Pereiti į pagrindinį turinį

Į Balstogę – 57 kilometrų per valandą greičiu

2016-06-20 14:00

Birželio 18-osios rytą iš Kauno Lenkijos link europine geležinkelio vėže pajudėjo pirmasis traukinys į didžiausią Šiaurės Rytų regiono miestą – Balstogę. Į Kauno geležinkelio stotį iš šio Palenkės vaivadijos centro jis atvyko išvakarėse.

Savaitgalio kelionė

Šeštadienį prasidėjo naujo tiesioginio keleivinio maršruto tarp Lietuvos ir Lenkijos gyvavimas. Juo savaitgaliais kursuos lenkiški traukiniai, kuriuose – 127 nuolatinės sėdimosios vietos, o jeigu nevežami dviračiai ar neįgaliųjų vežimėliai, galima naudotis atlenkiamomis sėdynėmis ir vietų padaugėja iki pusantro šimto.

Abu regioniniam keleivių pervežimui skirtus Lenkijos bendrovės "Pesa" 218Mc tipo SA133 serijos traukinius Palenkės vaivadija įsigijo 2006 m. rudenį. Šie modernūs dyzeliniais varikliais varomi traukiniai iki šiol kursavo maršrutu Balstogė–Suvalkai–Balstogė.

Traukinių viduje, pritaikius juos tarptautiniam maršrutui, informaciniai užrašai lenkų kalba buvo papildyti lietuviškais. Dviem kalbomis apie stoteles praneša ir balso įrašai. Vis dėlto per pirmąjį reisą ši programa dažnai strigo ir stotelės buvo daug kartų supainiotos.

285 kilometrai per penkias valandas

Viduje įrengtuose informacijos monitoriuose visi pranešimai kol kas – tik lenkų kalba.

Iš Kauno ir Balstogės geležinkelio stočių traukiniai pajudės ryte ir vidurdienį, atitinkamai atgal į galines stotis atvyks vidurdienį ir vakare.

Atstumas tarp Lenkijos ir Lietuvos regionų centrų – 285 km, tačiau kelionė traukiniu truks apie penkias valandas. Kauną ir pirmąją stotį Lenkijoje Trakiškes skiria tik 120 km, bet iki Lenkijos pasienio važiuoti teks dvi valandas.

Trakiškėse traukinys stovės 20 min., Suvalkuose – 12 min. Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Augustave ir kitose Lenkijos stotelėse traukinys stabtelės 1–2 minutėms.

Lietuvos teritorija traukinys važiuos vidutiniškai iki 60 km/val. greičiu. Taip yra, nes tiesiant Europos standarto geležinkelio vėžę nebuvo įrengta traukinio artėjimo signalizacijos ir eismo valdymo sistema, tad neuždaromos pervažos ir neperspėjami vairuotojai.

Tokių pervažų tarp Kauno ir Lenkijos sienos yra aštuoniolika. Kas kartą sulėtinant greitį iki minimalaus, kelionė iki pasienio užtrunka dvigubai ilgiau.

"Kadangi vėžė yra sugretinta su vadinamąja rusiška, kurioje signalizacija įrengta, mūsų specialistai ieško sprendimų, kaip panaudoti jau esamą įrangą ir taisyti situaciją", – sakė "Lietuvos geležinkelių" Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.

Lenkijos pusėje traukinys pagreitėja labai nežymiai. D.Žebrausko teigimu, tai lemia kitos problemos – prastesnė infrastruktūros ir bėgių būklė.

"Lietuvos geležinkelių" atstovas vis dėlto nusiteikęs optimistiškai: "Esu tikras, kad mūsų geležinkelininkai ir partneriai Lenkijoje dės visas pastangas, kad reisas būtų vystomas."

Šventinio reiso nuotaika

D.Žebrauskas pasidžiaugė, kad jau iki rytinio šeštadienio reiso iš Kauno Lietuvos pusė šiam savaitgaliui pardavė 250 bilietų. Anot jo, tai nėra blogas rezultatas.

"Mes su žmona turbūt vieninteliai keleiviai, kurie pirkome bilietus", – nusijuokė šeštadienio ryte į Balstogę pajudėjusiame traukinyje sutiktas kaunietis istorikas Jonas Palys. Vyras nustebo, kad niekas netikrina bilietų ir pro šalį ėjusios palydovės-konduktorės paprašė, kad ji pažymėtų jų "kelionės dokumentus".

"Išsirengiau į šią kelionę kaip kolekcininkas – pasirinkti pirmų gražių įspūdžių.  Važiuojame be plano, nakvosime Balstogėje, pasivaikščiosime po miestą ir ryt popiet grįšime", – pasakojo J.Palys.

"Šiandien bilietų netikriname, nes tai šventinis reisas. Tikime, kad visi važiuoja su bilietais, arba tai tie mūsų bendrovės darbuotojai, kurie registravosi ir taip laimėjo kelionę", – šyptelėjo "Lietuvos geležinkelių" konduktorė.

Kelionė iš Kauno į Balstogę (arba atgal) kainuoja 11 eurų. Šventiniu reisu nemokamai važiuoti galėjo 30 pirmų užsiregistravusių "Lietuvos geležinkelių" bendrovės darbuotojų (jie su savimi galėjo nemokamai pasiimti ir vieną bendrakeleivį), taip pat užsiregistravę žiniasklaidos atstovai.

Galima vežtis gyvūnus

Ir ateityje keleiviai galės su savimi nemokamai vežti vieną iki 6 metų amžiaus vaiką, kitiems vaikams nuo 6 iki 12 metų bus taikoma 50 proc. nuolaida.

Kelionės bilietai bus parduodami bilietų kasose, interneto svetainėse ir traukiniuose, bet ne anksčiau, kaip likus 30 parų iki traukinio išvykimo dienos. Nepanaudojus kelionės bilieto ir jį pateikus iki traukinio išvykimo, keleiviui bus sugrąžinama 90 proc. bilieto kainos. Bilieto nepanaudojus dėl vežėjo kaltės, keleiviui bus grąžinama visa bilieto kaina.

Keleivių patogumui traukinyje bus pritaikytos vietos, skirtos dviračiams, numatyta galimybė vežti ir gyvūnus. Didesnį nei nustatytą rankinio bagažo svorį turintys keleiviai už jį, o taip pat į tarptautinę kelionę pasiimtą gyvūną ar dviratį, nepriklausomai nuo nuvažiuoto atstumo, mokės nustatytą 2 eurų mokestį.

Lenkijos lietuviams – šventė

Pervažiavus sieną traukinys ilgiau stabtelėja Trakiškėse. Per 20 min. lietuvių mašinistų ir konduktorių ekipažą pakeičia lenkai. Per tą laiką keleivių dokumentus patikrinti gali ir pasieniečiai.

Perone šeštadienį susirinko būrelis Trakiškių gyventojų. Šiame Lenkijos kaime – apie 100 gyventojų. Čia net lenkai kalba lietuviškai.

"Nežinote, ar galima nusipirkti bilietą traukinyje, ar čia jau reikės mokėti su antkainiu?" – dzūkiška tarme paklausė Trakiškėse į traukinį įlipusi Jurgita Vaičiulytė. Mergina iš Punsko į universitetą Balstogėje iki šiol važinėdavo autobusu iš Suvalkų.

Išgirdusi, kad Lietuvos pusėje niekas netikrino bilietų, studentė apsidžiaugė, tačiau netrukus prie jos priėjusi konduktorė lenkiškai paaiškino, jog bilietą teks pirkti, tačiau be antkainio.

"Trakiškės mums gerokai arčiau nei Suvalkai, tad tėtis pasiūlė išbandyti traukinį ir atvežė iki stoties. Nuo šiol dažniau rinksiuosi traukinį", – džiaugėsi Jurgita.

Lietuvaitė jau seniai žinojo apie šį traukinį: "Visi seniai apie tai kalbėjo. Daug kam tai kaip šventė, nes galės paprasčiau nuvykti į Lietuvą. Mes giminių Lietuvoje neturime, tačiau Kaune ir Vilniuje studijuoja daug draugų. Jiems bus patogiau keliauti, paprasčiau bus ir man juos aplankyti. Iki šiol taikydavausi prie tėčio, kuris į Lietuvą dažnai važinėja savo verslo reikalais."

Atidesniems teko ekskursija

Malonus siurprizas laukė pirmojo reiso keleivių, kurie išlipę atkreipė dėmesį į juos pasitikusią moterį. Atidesnieji buvo pakviesti į nemokamą ekskursiją po Balstogę. Sulipę į seną "Škoda" autobusą keliauninkai gavo po suvenyrinį bilietą "Už vieną šypseną". Pro autobuso langą apžiūrėjus dalį centro, ekskursantai buvo pakviesti pasivaikščioti po barokinį parką.

"Tikiu, kad jūs grįšite ir pamilsite Balstogę, kaip aš myliu jūsų Klaipėdą, Alytų, Kauną, Vilnių ir kitus miestus", – ekskursijai baigiantis sakė savo pasakojimuose entuziastingai Balstogės ir Lietuvos ryšius akcentavusi gidė Alicja Raczkowska.

"Apie tai, kad mums dar bus parodytas miestas, sužinojome tik išlipę iš traukinio. Kadangi esame tie lietuviai, kurie važiuoja į Lenkiją ne apsipirkti, o pažinti šalį, mums labai patiko", – jau važiuojant atgal džiaugsmu dalijosi ūkininkas iš Domeikavos Vilmantas, į vienos dienos kelionę išsirengęs su broliu ir  jųdviejų žmonomis.

"Gaila, kad nepadarėme kaip protingesni – nepasilikome nakvoti. Bet dabar jau turime planą ateičiai", – sakė Vilmantas.

Vilniečiai Donatas Kudarauskas su sutuoktine ir pusbrolio žmona Jūrate iš Kėdainių buvo tarp tų, kurie nusprendė, kad poros valandų Balstogėje jiems per mažai.

"Važiavau specialiai šiuo traukiniu kaip geležinkelių mėgėjas. Automobilį palikome Kaune. Liksime nakvoti ir rytoj važiuosime atgal. Šįsyk atvykome į žvalgybą, pasidairysime, kur toliau traukiniai važiuoja, o kitąsyk jau gal ir iki Krokuvos nuvažiuosime", – sakė mėgstantis traukiniais keliauti vyras.

Viliasi, kad pagyvės turizmas

Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriaus pavaduotojas Andrius Lazauskas tikisi, kad atsivėrus naujai galimybei keliauti į Lenkiją lietuviai važiuos ne tik apsipirkti, bet įvertins Balstogę kaip kultūros centrą, kuriame yra filharmonija, gausu teatrų, muziejų.

Jis taip pat tikisi, kad naujuoju geležinkelio maršrutu susidomės ir lenkai. "Keleiviams, kurie šiandien atvyks į Kauną, jau suteiksime pagrindinę informaciją apie miestą ir apie Lietuvą. Daug dėmesio skiriame Jono Pauliaus II keliui Lietuvoje ir bažnytinių piligrimysčių maršrutams. Pradžioje, ko gero, bus daugiau tokių, kurie atvažiuos apsidairyti vienai dviems dienoms, bet ateityje iš lūpų į lūpas sklindanti informacija pritrauks vis daugiau turistų. Ir Kaunui bus tik geriau, jeigu į jį atvykę lenkai vėliau pasuks aplankyti Šiluvos ar Vilniaus", – optimistiškai perspektyvas piešė A.Lazauskas.

Įspūdžiuose – skeptiškos gaidos

"Kelionė man neprailgo ir patiko, tačiau prisipažinsiu: ji nėra itin patogi. Traukinys labiau tinka priemiestiniams maršrutams, nesilankstančios sėdynės per penkias valandas išvargina. Vis dėlto traukinys – gera susisiekimo priemonė ir maršrutas, manau, turi perspektyvą", – sakė J.Palys.

"Kalbos, kad daug kas važinės iš Lietuvos į Lenkiją šiuo traukiniu apsipirkti, ekonomiškai nepagrįstos. Apsipirkti važiuoti reikia su "gariūniniais" krepšiais, o čia vos kuprinėms pasidėti vietos yra. Tokiu tikslu geriau rinktis kelionę nuosavu automobiliu ar netgi autobusu", – maršruto perspektyvas svarstė D.Kudarauskas.

"Nemanau, kad maršrutas bus populiarus. Traukinys važiuoja lėtai, apsipirkti į Lenkiją juo vykti nepatogu. Gal turistams jis tinkamesnis, bet geriau tie turistai važiuotų iš Lenkijos į Lietuvą, o ne atvirkščiai", – ne tokiais šviesiais pamąstymais apie traukinio perspektyvas dalijosi viena marijampolietė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų