksčiau jų buvo dar daugiau – 21. "Atlyginimus gauna įgaliotiniai, valytojai, kuriuos turi kiekvienas namas", – sakė J.Ražanauskas. Atlyginimas numatytas ir pirmininkui.

Ar tikrai į valytojų pareigas neįeina žolės pjovimas? "Pareigas jiems nustato gyventojai, kiek, ką ir už kiek valyti", – nusimetė atsakomybę J.Ražanauskas.

Komentaras

Raimondas Lignugaris, advokatas

Bendrija nuo sovietinių laikų administruoja šešis namus. Bendrijoje yra gal per 300 narių. Tikslaus skaičiaus niekas nežino, nes pirmininkas į sąrašus yra įtraukęs ir mirusius, nebegyvenančius tuose namuose asmenis. Teismui tik iš trečio karto pirmininkas pateikė Taikos pr. 82A namo bendrijos narių sąrašą.

Bendrijos pirmininkas visiškai nesiskaito su patalpų savininkais, neteikia informacijos, nepriima į bendrijos narius, nepripažįsta namo išrinkto įgaliotinio, susirinkimus skelbia slapta, jų neviešindamas. Buvo pradėjęs kažkokius namų renovacijos projektus.

Namas Taikos pr. 82A yra visiškai atskiras, turi visus savo įvadus ir pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau Įstatymas) nustatytą supaprastintą tvarką turi teisę išeiti iš bendrijos ir įkurti kitą bendriją. Įstatyme yra nustatyta speciali procedūra. Namas pabandė ja pasinaudoti, tačiau užprotestavo VĮ Registrų centras, kad reorganizavimas turi būti atliekamas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, nors pastarasis numato išimtis ir būtent tokia yra nustatyta įstatyme. Žinau, kad Lietuvoje pagal įstatymo nustatytą procedūrą nė viena bendrija nebuvo reorganizuota. Teismas (Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas) taip pat laikosi šios pozicijos. Pagal Civilinio kodekso nustatytą tvarką reikia:

1) priversti pirmininką (valdybą) sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuris būtų galiojantis ir priimtų sprendimą reorganizuoti bendriją;

2) susirinkime, kad jis būtų galiojantis, turi dalyvauti ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių, pakartotiniame susirinkime (jeigu pirmas neįvyko) turi dalyvauti 1/4 bendrijos narių;

3) sprendimai priimami 2/3 balsų.

Praktika rodo, kad tai neįmanoma.

Kitos įstatymo (ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos) spragos, su kuriomis susiduriama praktiškai, – bendro naudojimo objektai. Iš kitos pusės problemos, su kuriomis susiduria bendrijos, tiksliau, jų pirmininkai ar valdybos, yra patalpų savininkų įvairūs piktnaudžiavimai.